- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1664-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P., R. P., D. J., S. K., V. Ž.
- Advokatai
- Vida Kabečienė, Audronė Jasinskienė
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Virginija Simanavičienė
S p r endimas
2009 m. gruodžio 2 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant pareiškėjai L. Ž., jos atstovei advokatei Audronei Jasinskienei, suinteresuotiems asmenims N. P., R. P., D. J., S. K., suintersuoto asmens R. P. atstovei advokatei Vidai Kabėčienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. P. ir N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-13260-475/2009 pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. Ž., N. P., R. P., D. J., S. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu (b. l. 3 - 4) prašo pripažinti L. Ž. sąžiningu ir teisėtu valdytoju bei nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m) priestatą 3a1/ž (holą) – 1998 m. statybos, 23,62 kv. m. ploto. Pareiškėja nurodė, kad nuo 1975 m. gyvena jai asmenines nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė jai ir jos broliui R. S.. 1999-04-12 iš buvusios kaimynės A. J. pareiškėja nupirko ¼ šio namo dalį (t. y. butą Nr. l). 2008-12-23 iš bendraturčio R. S. nupirko jam priklausiusią 1/8 namo dalį. Pridedamos sutartys patvirtina, kad parduodami patalpas, buvę savininkai jai perleido savo įmokas už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastarųjų sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre jai buvo įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo. Pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad kiti name esantys butai yra atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įregistruoti atskirais turtiniais vienetais (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisė gyvenamajame name 1A1/m yra pasibaigusi. Valstybinės žemės sklypo išpirkimo dokumentai šiuo metu yra tvarkomi. Tai patvirtina pridedamas Kauno apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus raštas. Kadangi kita ½ namo dalis yra įregistruota atskirais turtiniais vienetais, teisės normų nustatyta, tvarka pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyrių dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių 1-ojo ir 5-ojo butų sujungimo bei atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo bei užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Urbanistikos skyrius dėl butų sujungimo bei atskiro nekilnojamojo turto objekto suformavimo neprieštaravo. Tą faktą įrodo pridedamas skyriaus architektės patvirtintas turtinių vienetų suformavimo projektas. Tačiau, paruošus kadastrinių matavimų bylą, paaiškėjo, jog 1999 m., iš A. J. perkant butą Nr. 1, prieš sandorio sudarymą nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai parduodamų patalpų matavimai, todėl VĮ Registrų centre nebuvo įregistruota A. J. nuosavybės teisė į priestatą 3a1ž (holą). Archyvinėje namo byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas priestatas (pažymėtas šifru Iai/m) įregistruotas kaip patalpa 1-6/2,21 įvardinta tambūru. Kaip patvirtina naujai sudaryta kadastrinių matavimų byla, faktiškai ši 1-6 patalpa tai buvo 1998 metais pastatytas 23,62 kv. m. ploto holas, kurį pareiškėja įgijo kartu su kitomis perkamomis patalpomis. Nuo 1999-04-12, turėdama tikslą valdyti kaip savą, sąžiningai ir teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo VĮ Registrų centre niekieno vardu neįregistruotą nekilnojamąjį turtą - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (Registro nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žymėjimas plane 1A1/m) vieno aukšto, medinį, 1998 metų statybos, 23,62 kv. m. ploto priestatą (holą), plane pažymėtą šifru 3a1ž. Priestatas niekada nebuvo pripažintas neteisėta statyba. Tačiau daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nuo valdymo pradžios (1999-04-12) ir per visą valdymo laikotarpi šį statinį ji valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kitu būdu įgyti nuosavybės teisės nėra galimybių (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu (b. l. 108-111) pareiškimą patenkino, pripažino L. Ž. sąžiningu ir teisėtu valdytoju ir nustatė pareiškėjai L. Ž. nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, priestatą 3a1/ž (holą) – 1998 m. statybos, 23,62 kv. m. ploto. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėja nuo 1975 m. gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. VĮ Registrų centro 2009-01-07 išraše nurodyta, kad L. Ž. priklauso ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 13 – 16). Minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėja įgijo 1975-03-07 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-538, 1999-04-12 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19KU-1465 ir 2008-12-23 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19KU-3552 pagrindu (b. l. 7 – 12). Tačiau, 1999-04-12 pirkimo - pardavimo sutartyje sudarytoje su A. J., nėra įvardinta patalpa - 23,62 kv. m. ploto priestatas 3a1/ž, žymėjimas plane 1A1/m, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas priestatas buvo įregistruotas kaip patalpa 1-6/2,21 (b. l. 28, 31). Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. architektė E. L. 1999-04-14 neprieštaravo patalpų sujungimui ir naujo nekilnojamojo turto objekto sukūrimui (b. l. 31). Iš 2009-04-21 kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 1-6 patalpa yra 23,62 kv. m. ploto (b. l. 21). Liudytojai R. B. ir H. R. (pareiškėjos kaimynas) patvirtino, kad pareiškėja L. Ž. 1999 m. įsigijo gyvenamojo namo dalį tokią, kokia ji yra šiuo metu, ji šios patalpos savavališkai nestatė, nupirkus tik remontavo. Jie taip pat pažymėjo, kad pardavėja A. J. statė priestatą, o pareiškėja kartu su sutuoktiniu tik atliko vidaus remontą jame. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad minėtas priestatas buvo pastatytas 1998 m., tačiau nebuvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Šias aplinkybes patvirtina ir kadastrinių matavimų byloje nurodyti priestato statybos metai- 1998 m. Savavališka statyba neįregistruota. Tokiu būdu, dėl nepatikslintų kadastrinių matavimų pirkimo metu, teismas laikė, kad pareiškėja 1999-04-12 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 19KU-1465 įgijo ir 23,62 kv. m. ploto priestatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo kaip savo, valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, yra sąžininga įgijėja, valdo teisėtai, atvirai. Per dešimties metų terminą niekas jokių pretenzijų į minėtą turtą pareiškęs nebuvo.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.47 straipsnio 11 punktu, numatančiu, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į daiktą nuo 1999-04-12 ir gali ją įregistruoti VĮ Registrų centro registre. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys N. ir R. P. tik 2008-10-10 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. JV-14911, įsigijo butą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini). Jų nesutikimo su pareiškėjos pareiškimu pagrindiniai argumentai susiję su valstybinės žemės išsipirkimu. N. ir R. P. įrodinėja, kad pareiškėja po 1999-04-12 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pastatė priestatą. Argumentuoja tuo, kad sudarant 1-mo buto pirkimo pardavimo sutartį priestatas 1-6 buvo 2.21 kv. m. ploto , nes 1-mo buto plane yra pakitimų užregistravimo 1999-03-29 spaudas (prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį). Šiai aplinkybei patvirtinti suinteresuoti asmenys pasikvietė dabar jau mirusios A. J. sūnų A. J.. Šis liudytojas tvirtino, kad jo motina negalėjo pastatyti priestato, nes gyveno vargingai. Tačiau šio liudytojo parodymai teismo vertinti kritiškai, nes jis, nors teigė lankydavęsis pas mamą, nepažįsta nei pareiškėjos, nei pareiškėjos sutuoktinio, nei kitos to paties namo kaimynės S. K.. Šio liudytojo taip pat nėra matęs ir kaimynas H. R.. Jis patvirtino, kad priestatą statė A. J.. Suinteresuotų asmenų N. ir R. P. argumentai dėl to, kad prieš buto pirkimą iš A. J., planelyje yra uždėtas 1999 m. pakitimų spaudas, teismo vertinti taip pat kritiškai, nes patys suinteresuoti asmenys taip pat patvirtino, kad jų pirktame bute taip pat nėra atžymėti faktiški pakitimai. Be to pareiškėja, įsigydama butus, taip pat įsigijo ir įmokas už žemę. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja moka mokesčius už 1,46 aro žemės nuomą (b. l. 78-91). Suinteresuoti asmenys N. ir R. P. įsigydami butą nesiaiškino, kokia naudojamo sklypo dalis teks, nesiaiškino, už kokį žemės plotą yra mokami ar nemokami mokesčiai. Taip pat iki šios bylos iškėlimo su pareiškėja 2009-03-09 buvo sudarę sutartį ir susitarę dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ir jame pastatytų statinių (b. l. 60), nurodydami, kad nereiškia vieni kitiems pretenzijų dėl sklype esančių statinių. Suinteresuoto asmens S. K. nesutikimo su pareiškimu motyvai taip pat vertintini kritiškai, nes su pareiškėja yra nesutarimas tik dėl bendrai naudojamo žemės sklypo tvarkos. Ji nepateikė įrodymų, kad būtent pareiškėja statė priestatą po buto įsigijimo.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys R. P. ir N. P. apeliaciniu skundu (b. l. 128) prašė panaikinti 2009 m. liepos 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo pareiškėjos L. Ž. ir jos liudytojų aiškinimais, kurie klaidino teismą, kad 1999-04-12 perkant butą Nr. l, iš pardavėjos A. J., name esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame plane lAlm, jo priestatas 1-6, buvo ne 2.21 kv. m., bet žymiai didesnis - 23.62 kv. m. ploto. Pareiškėjos teiginį paneigė pirkimo pardavimo sutartis ir VĮ „Registrų centras“ duomenys. Teismas nepagrįstai sprendimą grindžia 2009-04-21 kadastrinių matavimų bylos duomenimis ir sprendime patalpą 1-6 įvardija 23.62 kv. m. priestatu 3al/ž (holu), kaip nurodyta projekte. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad 2009-04-21 kadastrinių matavimų byloje, Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus vyr. architektės E. L. 2009-04-14 vizuotame Turtinių vienetų suformavimo projekte, patalpos 1-6 plotas nurodytas 2.21 kv. m., o ne 23.62 kv. m., kaip teigia pareiškėja. Neteisingi yra liudytojų R. B. ir H. R. (pareiškėjos kaimyno) parodymai, kuriais rėmėsi teismas priimdamas sprendimą, kad pareiškėja 1999 m. įsigijo gyvenamojo namo dalį tokią, kokia ji yra dabar, patalpos 1-6, 2.21 kv. m. ploto, savavališkai nestatė. Nors šiuos jų teiginius paneigė rašytiniai įrodymai, tai 1999-03-29 (prieš sudarant pareiškėjai pirkimo pardavimo sutartį) pakitimų užregistravimo spaudas plane, kuriame nurodytas 1-6 priestato plotas 2.21 kv. m., pardavėjos A. J. sūnaus, liudytojo A. J. parodymai, kad jo motina nebuvo pastačiusi priestato sprendime įvardinto 3al/ž (holu), kaimynės, suinteresuoto asmens S. K. parodymai, bet teismas, neaišku kodėl, visus šiuos parodymus vertino kritiškai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų yra akivaizdu, kad pareiškėja L. Ž. savavališkai padidino priestato 1-6 plotą ir nesilaikydama daikto sukūrimą reglamentuojančių teisės aktų nori jį neteisėtu būdu įsiteisinti, todėl su liudytojais klaidino teismą, kuris priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą. Nurodytus motyvus dėl sprendimo nepagrįstumo patvirtina papildomai pateikiami UAB „Aerogeodezijos institutas“ daryti Kaunas - Vilijampolė ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose matosi (duomenys neskelbtini) sankryža. Ortofotografiniai žemėlapiai buvo pagaminti du kartus - panaudojant 1998-09-06 nuotrauką (juodai baltą) ir 2005 nuotrauką (spalvotą). Šiose nuotraukose užfiksuota faktinė (duomenys neskelbtini) namo padėtis iš kurios matyti, kad priestato 3al/ž (holo) nebuvo. Pirmos instancijos teismui šių nuotraukų pateikti anksčiau negalėjo, nes jas gavo po bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. Ž. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (b. l. 138-141) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. Dėl apeliantų teisės į teisminę gynybą. Apeliantai byloje neįrodė, kad nuosavybės teisės įgijimo į ginčo priestatą nustatymas pareiškėjai pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus, kadangi pareiškėja ir apeliantai nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Tai patvirtina byloje esantis apeliantams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2 NT registro išrašas (b. l. 61-62). Be to pareiškėja butus Nr. 1 ir Nr. 5 ginčo name yra įgijusi 1975-03-07 ir 1999-04-12 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (b. l. 6, 7). Apeliantai butą Nr. 2 ginčo name yra įgiję 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 50-55). Taigi, apeliantų subjektyvinė teisė į name esantį butą Nr. 2 atsirado iš vėliau sudaryto sandorio. Teismo posėdyje apeliantai pripažino, jog, jiems perkant butą, ginčo priestatas buvo tokios būklės, kokios jis yra dabar, ir jokie statybos darbai jame nebuvo vykdomi. Taip pat, apeliantų sudaryto buto pirkimo-pardavimo sandorio 1.3 p. (b. l. 51) nurodyta, jog „pirkėjams yra žinoma, kad pardavėjos nėra savininkės žemės sklypo, kuriame stovi pastatas su jame esančiu butu“. Pareiškėjos sudarytuose butų pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodyta, jog ji, įsigydama butus, įsigyja ir įmokas už žemę (1999-04-12 sutarties 6p. (b. l. 7) ir 2008-12-23 sutarties 1 p. (b. l. 8)). Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji moka žemės nuomos mokesčius (b. l. 78-91) ir kad jai yra tvarkomi žemės sklypo privatizavimo dokumentai (b. l. 59). Tuo tarpu apeliantai, įsigydami butą, žemės sklypo, ant kurio stovi namas, teisiniu rėžimu nesidomėjo (b. l. 74,73), dėl žemės sklypo privatizavimo į Kauno AVA nėra kreipęsi (b. l. 75) ir, kaip patys patvirtino teismo posėdyje, pirkdami butą, nesiaiškino, kokia prie namo esančio žemės sklypo dalis jiems teks (b. l. 98). Tuo remiantis darytina išvada, kad apeliantai neturi subjektyvinės teisės ginčyti pareiškėjos reikalavimo, nes pareiškėja, sąžiningai įgydama, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdydama ginčo priestatą, jokių apeliantų teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė. Remiantis teismų praktika šios kategorijos bylose, spręstina, kad pareiškėjos reikalavimą galėtų ginčyti asmuo, laikantis save daikto savininku arba turintis to daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, ko negalima pasakyti apie apeliantus.
2. Dėl įrodymų vertinimo. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog „teismas nepagrįstai patikėjo pareiškėjos L. Ž. ir jos liudytojų aiškinimais“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus - tiek pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, tiek visų liudytojų parodymus - ir sprendime pasisakė, dėl ko vienus vertina kritiškai, o kitus laiko priimtinais. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų prieštaravimų pagrįstumą, o liudytojo A. J. parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai, kadangi jis pats teismo posėdyje patvirtino, jog ginčo name su motina negyveno, kaimynų nepažįsta, o liudyti atvyko P. paprašytas po to, kai jo sesuo atsisakė liudyti pastarųjų naudai (b. 1. 101) Parodžius liudytojui buvusiojo motinos buto planą, jis net negalėjo paaiškinti, kur kokia buto patalpa buvo. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nereiškia, kad tai padarė neįvertinęs įrodymų, kaip teigia apeliantai. Apeliantų naujai pateikti įrodymai neturėtų būti priimti, kadangi pirmosios instancijos teisme teikti nebuvo, dėl šių įrodymų pateikimo apeliantų atstovė kreipėsi jau teismui priėmus skundžiamą sprendimą, be to UAB „Aerogeodezijos institutas“ pažyma nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmės turinčias aplinkybes, o fotonuotraukos nelaikytinos pažymos priedu, kadangi apie jų pateikimą pažymoje nenurodyta.
3. Dėl statybą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Visiškai nepagrįstai apeliantai teigia, jog „yra akivaizdu, kad pareiškėja savavališkai padidino priestato plotą“. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį apeliantų teiginį - t. y. statybas prižiūrinčių institucijų protokolų, savavališkos statybos aktų ir pan. Apeliantų minimas 1999-03-29 pakitimų užregistravimo spaudas buto plane (b. l. 28) nepatvirtina, kad tuo metu buvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai (to nereikalavo 1996 metų Registro įstatymas bei nuostatai) ir kad pareiškėja vykdė savavališkas statybas. Be to, byloje nustatyta, jog P. buto Nr. 2 pakitimai taip pat nėra įregistruoti NT registre. Atsakydamas į pareiškėjos atstovės klausimus teismo posėdyje N. P. patvirtino, kad jų bute yra rūsys, vandentiekis, dujinis šildymas ir kt. (b. l. 98), kas neužfiksuota NT registro išraše (b. l. 61-62). Tačiau, kodėl taip yra, jis paaiškinti negalėjo.
Suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų N. P. ir R. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti sprendimą galioti jame išdėstytais motyvais (b. l. 143-144).
Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimu į suinteresuotų asmenų N. P. ir R. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti sprendimą galioti jame išdėstytais motyvais (b. l. 145-146).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs (CPK 329) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų. CPK 320 straipsnis.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantų apeliacinio skundo argumentais ir štai dėl ko:
Dėl įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB “Stoties turgus” v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; ir kt.).
Taigi, viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina.
Faktą, kad pirkėja L. Ž. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš A. J. ginčo patalpą 1-6,/2,21m2, ploto, o ne įgijamosios senaties pagrindu, patvirtina 1999-04-12 pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 7). Kad įgijimo metu šios patalpos plotas buvo 2,21m², o ne 23,62 m², patvirtina ir kadastro duomenys (b.l. 27-30). Pažymėtina, kad prieš pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą 1999-03-29 VĮ Registrų centro darbuotojai atlikto parduodamo nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir užregistravo pakitimus. Netikėti 1999-03-29 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje VĮ Registrų centro darbuotojų B. A. atliktais ir J. B. patikrintais kadastrinių matavimų duomenimis nėra jokio pagrindo (b.l. 27-30). Taip pat pažymėtina, kad Kauno m. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. architektės V. L. 2006-04-14 vizuotame Turtinių vienetų suformavimo projekte patalpos 1-6 plotas taip pat nurodytas 2,21 m². (b.l. 21).
Aplinkybę, kad priestato nebuvo, patvirtina ir ortofotografiniai žemėlapiai (b.l. 124,129, 131,132 ).
Registro duomenys pareiškėjai įsigyjant ginčo patalpą įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti.
Teisėjų kolegija nesiremia liudytojų B. B. ir H. R. parodymais, nes jų parodymai prieštarauja rašytiniams įrodymams.
Pardavėjos A. J. sūnus A. J. apklaustas liudytoju patvirtino, kad jo motina nebuvo pastačiusi priestato, sprendime įvardinto 3a I/ž (holu), be to nurodė, kad prie kito kaimyno sienos statyti priestatą nebūtų leidę patys kaimynai (b.l. 101). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes jo parodymus patvirtina bylos rašytiniai įrodymai (b.l. 27-30). Pareiškėja nepaneigė apeliantų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog ji, nusipirkusi butą, perstatė ginčo patalpą padidindama jos plotą ir po ja iškasė rūsį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja pati patvirtino, kad yra iškastas rūsys po ginčo patalpa, tačiau ji teigia, kad ginčo patalpa yra nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybos leidimo, todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelaikytinas nekilnojamuoju daiktu. Šiam teiginiui pagrįsti pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų.
Pareiškėjos teiginiai, jog iš A. J. perkant butą Nr. 1, prieš sandorio sudarymą 1999-03-29 nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai parduodamų patalpų matavimai, todėl VĮ Registrų centre nebuvo įregistruota A. J. nuosavybės teisė į priestatą 3a/ž ( holą) pagrįsti jos pačios paaiškinimais ir neatitinka faktinės padėties, nes pirkimo pardavimo sutartyje ginčo patalpos 1-6 plotas nurodytas 2,21m² .
Teisėjų kolegija, remdamasi virš paminėtų įrodymų analize sprendžia, kad 2009-04-21 atlikus kadastrinius matavimus, yra užfiksuotas faktinis dabartinis buvusios ginčo patalpos 1-6 , dabar 3A1ž plotas- 23,62 m². (b.l. 21, 23,25), bet šie matavimai nepaneigia ankstesnių kadastrinių matavimų duomenų, todėl labiau tikėtina, kad ginčo patalpų plotą pareiškėja pasididino rekonstruodama jį statybos būdu.
Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Dėl virš nurodytų argumentų bei nustačius , kad pareiškėja ginčo patalpą įsigijo pirkimo- pardavimo sandorio pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas ) ir ją pasididino statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas) teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, dėl to naikintinas teismo sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškimą atmesti. (CPK 329, 330, 178, 185 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CK 4.68-4.71 straipsniai) ir netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos L. Ž. pareiškimą atmesti.