- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1067-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02420-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1067-538/2014
NUTARTIS
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Marijos Trijonės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys V. V., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama skolininkę G. V. vykdomojoje byloje Nr. 0108/05/01231 pakeisti jos teisių ir pareigų perėmėju V. V.. Nurodė, kad vykdymo metu nustatyta, jog G. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties palikimą priėmė V. V..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-06 nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0108/05/01231 skolininkę G. V., mirusią (duomenys neskelbtini), skolininku V. V.. Nurodė, kad iš Testamentų registro duomenų matyti, jog po skolininkės G. V. mirties palikimą priėmė V. V.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra įstatyminis pagrindas skolininkę G. V., mirusią (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0108/05/01231 pakeisti į jos teisių ir pareigų perėmėją V. V. (CPK 596 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės M. Trijonės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0108/05/01231. Nurodo, kad palikimą priėmė pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kadangi motina turėjo daug skolų, paveldėtas butas buvo parduotas, o visi gauti už butą pinigai buvo panaudoti jos skolų padengimui. Kadangi paveldėto turto nėra, teismas neturėjo pagrindo tenkinti antstolės prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja vykdo vykdomąją bylą Nr. 0108/05/01231 pagal 2005-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-9307-642/2005 dėl 90 Lt skolos iš skolininkės G. V. išieškotojos valstybės naudai. Vykdymo procese paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) skolininkė mirė (v.b.l. 17, 21). Testamentų registro duomenimis matyti, jog po skolininkės G. V. mirties palikimą priėmė V. V. (v.b.l. 19-20).
Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011; kt.).
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Sprendžiant klausimą, ar skolininko teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui skolininko prievolė pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam skolininkui pereina prievolė atsakyti pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.
Apeliantas teigia, kad priėmė palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CPK 5.53 str. 1 d.). Taip pat nurodo, kad paveldėto turto nėra, nes paveldėtas butas buvo parduotas ir visi gauti už butą pinigai buvo panaudoti palikėjos skolų dengimui. Pažymėtina, kad šioje byloje šiuo metu nesprendžiamas klausimas, ar bus galima sumokėti palikėjos skolas iš paveldėto turto. Nustačius, kad paveldėto turto daugiau nėra, išieškojimas bus baigtas.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apelianto išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.