Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. L. ir jo atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

2. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. VIKKT-ANR_N-1575-2022 G. L. pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 38 straipsnį, paskirta 430 Eur bauda.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, pagal G. L. atstovės advokatės Eglės Morkūnienės skundą išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2022-11-29 nutarimu konstatavo, kad G. L. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl G. L. atstovės advokatės Eglės Morkūnienės skundas patenkintas iš dalies, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. VIKKT-ANT­­_N-1575-2022 pakeistas. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. VIKKT-ANT­­_N-1575-2022 dalis, kuria G. L. pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukta, G. L. nepadarius veikos, turinčios šio administracinio nusižengimo požymių. Panaikinta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. VIKKT-ANT­­_N-1575-2022 dalis, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. L. skirta galutinė administracinė nuobauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. G. L. ir jo atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas (toliau – ir apeliantas) dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-29 nutarimo pateikė skundą. Skunde nesutinkama su nutarimo dalimi, kuria palikta nepakeista VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. VIKKT-ANT­­_N-1575-2022 dalis dėl G. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį, ir prašo administracinio nusižengimo teiseną ir dėl šios dalies nutraukti, nepadarius veikos, turinčios šio administracinio nusižengimo požymių. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ginčija tik tą nutarimo dalį, kuria palikta nepakeista VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ skundžiamo nutarimo dalis dėl G. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį, todėl apygardos teismas analizuos tik šios skundžiamo nutarimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai Institucijos nutarimo dalį, kuria apeliantas pripažintas kaltu padaręs ANK 449 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei jam skirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, paliko nepakeistą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apelianto padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos bei apeliacinio skundo turinio, G. L. neginčija fakto, kad jis nebuvo atnaujinęs pažymos dėl teistumo (neteistumo). Vadovaujantis Taisyklių 35.13 punktu minėtos pažymos neturėjimas ir nepateikimas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams reikalaujant atitinka ANK 449 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Taigi ginčo dėl to, kad G. L. neturėjo teisės teikti keleivių vežimo paslaugos, nėra, o ginčijama aplinkybė, kad pažeidimo nustatymo metu jis apskritai minėtos veiklos nevykdė. Apygardos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu ir pritaria apylinkės teismo išdėstytiems argumentams, jog byloje yra surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog G. L. atlikto patikrinimo metu vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Teismas pažymi, nors, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, G. L. kontrolieriaus užkalbintas sėdintis keleivio vietoje kolegos lengvajame automobilyje taksi, stovėjusiame netoliese jo paties lengvojo automobilio taksi, tai nepatvirtina skunde nurodytos aplinkybės, kad jis atlikto patikrinimo metu taksi veiklos nevykdė. Iš byloje esančios fotonuotraukos, vaizdo medžiagos matyti, kad G. L. automobilis (iš kurio jis paėmė ir padavė kontrolierei jam anksčiau surašytą administracinio nusižengimo protokolą) ant stogo turėjo uždėtą atpažinimo ženklą – plafoną, turėjo pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą (duomenys neskelbtini), patikrinus LIS, nustatyta, kad G. L. turi leidimą vežti keleivius už atlygį lengvuoju automobiliu taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas išduotas 2017 m. gruodžio 22 d. Pažymėtina, kad Kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad vežėjas, kurio lengvasis automobilis atitinka bent vieną šio straipsnio 13 dalies 2–6 punktuose nurodytą reikalavimą (tarp šių reikalavimų yra pritvirtinto taksi valstybinio registracijos numerio ženklo turėjimas bei atpažinimo ženklo – plafono turėjimas ir naudojimas Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka), laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Minėtų Taisyklių 8 punkte aiškiai nurodyta, kad ženklas – plafonas su užrašu TAKSI turi būti nuimtas, kai eksploatuojant automobilį neteikiamos taksi paslaugos. Be to, minėtas lengvasis automobilis taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie prekybos centro „Vėtrungė“ įėjimo / išėjimo, kur formuojasi didžiausi prekybos centro klientų srautai, kur šalia stovėjo ir G. L. pažįstamo kolegos taksi automobilis ir kiti taksi automobiliai. Taigi apelianto teiginiai, kad kontrolierius privalėjo stebėti, nustatyti keleivių srautą, įjungtą taksometrą, kad konstatuotų pažeidimą, yra atmestini. Visai tai įvertinęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad G. L. 2022 m. gegužės 7 d. 13.30 val. patikrinimo metu vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.

10. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai viršijo savo įgaliojimus tikrinant 2022 m. rugpjūčio 17 d. G. L. ir surašydami protokolą Nr. VIKKT­ANR _ N-1575-2022. Kaip pats apeliantas pažymi savo skunde, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 13 straipsnio l dalyje numatyta, kad valstybinė kelių transporto kontrolė – tai veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti. Remiantis KTK 14 straipsnio 4 dalimi, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ turi teisę tikrinti taksi vairuotojus tik tuo atveju, kai jie vykdo taksi veiklą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. L. už analogišką pažeidimą 2022 m. gegužės 5 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tai nepašalino jo pareigos 2022 m. gegužės 7 d. patikrinimo metu pateikti reikalaujamą dokumentą, nes, kaip nustatyta, jis tuo metu vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Jei jis pažymos dėl teistumo (neteistumo) nebuvo atsinaujinęs ir jos neturėjo, tuomet negalėjo ir vykdyti nurodytos veiklos. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai, atlikdami savo pareigas, iš anksčiau turėdami informaciją, kad G. L. neturi atsinaujinęs pažymos dėl teistumo (neteistumo), tačiau vykdo keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, turėjo teisę prieiti būtent prie jo ir pasiteirauti, ar jau pažeidimas pašalintas ir minėta veikla vykdoma laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kaip minėta anksčiau, apie tai, kad vykdoma keleivių vežimo paslauga buvo nustatyta iš to, kad ant automobilio buvo uždėtas plafonas, automobilis buvo su specialiais taksi automobiliui skirtais numeriais ir buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro, kur yra didesnis žmonių srautas bei statomi kiti automobiliai, teikiantys taksi keleivių vežimo paslaugas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kontrolieriai nepažeisdami ir neviršydami jiems suteiktų įgaliojimų atliko G. L., kaip taksi vairuotojo, tuo metu vykdančio veiklą, patikrinimą.

11. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teismui pateikė melagingus duomenis apie G. L.. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ savo atsiliepime teigė, jog G. L. vykdė taksi veiklą ir automobilis buvo apipavidalintas kaip taksi, jis stovėjo prie prekybos centro, netoli įėjimo, taip pat vairuotojas keleivių laukė sėdėdamas prie transporto priemonės vairo. Apygardos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, vertina byloje surinktų duomenų visetą, o ne pavienius duomenis. Kaip matyti, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime nurodė, kad „<...>byloje surinkti įrodymai pagrindžia faktą, jog patikrinimo metu G. L. dirbo ir teikė taksi paslaugas – automobilis buvo apipavidalintas kaip taksi, jis stovėjo prie prekybos centro, netoli įėjimo, strateginėje vietoje, kur didelis potencialių keleivių srautas, taip pat vairuotojas keleivių laukė sėdėdamas už transporto priemonės vairo“, o teismo posėdžio metu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas J. P. parodė, kad: „<...> Iš vaizdo įrašo matoma, kad G. L. tikrai nebuvo tikrintas tik išėjęs iš parduotuvės, nusipirkęs cigarečių ar dar kažko, jis sėdėjo šalia stovėjusio kolegos automobilyje, kuris taip pat teikė taksi paslaugas. Patikrinimo metu jis neneigė“. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas būtent tuo tikslu, jog būtų nustatytos visos aplinkybės ir pašalinti visi neaiškumai. Posėdžio metu liudytojas J. P. išsamiai nurodė visas aplinkybes, kurios atitinka ir paties G. L. pateiktą įvykio versiją. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad nesvarbu, ar G. L. būtų sėdėjęs prie automobilio vairo, ar ne, esminės reikšmės šioje byloje tai neturėtų ir galutinio sprendimo nekeistų.

12. Apygardos teismas kaip nepagrįstus vertina skundo argumentus apie tai, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog tuo atveju, jei G. L. išties būtų užsiėmęs nelegalia veikla, jis turėjo galimybę pabėgti, kitaip neduoti galimybės kontrolieriams jo patikrinti, nes matė, kad jie ėjo jo link ir jis žinojo, kad baudos už tokį nusižengimą yra didelės. Teismo nuomone, tokie skundo argumentai neturi jokios įrodomosios vertės ir yra išskirtinai paties apelianto samprotavimai, kuriais remiantis svarstyti ir analizuoti, kaip turėjo ar galėjo elgtis G. L., nėra jokio pagrindo.

13. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. G. L. ir jo atstovas advokatas V. Janušauskas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti iš valstybės G. L. bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. ir jo atstovo advokato V. Janušausko skundas atmestinas, prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. L. ir jo atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.