- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e1-2966-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40584-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
V. Š. 2020 m. spalio 10 d. apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine L. R. – metu, tyčia abiem rankom smogė ne mažiau kaip po vieną smūgį ir abiem kojom spyrė ne mažiau kaip po vieną spyrį, bendrai pataikydamas į koją, ranką ir šoną, taip mušdamas L. R., sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, žodinio konflikto su L. R., mušdamas ją ir užsimojęs kirviu grasino ją užmušti ir nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis V. Š., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kartu su sugyventine L. R. ir jos pilnamečiu sūnumi P. gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kartu apie trylika metų veda bendrą ūkį. 2020 m. spalio 10 d., po vidurnakčio susibarė su V. R., o konflikto metu, pykdamas pasakė L. R., kad ją užmuš, bet tokio tikslo neturėjo. Šio konflikto metu jos nelietė, fizinio kontakto tarp jų nebuvo ir jokios grėsmės jai nekėlė, o po konflikto kartu užmigo tame pačiame kambaryje. Vėliau, apie vidurdienį, dėl mažareikšmės priežasties, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu, kaltinamasis nesusivaldė ir tyčia mušė L. R. rankomis ir kojomis, tačiau į kurias vietas ir kiek smūgių sudavė neatsimena, nes konkrečiai ir nesitaikė. Mušdamas sakė V. R., kad ją užmuš, nužudys, pagrūmojo jai kirvuku, laikomu jų kambaryje, tačiau juo nesmogė. Tuo metu apie savo veiksmų pasekmes negalvojo, tačiau suprato, kad tokiais veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą ir baimę, o jo veiksmai atrodė grėsmingi. Konflikto metu ginti L. R. atbėgo jos sūnus, tačiau ką tuo metu jis darė L. R., neatsimena. P. pradėjo šaukti, kad jis liautųsi ir papurškė jam dujų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Mano, kad didelės įtakos jo minėtiems veiksmams prieš L. R. turėjo ta aplinkybė, kad jis buvo neblaivus, kadangi kuomet nevartoja alkoholio su sugyventine ir jos sūnumi sutaria gerai. Paleistas iš laikino sulaikymo kaltinamasis L. R. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 81–83, 95–97).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji L. R., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad V. Š. yra jos sugyventinis ir apie trylika metų jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, yra šeimos nariai, o pastaruoju metu gyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su jos pilnamečiu sūnumi P.. 2020 m. spalio 9 d., apie 22.00 val., kartu su sugyventiniu grįžo neblaivūs, o spalio 10 d. po vidurnakčio tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. Š. sakė, kad ją nužudys, tačiau, nors šaukė ir išsakė grasinančių žodžių, nieko jai ar turtui nedarė ir šių jo žodžių ji nesureikšmino, o konfliktui pasibaigus miegojo viename kambaryje. 2020 m. spalio 10 d. ryte, su kaltinamuoju vėl susibarė. Apie 12.00 val. žodinio konflikto metu V. Š. tapo irzlus, agresyvus ir, tęsiantis konfliktui, tyčia nukentėjusiajai gulint lovoje, spyrė abiejų kojų pėdomis ir smogė jai abiem rankomis. Kiek tiksliai smūgių ir į kurias kūno vietas kaltinamasis jai sudavė nepamena, tačiau sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius, galimai į koją ir ranką, dėl ko nukentėjusioji juto fizinį skausmą. Kadangi skausmas buvo stiprus, norėjo, kad V. Š. kuo greičiau liautųsi ją mušęs, todėl šaukėsi savo sūnaus P., buvusio bute, pagalbos. Kuomet į kambarį atėjo sūnus, ji gulėjo lovoje ant nugaros, o V. Š. buvo pasiėmęs kažkokį daiktą aštriais ašmenimis, ir nors manė, kad tai peilis, tačiau vėliau suvokė – kad kirvukas, kuriuo kaltinamasis užsimojęs šaukė, kad ją užmuš. Grasino ją nužudyti ir prieš tai smūgiavo rankomis ir spirdamas kojomis, todėl tuo metu tikėjo, kad grasinimą jis gali įvykdyti. Grasinimą galėjo girdėti ir jos sūnus, nes, įbėgęs pas juos į kambarį, jis V. Š. sušuko, kad tuojau pat liautųsi, kad paims savigynai turimų dujų balionėlį ir purkš jas, kad šis liautųsi kėlęs jai grėsmę. P. išbėgo iš kambario, galimai pasiimti dujų balionėlio, o V. Š. tuo metu nuo jos atsitraukė. P. sugrįžus, V. Š. mosikavo rankoje turimu daiktu, dėl to sūnus gynybos tikslu papurškė V. Š. dujų ir išbėgo iš kambario. Girdėjo, kaip P. kažkam skambina savo telefonu ir suprato, kad jis kviečia pagalbą, o po to labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir V. Š. sulaikė. Nors policijos pareigūnai jai siūlė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nukentėjusioji to atsisakė, nes buvo neblaivi, tačiau vėliau fizinis skausmas pranyko, išoriškai matomų sužalojimo žymių neliko, todėl į gydymosi įstaigą nesikreipė. Paaiškino, kad dėl jausto fizinio skausmo patyrė fizinės žalos, o taip pat jautė realią grėsmę gyvybei, todėl patyrė moralinę žalą. Paaiškino, kad kaltinamasis būdamas blaivus yra geras, rūpestingas ir šeimyniškas, tačiau, kai išgeria alkoholio, kelia konfliktus, yra agresyvus. 2020 m. spalio 11 d. paleistas iš laikino sulaikymo V. Š. jos atsiprašė ir jie susitaikė, todėl civilinio ieškinio nereikš ir norėtų, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio būtų nutrauktas jai, kaip nukentėjusiajai, susitaikius su V. Š. kaip kaltininku, o nesant tokios galimybės norėtų, kad V. Š. būtų paskirta kuo švelnesnė bausmė, nes jis nėra blogas ir po įvykio jos atsiprašė. Teigė, kad jeigu tarp jos parodymų ir paaiškinimų, duotų policijos pareigūnams įvykio vietoje, yra kokių nors prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie detalesni, tikslesni, iš karto po įvykio ji buvo neblaivi (b. l. 42–44).
Liudytojas P. J., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 9 d. apie 22.00 val. jo mama su sugyventiniu V. Š. į namus grįžo neblaivūs ir toliau vartojo alkoholį, po ko spalio 10 dienos naktį, apie 3.00 val., jis pabudo nuo mamos ir V. tarpusavio barnių ir girdėjo, kaip kaltinamojo išsakytas frazes „aš tave nužudysiu“. 2020 m. spalio 10 d. apie 12.00 val., ėjo iš savo kambario į tualetą ir išgirdo mamos ir kaltinamojo kambaryje barnį bei savo mamos – nukentėjusiosios L. R. pagalbos šauksmą. Įbėgęs į kambarį, pamatė, kaip mama guli kambaryje lovoje ant nugaros, o ją užgulęs V. buvo užsimojęs dešine ranka ir ketino jai suduoti. Liudytojas V. liepė baigti ir nurodė, kad pasiims dujas ir jį apipurkš, todėl nuėjo pasiimti dujų balionėlio. Grįžęs į kambarį matė, kad V. kiek buvo atsitraukęs nuo mamos, kairėje rankoje kažką laikė, tačiau kadangi liudytojas buvo be akinių, nematė, ką laikė. V., traukdamasis nuo mamos, kaip suprato, ketino jam suduoti kairėje rankoje turėtu daiktu, nes jis artinosi jo link. Tuomet liudytojas V. papurškė dujomis, kurias buvo atsinešęs iš kambario, o mama pasakė, kad V. turi peilį, todėl iškart išbėgęs iš kambario paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Liudytojas paaiškino, kad kuomet kaltinamasis yra blaivus su juo sutaria gerai, tačiau praeityje V. Š., būdamas neblaivus, yra prieš liudytoją ir jo mamą smurtavęs. Patvirtino, kad įvykio metu V. Š. veiksmai buvo nukreipti tik prieš L. R. ir jis pats jokios žalos nepatyrė (b. l. 58–60, 62).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 14–20).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad L. R. buvo akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 3,07 promilių girtumas, ji buvo labai susijaudinusi, tačiau ant jos smurto požymių nesimatė. L. R. paaiškino, kad sugyventinis V. Š. rankomis ir kojomis ją mušė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą, o pasiėmęs kirvuką, su jame įmontuotu įrankių komplektu, grasino nužudyti ir užmušti jį laikydamas rankose (b. l. 22–25, 30–39).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 10 d., 12.02 val. apie įvykį pranešė P. J., nurodydamas, kad neblaivus patėvis elgiasi konfliktiškai, grasina, kabinėjasi prie mamos ir rankose turėjo peilį (b. l. 26).
Iš Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Mindaugo Bašinsko 2020 m. spalio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas kirvukas medine rankena, kuris yra universalus, su išlankstomu įrankių paketu (b. l. 29, 30, 32–33).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4793 matyti, kad 2020 m. spalio 10 d., 12.51 val., V. Š. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 65).
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai V. Š. dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos narei – sugyventinei L. R. bei grasinimo ją nužudyti, pasitvirtino. Kaltinamasis V. Š. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį tarpusavio konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą sukeldamas jai fizinį skausmą ir grasino ją nužudyti žodžiu sakydamas, kad ją užmuš ir mojavo kirviu bei buvo juo užsimojęs, dėl ko nukentėjusioji pagrįstai manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir norėjo taip veikti.
Kadangi tiek fizinio skausmo sukėlimas tiek grasinimas nužudyti žmogų buvo įvykdyti tuo pačiu laiku ir vietoje ir nukreipti prieš tą patį asmenį – šeimos narę – sugyventinę L. R., t. y. tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl ir V. Š. kaltės įrodymai dėl abiejų nusikalstamų veikų yra glaudžiai susiję ir vertinami kartu.
Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. spalio 10 d., dienos metu, apie 12.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kilusio žodinio konflikto, tarp jo bei nukentėjusiosios L. R., metu tyčia abiem rankom smogė ne mažiau kaip po vieną smūgį ir abiem kojom spyrė ne mažiau kaip po vieną spyrį, nukentėjusiajai, pataikydamas į koją, ranką ir šoną, bei žodžiu grasino kad ją užmuš, nužudys, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi išsakydamas grasinančius žodžius ir prieš tai smurtaudamas, kaltinamasis V. Š. mojavo kirvuku ir buvo juo užsimojęs ir tokiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu sukėlė jai fizinį skausmą bei grasino nužudyti.
Kaltinamasis V. Š., savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino pilnai ir suvokė, jog savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, bei tai, kad sukėlė jai pagrįstą baimę, jog grasinimas gali būti įvykdytas, nors, kaip pats nurodė, tokio tikslo ir neturėjo. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios L. R. bei liudytojo P. J. parodymais apie tai, jog 2020 m. spalio 10 d., apie 12.00 val., nukentėjusiajai ir kaltinamajam būnant kambaryje, tarp jų, dėl menkavertės priežasties kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis abejomis rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko ji, jusdama stiprų fizinį skausmą šaukėsi pagalbos, po ko į kambarį jos gelbėti atbėgo pastarosios sūnus, kai tuo metu kaltinamasis V. Š., pasiėmęs kirvuką su įrankių komplektu, juo mojavo ir buvo užsimojęs, kartu žodžiu sakydamas, kad ją užmuš ir nužudys, ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusiosios sūnus, kuris, nors konkrečiai nematė, kokį daiktą rankoje laikė kaltinamasis, tačiau girdėjo, kaip nukentėjusioji šaukėsi pagalbos o kaltinamasis šaukė, kad ją nužudys, todėl įbėgęs į kambarį iš pradžių žodžiu liepė V. Š. liautis ir tuo metu nukentėjusioji pasakė, jog pastarasis turi peilį, po ko liudytojas pasiėmęs dujų balionėlį juo papurškė kaltinamajam ir iškvietė policijos pareigūnus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina policijos registruojamų įvykių registro išrašas, kuriame užfiksuotas pirminis liudytojo pranešimas apie įvykį, nurodant, jog kaltinamasis grasina, kabinėjasi prie mamos ir rankoje turėjo peilį, bei tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuotos analogiškos įvykio, kilusio (duomenys neskelbtini), Kaune aplinkybės, patvirtinančios, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai priežastiniu ryšiu sietini su nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu bei išgyvenimais dėl išreikšto grasinimo nužudyti, dėl ko ji patyrė didelį susijaudinimą, o taip pat daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas kaltinamojo naudotas kirvukas medine rankena, su išlankstomu įrankių paketu bei pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 4793, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 10 d. 12.51 val. V. Š. nustatytas 2,06 promilių girtumas, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. Š. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia neginčijamai konstatuoti, jog kaltinamasis V. Š. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl jo kaltė įvykdžius tiek nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai L. R. sukėlimo, tiek ir BK 145 straipsnio 1 dalyje dėl grasinimo ją nužudyti, visiškai įrodyta. Nukentėjusioji L. R. yra kaltinamojo V. Š. sugyventinė, kartu jie gyvena ilgą laiką ir veda bendrą ūkį, todėl laikytini artimais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
V. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir įpareigojimais (b. l. 120–122), nukentėjusiajai apie tai pranešta, prašymų negauta.
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. Š. neteistas (b. l. 107–108), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 109–112), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 117), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 118), nedirba (b. l. 113), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 114).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. Š. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra pakaltinamas, nedirba.
Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje bei įpareigoti lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą, o už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje bei įpareigoti lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 2 dalies pagrindu ir tvarka, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, su minėtais įpareigojimais.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam V. Š. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo veiksmų gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau baustas administracine tvarka, nedirba, nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,06 promilės), todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytini prokurorės prašomi laisvės apribojimo bausmės dydžiai, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindais, tai yra apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Siekiant užtikrint realų bausmės vykdymą ir pasiekti jos paskirtį, kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo šeimos nario atžvilgiu ne tik smurtavo bet ir išreiškė realius grasinimus nužudyti, o nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, taip pat į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).
Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 10 d. 12.20 val. iki 2020 m. spalio 11 d., 16.15 val., (b. l. 67, 73) tai yra dvi paras, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kirvukas medine rankena su sulankstomu universaliu įrankių komplektu (b. l. 36), saugomas Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK Daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai L. R..
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:
- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;
- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. Š. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 10 d. 12.20 val. iki 2020 m. spalio 11 d., 16.15 val., tai yra dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kirvukas medine rankena su sulankstomu universaliu įrankių komplektu (b. l. 36), saugomą Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės PK Daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai L. R..
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.