Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., 9d., prie skirtos bausmės iš dalies pridėta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-05 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo bei 16 MGL (2000 litų) bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir K. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. pagal LR BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis su K. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2006-12-24, apie 24.00 val., Dzūkų g. Nr.13, Lazdijų mieste, bendrais veiksmais, K. M. palenkus durų lentą, prie kurios buvo pritvirtinta spyna, o E. S. užkišus atsuktuvą ir ją išlaužus, įsibrovė į patalpą – D. V. priklausantį sandėliuką ir pagrobė svetimą D. V. priklausantį turtą – 4 penkių litrų talpos vyno butelius, kurių vieno vertė 25 Lt, bendros 100 Lt vertės, 4 stiklainius 700 gramų talpos vyšnių uogienės, kurio vieno vertė 5 Lt, bendros 20 Lt vertės, 3 stiklainius 700 gramų talpos grybų, kurio vieno vertė 7 Lt, bendros 21 Lt vertės, tris 3 litrų talpos agurkų stiklainius, kurių vieno vertė 10 Lt, bendros 30 Lt vertės, du butelius degtinės 1,75 litro talpos, kurių vieneto vertė 30 litų, bendros 60 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai 231 lito turtinę žalą .

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. praeityje teistas du kartus, teistumai neišnykę. Pažymėtina, kad praeityje E. S. teistas už tyčines analogiškas nusikalstamas veikas – turtinius nusikaltimus -vagystes. Teistumai neišnykę ir nepanaikinti, todėl remiantis LR BK 27 str.1 d. jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių – baudos ir laisvės apribojimo bausmės, šią nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu buvo skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tačiau nusikaltimą, kuriuo nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu padarė 24 val., tai yra pažeidė teismo skirtą įpareigojimą. Nuteistojo atžvilgiu taip pat iškelta nauja baudžiamoji byla, jis baustas administracine tvarka. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nusikalstamas veikas vertina neadekvačiai, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus. Dėl šių aplinkybių E. S. laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai.

Nustatydamas bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė, kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikaltimas baigtas. Teismas įvertino tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas nesutinka, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl nuteistojo prisipažinimas nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas svarbus tik tuomet kai jis yra savanoriškas ir nuoširdus. Savanorišku prisipažinimu laikytina kai asmuo apie tai praneša savo noru, tai yra jis nuoširdžiai, savo noru prisipažįsta dėl visų kaltinimo aplinkybių. Jis tai turi daryti savo valia, o ne verčiamas bylos aplinkybių. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę nuteistasis pripažino tik dalinai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis taip pat iš pradžių nepripažino, kad pavogė ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir stiklainius su maistu, ir tik kitam nuteistajam nuosekliai tvirtinant, kad buvo vagiami ir stiklainiai su maistu, E. S. nurodė teismui prisipažįstąs pilnai. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo prisipažinimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių ir negali būti laikomas savanorišku. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio prisipažinimo nelaikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo vaidmuo buvo antraeilis, jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, kaltės formą- tyčią, įvertino atsakomybę sunkinančias aplinkybes, / nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui/. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė E. S. laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. LR BK 178 str. 2d. numato, kad už šį nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Tuo tarpu E. S. paskirtoji bausmė žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju byloje nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau įvertinus kitas nusikaltimo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes nuteistajam skirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatyta bausmė, todėl skundo argumentai, kad teismas neįvertino tai, kad nusikaltimu padaryta nedidelė žala, turtinė žala pilnai atlyginta, netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumą, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-09-05 nuosprendžiu skirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d.

Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.