Alytaus apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Alytaus miesto savivaldybės atstovui J. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. Z. skundą dėl Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-09-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu R. Z. parodė, kad ginčo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas bendras ūkinis pastatas, jis priklauso trims bendrasavininkiams - jai, J. ir Š.. Nuo senų laikų žemės sklypas padalintas ir ant tų sklypų žemės stovi pastatai. Pasidalinę gyvenamąjį pastatą, tačiau ūkinio pastato, kuriame yra tualetas, kadastriniai matavimai neatlikti, naudojimosi šiuo pastatu tvarka nėra nustatyta, nes iki šio įvykio nekilo jokių problemų. Pagrindiniame gyvenamajame name nėra tualeto, kuriuo ji galėtų naudotis, o ūkiniame pastate yra įrengti du tualetai. Tai paprasti lauko tualetai, be vandentiekio. Jau 40 metų naudojasi šiuo tualetu. 2016-05-22 J. abu tualetus užkalė vinimis. Ji neturėjo galimybės patekti į savo tualetą, eidavo pas kaimynus. Parašė policijai pareiškimą, nes su Juozaitiene nebendrauja. Tyrėjas buvo sakęs J. atkalti tualetą, tačiau J. to nepadarė. Policija liepė jai pačiai atsikalti, bet ji nedrįso. Tik pasitarusi su advokatu, ji vis tik atsikalė tualetą. Tada J. užvertė šiukšlėmis, kad ji neįeitų. Po kokių dviejų mėnesių išmetė viską į šiukšlyną ir naudojasi tualetu. Po to J. nusiramino. Prašo J. nubausti.

Alytaus miesto savivaldybės atstovas J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjant bylą, turi būti nustatyta asmens kaltė. Kaip matyti iš duomenų, J. turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kur stovi ginčo statinys – tualetas. Pareiškėja patvirtino, kad jie nėra nusistatę naudojimosi tvarkos. Ūkinis pastatas ir kiti statiniai nėra registruoti Registrų centre. Administracinė komisija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjos ir G. J. ginčas yra kylantis iš civilinių teisinių santykių. Komisijos manymu, G. J. nėra subjektas, kurio atžvilgiu galima būtų taikyti administracinę atsakomybę. Bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 str. Pagal minėto straipsnio pirmąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Nesutarus, privalu kreiptis į teismą ir nustatyti naudojimosi ir disponavimo tvarką. Šis ginčas kyla iš civilinių santykių ir turi būti sprendžiamas civilinio kodekso ar civilinio proceso kodekso tvarka. Todėl komisija teisingai taikė ATPK 205 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kur numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties. Mano, kad Komisijos nutarimas priimtas teisėtai ir teisingai, prašo palikti jį galioti, o skundą atmesti, nors pripažino, kad Z. yra bendrasavininkė ir ji turi teisę patekti į tą pastatą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. parodė, kad ji užkalė tualeto duris todėl, kad tualetas yra jai priklausančioje pastato dalyje. Nurodė, kad prieš tris metus tapo bendrasavininke, o Z. pastatų bendrasavininkė ir ten gyvena jau daug metų. Kai pirko, ūkiniame pastate jau buvo tualetas. Moteris, iš kurios pirko, jai pasakė, kad galėtų Z. leisti naudotis tualetu, nes ji namuose tualeto neturi. Ji sutiko, tačiau pastebėjus, kad išnaudota daug elektros, turėjo lupti laidus. Paklausė, kodėl ji eina į jai priklausančią dalį ir naudoja elektrą. Ji pasakė, kad ją tie žmonės įleido. R. Z. pasiprašė į tuos tualetus ir dabar neišeina, jai jau atsibodo, nes ji neturi, kur daiktus krauti. Tualete vandens nėra, kanalizacija vietinė – tik duobė. Niekas jos nevalo, ten smirda. Kai ji buvo išvykusi pas motiną į B. R. Z. atlupo duris. Nurodė, kad dabar ten neina, nesidomi ir nežino, kaip yra, nes negyvena, atvažiuoja tik kokį darbą nudirbti. Nori, kad būtų nustatyta pastato naudojimosi tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.). Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad R. Z. ir G. J. yra bendrasavininkės ūkinio pastato, kuris nėra atidalintas, nenustatyta naudojimosi juo tvarka ir tai, kad G. J. savavališkai užkalė jame esančio tualeto duris, taip atimdama R. Z. galimybę naudotis lauko tualetu, kuriuo ji naudojasi apie 40 metų (kiek ten gyvena), nes kito tualeto ji neturi. Tačiau G. J. įsitikinusi, kad ji elgėsi teisėtai, nes tualetas yra jai priklausančioje pastato dalyje (nors pripažino, kad pastatas neatidalintas), nes ta dalis patenka į jai priklausantį žemės sklypą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašas (byla 1.48, b. l. 12-17) patvirtina, kad G. J., R. Z. ir trečias bendraturtis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės įregistruotos į suformuotus atskirus nekilnojamuosius daiktus-butus) ir kitus statinius. Iš byloje esančio žemės sklypo plano (b. l. 7) matyti, kad žemės sklypas, kurio plotas yra 0,0819 ha, nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis: G. J. - 185/819, R. Z. 316/819, trečiajai savininkei 318/819. Žemės sklypo plane pažymėta, kad A dalimi naudojosi B. C. (kurią nusipirko G. J.), B dalimi kitas savininkas ir C dalimi visi bendraturčiai bendrai. Matyti, kad tualetas, dėl kurio kilo ginčas, yra A pažymėtoje dalyje, tačiau notariškai patvirtinto bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi ar pasidalijimo ūkiniu pastatu nėra, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu abi šalys. Iš notaro sutarties (byla 1.48, b. l. 22-23) matyti, kad bendraturčiai nustatė aritmetinių dalių perskaičiavimo ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir ūkinių pastatų tenkančias dalis, kad šildymo ir vandentiekio sistemomis kiekvienas bendrasavininkas naudojasi atskirai, o rūsiu, kanalizacijos sistema ir įėjimu įgyvenamąjį namą naudosis bendrai (1999-06-08 sutarties 4 p.). Iš sutarties nėra aišku, ar minima namo viduje esanti kanalizacijos sistema, ar lauko. Komisija skundžiamame nutarime nurodė, kad G. J. turi teisę naudotis žemės sklypo plane A simboliu pažymėta sklypo dalimi, kurioje būtent ir stovi ginčo tualetas, todėl laikytina, kad tai nebuvo savavališki veiksmai. Pažymėtina tai, kad kol ūkinis pastatas nėra padalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis ūkiniu pastatu. Nesvarbu kam priklauso žemės sklypas, niekas iš bendraturčių negali apriboti patekimo į pastatą ar naudojimosi juo. Teismas nustatė, kad 2016-05-22 (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkė G. J. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tariamas teisę, ginčijamą kitos namo ir ūkinių pastatų savininkės R. Z., nepadariusi esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, užkalė bendra nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato – lauko tualeto duris, dėl ko R. Z. mėnesį laiko negalėjo naudotis bendrame pastate įrengtu lauko tualetu ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. (savavaldžiavimas). Teismas visapusiškai ir išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs pareiškėjos (nukentėjusiosios), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo nustatė, kad Komisija, nutraukdama bylą dėl to, kad G. J. veikoje nėra ATPK 188 str. numatyto pažeidimo sudėties, padarė klaidingą išvadą.

ATPK 302 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pabloginti asmens, kurio byla buvo nutraukta, padėtį tik tuo atveju, kai dėl to yra protokolą surašiusios institucijos ar nukentėjusiojo skundas. Nagrinėjamu atveju skundą padavė nukentėjusioji, taigi Komisijos 2016-09-12 nutarimas dėl G. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 188 str. naikintinas ir paskirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau administracine tvarka nebausta. Jai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016-09-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. APN-5-(1.48).

G. J. pripažinti kalta pagal ATPK 188 str. ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.