Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl dalies neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas H. R. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, KAM) 2016 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) dalyje, kuria atsisakoma išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo bei priteisti pareiškėjui 1 488,24 Eur neišmokėtos valstybinės pensijos.

Teismas neatnaujino termino reikalavimui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti.

Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatomis ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatomis jam mokama valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. Pažymi, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. socialinių išmokų perskaičiavimas buvo pratęstas ne visiems socialinių išmokų gavėjams, o tik jų daliai, todėl toks teisinis reguliavimas laikytinas diskriminaciniu, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą, konstitucinį proporcingumo principą bei teisinės valstybės, teisingumo, lygiateisiškumo ir socialinio solidarumo imperatyvus. Grįsdamas savo skundą pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, Konstitucijos nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Pažymi, kad nedirbusių valstybinių pensijų gavėjų nepriemokų grąžinimo mechanizmas nėra nustatytas iki šiol. Siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiškėjas kreipėsi į KAM prašydamas kompensuoti sumažintos valstybinės pensijos dalį, tačiau KAM skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pensijos nepriemoką.

Atsakovė KAM atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti bei paaiškina, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl KAM sprendimo, kuriuo atsisakyta išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui 2010–2013 m. suvestinių duomenų matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjui sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kadangi Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus, priimtus 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., galėjo būti mokama, vadinasi, KAM Skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2016 m. liepos 19 d. prašymą ir išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką. Jokių kitų Skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų pareiškėjas nenurodė, Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo H. R. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.