Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12650-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12650-2024 R. K. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda R. K. paskirta dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. gruodžio 28 d., 23.20 val.) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Įmonės e. paštas yra (duomenys neskelbtini). Ar gavo policijos siųstą pranešimą, negali pasakyti, bet tikriausiai gavo. Duomenis apie transporto priemonę vairavusį (duomenys neskelbtini) pilietį, buvusį įmonės darbuotoją, pateikė 2024 m. kovo 25 d. Todėl nesupranta, kodėl jam paskirta bauda, nes pažeidimo nepadarė. Prašo teismo panaikinti nutarimą arba sumažinti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundžiamu Institucijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu R. K. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovu, kuri pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 28 d., buvo automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (valdytoja), nevykdė reikalavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, t. y. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, policijos pareigūno reikalavimu nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2023 m. gruodžio 28 d., 23.20 val., vairavo minėtą automobilį bei pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET).

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2043 patvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas pareiškėjas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos, kur įtvirtinta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (tame tarpe ir numatytą ANK 431 straipsnyje) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Minėtos įstatymų nuostatos vienareikšmiškai ir aiškiai įpareigoja juridinio asmens vadovą duomenis pateikti, dėl ko būtent jam ir kyla pareiga imtis tokių priemonių ir būdų, kad pareigūnams pareikalavus jis turėtų įstatymo nurodytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Skunde R. K. teigia, kad jis pažeidimo nepadarė, nurodė asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, tačiau bauda vis tiek jam buvo paskirta. Su šiais pareiškėjo teiginiais negalima sutikti. Iš byloje esančio Institucijos duomenų valdymo sistemos išrašo (b. l. 20) matyti, jog Pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui buvo išsiųstas 2024 m. vasario 9 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nepateikus duomenų apie asmenį, pažeidimo padarymo metu galimai vairavusį transporto priemonę, Institucija pagrįstai 2024 m. kovo 18 d. priėmė Administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 12). Protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. kovo 18 d. asmeniniu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Gavęs šį protokolą, pareiškėjas 2024 m. kovo 25 d. pateikė Institucijai duomenis apie automobilį vairavusį asmenį (b. l. 16), tačiau tai nepaneigia ANK 431 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo fakto. Juo labiau, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie galimai transporto priemonę vairavusį asmenį yra ne išsamūs, t. y. nepateiktas tikslus šios asmens gyvenamosios vietos adresas, duomenys apie vairuotojo pažymėjimo galiojimą, išdavimo datą ir valstybę bei kt. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad galimai buvo gavęs Institucijos 2024 m. vasario 9 d. Pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui dėl duomenų apie transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau laiku Institucijai duomenų apie transporto priemonę vairavusį asmenį nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonė viešame registre yra išviešinusi šį elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas patvirtino, jog įmonė šiuo e. paštu naudojasi, taigi galima daryti išvadą, kad Pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo įteiktas tinkamai. Įmonės vadovu įvardintas R. K. (b. l. 34-36). Taigi R. K. neabejotinai kilo minėtose teisės normose numatyta pareiga institucijai pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2023 m. gruodžio 28 d. naudojosi įmonės (duomenys neskelbtini) valdoma transporto priemone. Atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas / naudotojas), vadovui.

Ginčo byloje, kad 2023 m. gruodžio 28 d. transporto priemonė Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini) nėra. Ginčo, kad pareiškėjas reikalaujamų duomenų policijos įstaigai įstatymo nustatytu terminu nepateikė, nėra. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats pareiškėjas, pripažindamas, kad reikalaujamus duomenis pateikė tik po Administracinio nusižengimo protokolo gavimo.

Taigi (duomenys neskelbtini) vadovas R. K. turėjo pareigą per 5 darbo dienas nuo 2024 m. vasario 9 d. Pranešimo gavimo informuoti policijos pareigūnus apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu (2023 m. gruodžio 28 d.) galimai valdė transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui per nurodytą laikotarpį nepateikus reikalaujamų duomenų, pagrįstai buvo konstatuota, kad pažeidimas padarytas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad R. K. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Nors R. K. nepripažįsta, kad pažeidimas padarytas, tokie pareiškėjo teiginiai paneigti ir jo kaltę dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje padaryto administracinio nusižengimo patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėjo nuomone paskirta bauda yra per didelė ir per griežta. Teismas pažymi, kad švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos ar poveikio priemonės skyrimą reglamentuoja ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis straipsnis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant.

Teismo vertinimu, R. K. nenurodė jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti švelnindamas bausmę. Asmens nesutikimas su paskirtos nuobaudos dydžiu nenurodant jokių argumentų, nėra pagrindas teismui konstatuoti esant išskirtinę situaciją, kad būtų pagrindas švelninti bausmę. Teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį, išskirtines aplinkybes, kurios būtų pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju bausmė yra per griežta. Teismo nuomone, R. K. paskirta nuobauda – ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta artima minimaliai piniginė bauda, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Juo labiau, kad R. K. nepripažįsta padaręs nurodytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu R. K. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimalią baudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes R. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12650-2024 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12650-2024 palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.