Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-11382-19, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirba ir nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios; 2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios ir 30 MGL bauda; 3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinus, paskirta bausme galutinė bausmė paskirta 30 MGL bauda ir laisvės apribojimas 1 metams, 2013m. spalio 29 d. neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista į 90 parų areštą, kurį 2014 m. kovo 10 d. atliko; 4) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 5 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. kovo 19 d., apie 22.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio ginčo metu, sugriebė G. J. ranka už plaukų ir tempdamas jai išrovė kuokštą plaukų, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po to, nukentėjusiajai G. J. išėjus į kitą kambarį, ją šiame kambaryje abiem rankomis pastūmė ir ji nuo stūmimo praradus pusiausvyrą pargriuvo ant grindų ir nusibrozdino dešinės kojos kelį ir taip pajuto fizinį skausmą. Po to, nukentėjusioji G. J. atsistojo, nuėjo į katilinės patalpą, kurioje jis, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu, sudavė G. J. ne mažiau keturių smūgių į veido sritį, dėl to, ji pajuto fizinį skausmą bei dėl šių veiksmų jai padaryta kraujosruva odoje bei poodyje nosies nugarėlės-abiejų akių vokų srityje, kaktos kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešiniame kelyje, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine A. J., su kuria augina du mažamečius vaikus, bei A. J. motina G. J.. Su G. J. tarp jo ir jos dažnai kyla ginčai, nes jis jai priekaištauja dėl jos dažno girtavimo, bei dėl to, kad yra ji netvarkinga, visiškai nesirūpina buitimi ir namų gerove bei švara. 2019 m. kovo 19 d. apie 17.00 val., jis grįžo namo, truputį pavartojęs alkoholio, nes prieš tai buvo išgėręs keletą butelių alaus su pažįstamu, tačiau alų gėrė ne namuose. Nuo išgerto alaus kiekio nesijautė apsvaigęs ar girtas, jautėsi blaiviai ir adekvačiai, nes grįžęs dar tvarkėsi namuose, užkūrė krosnį, pašėrė šunį, atliko kitus namų ūkio darbus. Vėliau, į namus grįžo jo sugyventinės A. J. motina G. J., kuri, kaip suprato nuo jos sklindančio alkoholio kvapo, jau buvo išgėrusi ir grįžus iš karto namo priestate pradėjo vartoti alkoholį, tai yra gerti degtinę su savo sugyventiniu D. P.ž Jis G. J. dėl tokio jos elgesio nieko nesakė, stengėsi į tai nekreipti dėmesio, nors toks jos elgesys jam nepatiko, atrodė erzinantis ir asocialus. Apie 22.00 val., kambaryje, jam gulint lovoje, ilsintis, prie jo nieko nesakius priėjo visiškai girta G. J., kuri be jokios priežasties pradėjo jį gulintį tampyti už drabužių. G. J. jis įspėjo, kad ji taip nesielgtų, tačiau G. J. į jo įspėjimą nereagavo, todėl, toks jos įkyrus elgesys jį suerzino ir jis dešine ranka paėmė jai už galvos plaukuotos dalies ir G. J. pastūmė, dėl ko, ji dėl jo pastūmimo prarado pusiausvyrą ir pargriuvo ant grindų. Ar šio pastūmimo metu jis galėjo išpešti G. J. plaukų bei ją į kažką sužaloti nežino. Po tokio neadekvataus G. J. elgesio, jis emociškai susijaudino, susinervino ir nuėjo į namo katilinę parūkyti. Jam būnant katilinėje ir rūkant, į katilinės patalpas atėjo ir G. J., kuri pradėjo prie jo priekabiauti, vadindama jį „debilu“, bei dešine koja įspyrė jam keletą kartų į dešinę koją, dėl ko, jis jokių sužalojimų nepatyrė, pas teismo medicinos specialistą nusistatyti sužalojimo masto nevyko. Dėl šių G. J. veiksmų jis labai susinervino ir būdamas emociškai susijaudinęs, spontaniškai sudavė G. J. į veido sritį dešine ranka, tiksliau rankos plaštaka, tris ar tai keturis kartus, dėl susijaudinimo tiksliai suduotų smūgių skaičiaus nenurodys. Ar po šių suduotų jo smūgių G. J. patyrė kokius nors sužalojimus nenurodys, nes į tai nekreipė dėmesio. Po šio konflikto, jis iš karto išėjo iš katilinės, ir ką toliau darė G. J. nematė. Netrukus, kažkur tai po dešimties minučių nuo šio incidento, į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, pristatė į policijos komisariatą ir patalpino į laikino sulaikymo kamerą. Dėl šių savo veiksmų G. J. atsiprašė ir bandys su ja taikytis, atlygins jai padarytą žalą, taip pat labai gailisi, jog taip pasielgė, pažadas, jog ateityje toks jo elgesys nesikartos. Dėl šio padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, jis G. J. atsiprašė ir jie susitaikė. G. J.jam pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia, pageidauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų išnagrinėtas supaprastinta tvarka, taikant jo atžvilgiu baudžiamąjį įsakymą (b. l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

Be A. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

Iš nukentėjusiosios G. J. parodymų matyti, kad ji parodė, jog gyvena gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos vyrui R. J.. Name yra 4 kambariai ir virtuvė. Su jais kartu gyvena ir jos dukra A. J. kartu su savo sugyventiniu A. K.. Jie augina du mažamečius vaikus tai A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) metais ir A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) metais. Ji gyvena ir būna viename kambaryje, o dukra su sugyventiniu ir vaikais kitame kambaryje. 2019 m. kovo 19 d. apie 17.30 val., ji kartu su savo dukra ir jos mažamečiais vaikais grįžo į namus. Apie 18.30 val. į namus grįžo A. K.. Iš jo judesių suprato, kad jis į namus grįžo išgėręs. Apie 19.00 val., pas ją į svečius atėjo kaimynas, kurio vardo ir pavardės įvardinti nenori. Ji su šiuo kaimynu savo kambaryje išgėrė apie 150 gramų degtinės. Nuo išgerto alkoholio kiekio ji jautėsi lengvai apsvaigusi. Alkoholį su kaimynu ji gėrė nuo 19.00 val. iki 21.00 val. ir kaimynas išėjo į namus. Ji tuo metu ėmė ruoštis eiti miegoti. Jai būnant savo kambaryje, ji girdėjo kaip dukra su sugyventiniu barėsi ir šūkavo, tačiau ką konkrečiai jie bardamiesi sakė ji negirdėjo. Apie 22.00 val. į jos kambarį atbėgo dukra A. J. ir beldė į duris, kadangi ji jas buvo užsirakinusi. Belsdama į duris ji pasakė, kad jos sugyventinis A. K. yra išgėręs ir neduoda jai dukros A., kuri verkia ir nenori būti pas tėtį. Dukra prašė, kad ji padėtų paimti dukrą iš A. K.. Ji pasakė dukrai, kad apsirengs chalatu ir ateis pas juos į kambarį. Jai atėjus į kambarį pas dukrą jame buvo jos dukra A. ir A. K., kuris ant rankų laikė A., o ši labai garsiai verkė, bei lovoje gulėjo kita dukros mergaitė Austėja. Užėjusi į kambarį ji priėjo prie A. K. apie 1 metro atstumu ir paprašė jo, kad atiduotų jai A. A. K. pradėjo šaukti, kad „dinkit žertvos iš čia, negausit nei viena vaiko“. Jai nesutikus išeiti iš kambario ir toliau prašant atiduoti vaiką dukrai, ir bandant paimti iš jo verkiančią mergaitę, A. K. vienoje rankoje laikydamas savo mažametę dukrą, kita ranka griebė jai ranka už plaukų ir tempdamas už jų išrovė kuokštą plaukų. Tuo metu kai buvo A. K. tempiama už plaukų ji juto stiprų fizinį skausmą. Ji jam šaukė, kad jai skauda ir kad ją paleistų. Po šių žodžių jis ją paleido. Tuo metu kai buvo tempiama už plaukų dukra A. tai pat šaukė A. K., kad ją paleistų, bei tuo metu paėmė iš jo savo mažametę dukrą A.. Pamačius, kad dukra paėmė iš A. K. dukrą, ji išėjo į kitą kambarį ir stovėjo prie išėjimo durų į virtuvę. Tuo metu iš savo kambario išėjo A. K. ir priėjęs prie jos, nieko nesakęs ją abiem rankomis pastūmė. Nuo stipraus stūmimo ji prarado pusiausvyrą ir krito ant žemės. Krisdama ant žemės ji nusibrozdino dešinės kojos kelį ir pajuto stiprų fizinį skausmą. Ar ji ką sakė tuo metu A. K. nepamena. Po to, ji atsistojo ir nuėjo į katilinę, o A. K. liko stovėti kambaryje. Maždaug po minutės į katilinę užėjo A. K., kuris užėjęs be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį ir pataikė į nosį. Ar tuo metu jis jai ką nors sakė nepamena, kadangi buvo ištikta šoko. Nuo A. K. suduoto smūgio į nosį ji pajuto stiprų fizinį skausmą, ar ji jam ką sakė nepamena tik pajuto, kad jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pamačiusi, kad A. K. vėl artėja prie jos ir nori suduoti jai smūgį, ji norėdama apsiginti nuo jo įspyrė dešine koja jam į kojų sritį, tačiau tai padarė nestipriai. Jos suduotas smūgis A. K. nesulaikė ir jis prie jos priėjęs sudavė dešinės rankos kumščiu dar tris smūgius į veido sritį, kiek pamena visi trys suduoti smūgiai buvo pataikyti į nosies sritį. Nuo suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą. Tuo metu, kada jai buvo suduodami smūgiai, į namus užėjo A. K. draugas, kurio vardo ir pavardės nežino, ir kuris tai pamatęs griebė A. K. ir patraukė nuo jos. Tada, ji nuėjo į savo kambarį ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, ir išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. K.. Policijos pareigūnai jai buvo nustatę 1,53 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu ji sutiko, kadangi tą vakarą buvo vartojus alkoholio. Po to, ji prašė pareigūnų pradėti ikiteisminį tyrimą ir ją pripažinti nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio ji nereiškia, kadangi jai turtinė ar neturtinė žala nepadaryta. A. K. jos atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė, todėl ji dabar A. K. jokių pretenzijų nereiškia (b. l. 32-34, 38-39, 43).

Liudytoja A. J. nurodė, kad ji yra įtariamojo A. K. šeimos narys, tai yra, ji gyvena kartu su A. K. neįregistravusi santuokos, kartu su juo augina du mažamečius vaikus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalimi, neduos parodymų apie šeimos nario įtariamojo A. K. atliktus veiksmus (b. l. 63-65).

Iš liudytojo R. Z. parodymų matyti, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. kovo 19 d. apie 22.00 val., jis atėjo pasisvečiuoti pas savo draugą A. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), norėdamas su juo pabendrauti, pakalbėti. Kartu su juo pas A. K. į svečius atėjo ir P. R.. Jiems atėjus, jie nuėjo pas A. K. į katilinę parūkyti ir pakalbėti. Jiems kalbant, į katilinę įėjo, kaip jam atrodė neblaivi A. K. sugyventinės motina G. J., kuri be priežasties pradėjo spardyti A. K. į koją, A. K. pareikalavus jai nusiraminti, ji nereagavo, gal dėl to, kad buvo girta. Tada, A. K. sudavė dešinės rankos delnu G. J. į veidą ne mažiau keturių smūgių, tiksliai suduotų smūgių skaičiaus nenurodys, neskaičiavo. Po suduotų smūgių G. J. iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Jis nežino dėl ko kilo konfliktas tarp G. J. ir A. K., apie jų santykius ar nesutarimus nieko negali parodyti, nes nieko nežino, jis mano, kad tai yra jų šeimos vidinis reikalas. Ar smūgių sudavimo metu G. J. buvo padaryti kokie nors sužalojimai nematė (b. l. 69-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2019 m. balandžio 10 d. išvadoje Nr. G 248/2019(06) nurodyta, kad G. J. padaryta kraujosruva odoje bei poodyje nosies nugarėlės- abiejų akių vokų srityje, kaktos kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešrinėje alkūnėje ir dešiniame kelyje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 60).

Alkotesterio duomenimis nukentėjusiajai G. J. 2019 m. kovo 19 d. 22.34 val. buvo nustatytas 2.53 promilių girtumas (b. l. 23).

Veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtį. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 161-166).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją, į kaltės formą ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis A. K. teistas (b. l. 148-153), baustas administracine tvarka (b. l. 156-159), nedirba, nesimoko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė laisvės apribojimas.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. K. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 20 d., prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, paliktinos nepakeistos iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Laikino nuosavybės teisių apribojimo į turtą nėra.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. K. išbūtą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 20 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius į sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332, „Luminor“ banke.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą, palikti nepakeistas iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti A. K..

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.