- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- ATP-443-332/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00352-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo A. B. veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnio į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas:
pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 20 parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
pagal 124¹ straipsnio 7 dalį įspėjimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. B. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta 20 (dvidešimties) parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 19 d., 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu Lion Alcometer 500, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), paklaida ±5 %, jam nustatytas 2,38 promilės girtumas – vidutinis girtumo laipsnis), bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 16 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimą.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis automobilio būdamas neblaivus nevairavo, o (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai įvykio vietoje neprofesionaliai atliko savo pareigas. Teigia, kad jo pažįstamas vardu (duomenys neskelbtini) paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Kadangi jis (A. B.) tą dieną buvo vartojęs alkoholio, pasakė (duomenys neskelbtini), kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiimti kito vairuotojo, kuris jį (A. B.) parvežtų atgal į namus. Prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, į jo automobilį įsėdo pažįstamas Ž. K., kuris buvo neblaivus ir dar truputį išgėręs užmigo ant galinės automobilio sėdynės. Automobilį vairavo pažįstamas vardu (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, sprogus padangai, automobilis nuvažiavo nuo kelio. Kadangi (duomenys neskelbtini) skubėjo, todėl susistabdęs kitą automobilį, išvyko, o juos paliko. Jis (A. B.) susistabdė pro šalį važiavusį automobilį „Mercedes“, kurio vairuotojas padėjo nutempti jo automobilį iki aikštelės prie fermų. Jo automobilį tuomet vairavo asmuo, buvęs „Mercedes“ automobilyje. Jiems sustojus aikštelėje, prie jo automobilio privažiavo policijos pareigūnai, kurie klausė, kodėl jis nekvietė policijos. Į šį klausimą jis atsakė, kad jo automobiliui žala nebuvo padaryta, jis eismo įvykio deklaracijos nepildė.
Skunde A. B. taip pat pažymi, kad jam, būnant neblaiviam, sukėlė įtarimą padrikas policijos pareigūnų darbas – policijos pareigūnai bėgiojo nuo vieno automobilio prie kito, jų veiksmai buvo nelogiški. Be to, kyla klausimas, kaip policijos pareigūnai galėjo apklausti neblaivų Ž. K., nes pastarojo parodymai buvo visiškai neadekvatūs, taip pat kyla klausimas, ar tikrai Ž. K. pasirašė protokole. Apelianto manymu, šiuo atveju būtų tikslinga skirti rašysenos ekspertizę ir nustatyti, ar policijos pareigūnai nesuklastojo liudytojo apklausos protokolo.
Anot apelianto, kadangi pareigūnams kilo abejonių dėl asmens, galėjusio vairuoti jam (A. B.) priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pavesta specialistui paimti nuo automobilio vairo ir pavarų dėžės svirties pirštų antspaudus ar nuo vairuotojo sėdynės paimti mikrodaleles ir atlikti mikroobjektų ekspertizę. Tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad įvykio vietoje galėjo likti automobilio ratų slydimo pėdsakai, nebuvo užfiksuoti avalynės pėdsakai, galėję suteikti informacijos apie tai, kiek tiksliai buvo asmenų ir, ar transporto priemonėje buvo asmuo vardu (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, nesuprantama, kodėl policijos pareigūnai neieškojo jo automobilį vairavusio (duomenys neskelbtini), kuris būtų buvęs svarbus liudytojas šioje administracinėje byloje.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kelių policijos grupės specialistas (duomenys neskelbtini), kurio apskritai nebuvo įvykio vietoje, teismui aiškino, jog atliekant tokį tyrimą užtenka policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kurie, kaip teigia apeliantas, nėra oficialūs dokumentai, nes pareigūnai tokiu atveju neįspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini), nebūdamas įvykio vietoje, negalėjo nustatyti, kad būtent jis, t. y. A. B., vairavo transporto priemonę ir tai darė būdamas neblaivus. Įvykio vieta apžiūrėta nebuvo, iš jo net nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. B. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad A. B. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. B. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat numatyta atsakomybė vairuotojui, vengusiam neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojusiam alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Kaip matyti iš policijos pareigūno M. V. tarnybinio pranešimo, 2012 m. gegužės 19 d. 18.47 val. jam patruliuojant kartu su patruliu V. K., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo, yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas gali būti girtas. Nuvykus pagal pranešimą, buvo pastebėtas lauko keliukais automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempiamas apgadintas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad A. B., vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Alkoholio matavimo prietaisu A. B. buvo nustatytos 2,38 promilės girtumo. A. B. vairuotojo pažymėjimo nepateikė (3 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas M. V. nurodė, kad pagal policijos komisariato budėtojo pranešimą nuvykę į įvykio vietą jis ir patrulis V. K. pamatė, kaip automobilis „Mercedes Benz“ tempia automobilį „VW Golf“. Nuvažiavę paskui šiuos automobilius už fermų, jie rado abu automobilius stovinčius. Automobilyje „VW Golf“ niekas nesėdėjo, o automobilyje „Mercedes Benz“ sėdėjo du žmonės: keleivio vietoje – mergina, o už automobilio vairo – vaikinas. Liudytojas posėdžio metu parodė asmenį, vairavusį automobilį „Mercedes Benz“ – D. K.. Taip pat nurodė, kad jis apklausė Ž. K. ir pastarasis paaiškino, jog už automobilio „VW Golf“ vairo sėdėjo A. B., automobilį „sumėtė“ ir jis nuvažiavo nuo kelio. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją D. K. jis pasikvietė į savo automobilį, jis (M. V.) sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o D. K. – už jo, ant galinės automobilio sėdynės. Apklausęs D. K. ir viską surašęs, jis pastarajam davė susipažinti su surašytais parodymais. Parodymus D. K. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimo (41 b. l.).
Netikėti liudytojo M. V. parodymais nėra pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas V. K.. Jis taip pat paaiškino, kad jiems su patruliu M. V. privažiavus prie automobilių, apgadintame automobilyje niekas nebesėdėjo, abu jaunuoliai, kurių vienas buvo A. B., o kitas, kurio nebeatpažįsta, bet gali būti, kad tai – Ž. K., iš kurio jis tuomet paėmė paaiškinimą, buvo išlipę iš automobilio. Kitame automobilyje, tempusiame apgadintą automobilį, prie vairo sėdėjo jaunuolis, o šalia jo – mergina, jokių kitų asmenų jame nebuvo. Po kurio laiko kitu automobiliu atvažiavo tempusiame automobilyje buvusių asmenų pažįstamas. Pradžioje A. B. neneigė girtas vairavęs automobilį, kito automobilio vairuotojas taip pat sakė, kad vairavo A. B.. Tačiau atvažiavus kitam iki tol kartu su jais nebuvusiam jaunuoliui, po pokalbio su pastaruoju A. B. ėmė neigti, kad jis vairavo automobilį (54-55 b. l.).
Policijos pareigūnų M. V. ir V. K. parodymus taip pat patvirtina ir D. K. 2012 m. gegužės 19 d. paaiškinime užfiksuoti duomenys. Apklausiamas netrukus po įvykio D. K. paaiškino, kad jis važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, link (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) rajone, pamatė į pakelės griovį įvažiavusį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovėjo du asmenys. Vieną jų jis pažino – tai buvo Ž. K.. Jaunuolių prašymu jis nutempė automobilį prie fermų. Tempiamą automobilį vairavo ne Ž. K., o tas kitas, jam nepažįstamas, asmuo. Jam nutempus automobilį prie fermų, atvyko policijos pareigūnai, iš kurių jis sužinojo, kad tempiamą automobilį vairavo A. B. (20 b. l.). Tai, kad automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. B. netrukus po įvykio aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė ir Ž. K.. Pastarasis parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. apie 18.40 val. jis kartu su A. B. automobiliu „VW Golf“ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kaimo. A. B. vairuojamą automobilį „sumėtė“ ir jis nuvažiavo į pakelės griovį. Tuo metu pro šalį važiavęs jo (Ž. K.) giminaitis D. K. automobilį „VW Golf“ nutempė į netoliese esančią fermą ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai (21 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad A. B. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus patvirtina ne vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, bet ir kiti byloje surinkti duomenys. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad kelių policijos grupės specialistas (duomenys neskelbtini), kurio įvykio vietoje nebuvo, negalėjo nustatyti, kad būtent jis, t. y. A. B., būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, atkreipiamas dėmesys, jog minėtas pareigūnas ir neteigė buvęs įvykio vietoje, o teismo posėdyje savo nuomonę dėl A. B. padarytų pažeidimų grindė byloje surinktais įrodymais (39 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejoti liudytojo Ž. K. paaiškinimo teisingumu nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. K. parodymus davė netrukus po įvykio, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir raštiškai patvirtino, kad parodymus jis perskaitė, parodymai iš jo žodžių surašyti teisingai (21 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. K. apžiūrėjęs 2012 m. gegužės 19 d. paaiškinimą patvirtino, kad žodžius „perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“ parašė ir tris kartus paaiškinime pasirašė jis pats (53-54 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, apelianto skundo argumentai, kad policijos pareigūnai galėjo suklastoti liudytojo Ž. K. apklausos protokolą ir todėl turėtų būti skiriama rašysenos ekspertizė, atmetami kaip nepagrįsti.
Kaip jau minėta aukščiau, ir D. K., ir Ž. K. savo paaiškinimuose konkrečiai nurodė, kad automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. B., o ne koks nors kitas asmuo. Policijos pareigūnai M. V. ir V. K. taip pat nurodė, kad prie automobilio „VW Golf“ buvo tik du asmenys – A. B. ir Ž. K., kuris nurodė, kad vairavo A. B.. Automobilyje „Mercedes Benz“ taipogi buvo tik du asmenys – vairuotojo vietoje sėdėjo D. K., o keleivio vietoje šalia vairuotojo – mergina, daugiau jokių asmenų nebuvo, tik po kurio laiko kitu automobiliu atvažiavo dar vienas vyriškis. Taigi, jokie bylos duomenys nepatvirtina apelianto teiginių, kad automobilį „VW Golf“ iki automobilio nuslydimo nuo kelio vairavo asmuo vardu (duomenys neskelbtini), o tempiant vairavo automobiliu „Mercedes Benz“ vykęs asmuo. Priešingai, byloje surinkti ir ištirti įrodymai, įskaitant ir alkotesterio parodymus (7 b. l.) patvirtina, kad 2012 m. gegužės 19 d. 18 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, automobilį „VW Golf“, valst. NR. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus vairavo pats šio automobilio savininkas A. B..
Kadangi priešingai, nei nurodoma skunde, policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl asmens, vairavusio automobilį „VW Golf“, todėl nebuvo jokio pagrindo pavesti specialistui atlikti apelianto skunde nurodomus veiksmus: paimti nuo automobilio vairo ir pavarų dėžės svirties pirštų antspaudus, paimti nuo vairuotojo sėdynės mikrodaleles, atlikti įvykio vietos apžiūrą, fiksuoti avalynės pėdsakus ir juo labiau, ieškoti su įvykiu nesusijusio asmens.
Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, A. B. policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo nepateikė (1, 3, 5, 16 b. l.), todėl policijos pareigūnai neturėjo jokios objektyvios galimybės iš pastarojo paimti minėtą dokumentą.
Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai įvykio vietoje neprofesionaliai atliko savo pareigas, policijos pareigūnų veiksmai buvo padriki ir nelogiški, pažymima, kad įstatymai suteikia asmeniui teisę dėl jo manymu netinkamų pareigūnų veiksmų kreiptis į institucijos, kurioje jie dirba, vadovus su prašymu įvertinti šių pareigūnų veiksmus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jį naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.