Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Reginos Gaudutienės ir Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiosios Gi. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios Gi. S., Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad, jis 2013 m. birželio 29 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), ant jo gyvenamojo namo laiptų stovėjusiam nukentėjusiajam G. S. iš pykčio tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį nenustatytu kietu buku daiktu į dešinio momens sritį, taip padarydamas jam galvos smegenų sumušimą, intracerebrinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžį, poodinę kraujosruvą dešiniame momenyje, trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą ir galvos smegenų sumušimą, kuris komplikavosi tetraplegija ir vegetacine būkle, dėl ko nukentėjusysis 2013 m. lapkričio 21 d. mirė Radviliškio ligoninėje.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu K. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių K. G. kaltę tyčia nužudžius G. S. įrodančių faktinių duomenų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Lina Beinarytė ir nukentėjusioji Gi. S. prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis K. G. ir jo gynėjas Romanas Bareika prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniuose skunduose prokurorė ir nukentėjusioji ginčija K. G. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstumą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje neįrodyta, jog K. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su šiais apeliacinių skundų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog išteisintasis K. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija nustatytas aplinkybes grindžia byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarydama priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas. Pripažintina, kad apygardos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. G. tyčia nužudė G. S., prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Išteisintasis K. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė sudavęs G. S. smūgius į galvos sritį, sukėlusius jam nustatytus sužalojimus, dėl kurių jis mirė. K. G. paaiškino, kad 2013 m. birželio 29 d. jis dirbo pas ūkininką R. V.. Apie 19 – 20 val. pas jį girtas dviračiu atvažiavo G. S., norėjo dar išgerti. Kartu grįžo pas jį į namus, jis nupirko butelį vyno, kurį pavėsinėje drauge išgėrė. Kadangi buvo pavargęs, be to išgėrė, nuėjo į namus miegoti. G. S. svirduliuodamas išėjo iš kiemo, eidamas nugriuvo. Maždaug po 20 minučių išgirdo beldimą į duris, jas atidaręs pamatė ant laiptų nukentėjusįjį. Šis prašėsi į vidų leisti pernakvoti, tačiau jo neleido. G. S. jis pastūmė į petį, kad eitų į namus, ir šis nuo antro laiptelio nugriuvo ant nugaros ant suplūktos žemės. Jis užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Pabudęs apie 5-6 val. jis ėjo į lauke esantį tualetą, nusileido laiptais, praėjo pro G. S., jis gulėjo taip pat, pajudintas sureagavo, prasimerkė, kvėpavo pogarsiai, kaip knarkdamas, todėl nekreipė didesnio dėmesio galvodamas, kad šis tiesiog girtas, išsimiegos ir pats atsikels. Atsibudęs apie 7 val. rado G. S. toje pačioje vietoje, įtarė, kad jam negerai, pranešė policijai ir greitajai. Su G. S. jis nekonfliktavo, jokių smūgių į galvą nei 2013-06-29 vakare, nei naktį, nei ryte jam nesudavė (t. 2, b. l. 129-130). Iš esmės tokius pačius parodymus K. G. davė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad tą vakarą nebuvo labai girtas ir gerai atsimena, ką darė G. S. atžvilgiu, į smilkinį jam tikrai nesudavė nei kumščiu, nei akmeniu, tik nestipriai pastūmė G. S. į dešinį petį, dėl ko jis nugriuvo. Iš esmės tokius pačius parodymus K. G. taip pat davė ir atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 2, b. l. 5-7, 11-12, 24-26, 36-38) bei įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 13-16). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie K. G. parodymai neigiant padarius nusikalstamą veiką atmestini kaip gynybinė versija, kadangi jie prieštarauja bylos duomenims.

Siekiant nustatyti G. S. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą, jo mirties priežastį, byloje buvo paskirtas specialių žinių reikalaujantis tyrimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus Specialisto išvadoje Nr. M. 594/13 (04) nustatyta, kad G. S. 2013-11-21 mirė nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo, kuris komplikavosi tetraplegija ir vegetacine būkle. Jam buvo nustatyti šie sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, intracerebrinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžis, poodinė kraujosruva dešiniame momenyje. Šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais prieš keletą valandų iki 2013-06-30 8.41 val., t.y. iki jo paguldymo į Visagino ligoninę. Gyvam asmeniui trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusi galvos smegenų suspaudimą, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. G. S. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai – sužalojimų visuma būdinga traumai suduodant tiesioginį smūgį kietu buku daiktu į dešinio momens sritį. Abejotina, kad G. S. esant tokiems sužalojimams galėjo savarankiškai atlikti kokius nors veiksmus. Poodinė kraujosruva dešiniame momenyje, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžis, trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, intracerebrinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje negalėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant iš 30 cm aukščio aukštielninkam nugara žemyn ir galva atsitrenkiant į suplūktą žemės paviršių (t. 1, b. l. 110-112). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialisto tyrimą atlikęs ir išvadą surašęs teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas paaiškino, kad dėl galvos smegenų sumušimo išsivystė negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, kūnas ir visos galūnės tapo nejudrios, organizmas nepriėmė maisto, dėl ko jo organizme išsivystė vegetacinė būklė, vystėsi plaučių uždegimas, organizmas išseko (lavono tyrimo metu jo svoris siekė tik 33 kg.). Atlikus kompiuterinę galvos tomogramą buvo rastas dešinio momenkaulio įspaustinis lūžimas su kampine apie 4 mm dislokacija. Tai rodo, kad galvoje rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto į dešinio momens sritį. Tiesioginio smūgio buvimą rodo medicininiuose dokumentuose užfiksuota kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kompiuterinėje tomogramoje užfiksuotas dešinio momenkaulio lūžis su 4 mm gylio įspaudimu, kas patvirtina, jog buvo kaukolės skliautas lūžęs su įlinkimu į kaukolės ertmę. Paprastai griuviminei traumai būdingesni tiesiog linijiniai lūžiai be jokių įspaudimų. Be to, griūnant ant nugaros aukštielninkam būtų sužalotas pakaušis, ko šiuo atveju nėra. Esant kontūziniams židiniams galvos smegenyse ir besiplečiančiai kraujo išlajai po kietuoju smegenų dangalu, pats kontūzinių židinių buvimas rodo, kad buvo stiprus smūginis poveikis, nuo kurio paprastai iš karto netenkama sąmonės. Besiplečianti kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu didina smegenų audinio suspaudimą ir gilina komą. Kadangi kiekviena trauma yra individuali, todėl negalima pasakyti, kiek laiko po tokių sužalojimų žmogus galėjo išlikti sąmoningas, atlikinėti savarankiškus veiksmus. Tiksliau identifikuoti daiktą, kuriuo galėjo būti suduotas smūgius, nėra galimybės, nes neužfiksuota jokia žaizda (t. 2, b. l. 131). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino savo anksčiau duotus paaiškinimus, parodė, kad laikosi savo nuomonės, jog mirusioje galvoje rastiems sužalojimams atsirasti pakako vieno smūginio kontakto į dešinio momens sritį. Šių sužalojimų išsidėstymas yra būdingas tiesioginio smūgio sudavimui. Paprastai griuviminei traumai tokie sužalojimai nebūdingi. Labai abejotina, kad mirusysis esant galvos kontūziniams židiniams galėjo atlikti sąmoningus, tikslingus veiksmus. Eksperto nuomone, didesnė tikimybė, kad mirusiajam buvo suduotas smūgis, po jo jis nukrito ir liko gulėti. Ekspertas taip pat atmetė galimybę, kad asmuo, griūdamas nuo dviračio, būtų galėjęs pasidaryti tokius sužalojimus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta specialisto išvada ir ją surašiusio teismo medicinos eksperto Jurgio Sakalo teismo posėdyje duotais paaiškinimais, padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. mirtį sukėlė galvos sužalojimai, kurie buvo padaryti tiesioginiu stipriu smūgiu jam į galvos dešinę momens sritį. Tačiau apygardos teismas vertindamas kitus byloje esančius įrodymus padarė nepagrįstą prielaidą, kad G. S., būdamas girtas, galvą galėjo susižaloti kur nors kitoje vietoje dar iki ateidamas prie K. G. namų. Darydamas tokią prielaidą pirmosios instancijos teismas rėmėsi S. R. parodymais, kuris apklaustas teisme paaiškino, kad G. S. nuo pat ankstyvo ryto išgėręs kelis stikliukus miegojo pas jį kieme po obelim. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. R. pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad geriant G. S. nebuvo niekur nukritęs, sveikata, sužalojimais nesiskundė, liudytojas nematė jokių jo sužalojimų (t. 2, b. l. 107). Be to, G. S. pas S. R. svečiavosi ryte, vėliau aktyviai judėjo, važinėjo dviračiu ir nesiskundė sveikatos sutrikimais. K. G. taip pat nenurodė, kad G. S. į jo darbo vietą pas ūkininką R. V. dviračiu atvažiavo būdamas sužalotas (t. 2, b. l. 129). Darydamas anksčiau minėtą prielaidą pirmosios instancijos taip pat rėmėsi Ž. M. parodymais, kuri apklausta teisme paaiškino, kad visiškai girtą G. S. matė nugriuvusį ir miegantį netoli K. G. sodybos, jis miegojo ant dviračio galinio rato ant dešinės galvos pusės laikotarpiu nuo 22 iki 23 val., t. y. prieš pat jo ėjimą pas K. G.. Liudytoja parodė, kad pakeltas nukentėjusysis, sunkiai vesdamas dviratį, nuėjo K. G. namo link ir netrukus po to ji išgirdo triukšmą ir K. G. bei G. S. šūksnius (t. 2, b. l. 108-109). Tačiau apklaustas apeliacinės instancijos teisme teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas atmetė galimybę, kad asmuo, griūdamas nuo dviračio, būtų galėjęs pasidaryti tokius sužalojimus. Be to, iš 2013 m. lapkričio 28 d. daikto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus G. S. dviratį, kuriuo nužudytasis naudojosi įvykio dieną, nustatyta, jog dviračio rėmas, purvasargiai, purvasargių šakutės, ratai, pedalai, grandinė be pažeidimų (t. 1, b. l. 149-152). Pažymėtina ir tai, kad teismo medicinos ekspertas savo išvadoje ir apklausos teisme metu kategoriškai nurodė, jog G. S. padarytų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Iš esmės atmesta tikimybė, kad esant galvos kontūziniams židiniams, nukentėjusysis dar galėjo atlikti kokius tai sąmoningus, tikslingus veiksmus. Eksperto nuomone, didesnė tikimybė, kad mirusiajam buvo suduotas smūgis ir po to jis nukrito, bei liko gulėti toje pačioje padėtyje, kurioje ir buvo surastas. Taigi, priešingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šie duomenys paneigia, kad nustatytus sužalojimus G. S. galėjo pasidaryti griūdamas ir kad G. S. galėjo būti sužalotas kitokiu būdu ir laiku nei kaltinime nurodytu laikotarpiu.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad įvykio dieną G. S. konfliktavo tik su K. G., tai patvirtina paties išteisintojo, liudytojos Ž. M. parodymai bei tai, kad K. G. vakare (22.34 val.) skambino policijai ir prašė išvežti iš kiemo girtą, triukšmaujantį kaimyną (t. 1, b. l. 134-135). Byloje nėra duomenų, jog išteisintojo namo viduje ar kieme įvykio metu buvo kitų asmenų, nes konflikto metu kieme buvo tik K. G. ir G. S.. Išteisintasis nenurodė, kad pas jį į namus ar kiemą daugiau kas nors būtų atvykęs. Byloje taip pat nėra duomenų, kad naktį po įvykio pas K. G. namuose ar kieme buvo pašalinių asmenų. Pats K. G. parodė, kad naktį kėlėsi kelis kartus, bet nematė kieme jokių kitų asmenų. Po K. G. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį, šis nukrito, nebejudėjo ir liko gulėti iki ryto. Šiame kontekste svarbūs ir nukentėjusiojo M. S. (nužudytojo tėvo), liudytojo T. V. parodymai (t. 2, b. l. 105-107), kad K. G. bei G. S. ir anksčiau konfliktuodavo, kai būdavo neblaivūs.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. G., 2013 m. birželio 29 d., apie 22.30 val., nukentėjusiajam G. S. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nenustatytu kietu buku daiktu į dešinio momens sritį, dėl ko jam buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, kurie komplikavosi tetraplegija ir vegetacine būkle ir dėl ko jis 2013 m. lapkričio 21 d. mirė. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tyrimo metu nebuvo rasti daiktai, rūšiniais požymiais panašūs į tuos, kuriais K. G. galėjo smūgiuoti G. S. į galvą ir ant kurių galėjo likti smūgį patvirtinančių pėdsakų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, kad tai, kokiu konkrečiai kietu buku daiktu buvo suduota G. S., neturi reikšmės K. G. padarytos veikos kvalifikavimui. K. G. veikė netiesiogine tyčia, nes sąmoningai suduodamas smūgį G. S. į galvą, t. y. gyvybiškai svarbią kūno vietą, jis neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą bei bendrąja prasme numatė galinčius kilti padarinius (BK 15 str. 3 d.).

Dėl bausmės.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. G. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas K. G. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, K. G. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju K. G. nurodytas nukentėjusiojo G. S. elgesys, kai jis būdamas neblaivus vėlai vakare neleido K. G. ilsėtis, beldėsi į duris, prašėsi į namus pernakvoti, neklausė prašymų eitų namo, dėl ko buvo kviečiama policija, tačiau neatvyko, prasilenkia su visuotinai priimtomis moralės normomis ir jį galima vertinti kaip provokuojantį ar rizikingą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. K. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad K. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 2., b. l. 44), 9 kartus baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 52-57), 2014 m. kovo 27 d. duomenimis, dirbantis ūkininko A. T. firmoje „A“ (duomenys pakeisti) (t. 2, b. l. 58), (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktais duomenimis, K. G. yra socialiai remtinas asmuo, dėl jo elgesio seniūnijoje nusiskundimų negauta (t. 2, b. l. 60), psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruotas (t. 2, b. l. 63). Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija K. G. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BPK 140 str. K. G. buvo sulaikytas 2013 m. lapkričio 21 d., 14 val. 20 min. (t. 2, b. l. 18), paleistas 2013 m. lapkričio 22 d. 13 val. 16 min. (t. 2, b. l. 32). Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. (BK 66 str.).

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 27 758,88 litų (8039,53 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai už apmokėtas G. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, ji pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 36-46). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Panevėžio teritorinė ligonių kasa apmokėjo gydymo įstaigoms gydymo išlaidas, patyrė turtinę žalą. Ji priteistina iš K. G., nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta, jis buvo gydomas gydymo įstaigoje, o gydymo išlaidas atlygino Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 2243,67 litų (649,81 eurų) civilinį ieškinį turtinei žalai už netekto darbingumo pensiją, išmokėtą G. S. už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 16 d., dėl K. G. kaltės, jis pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 50-59). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusioji Gi. S. (nužudytojo dukra) pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kalto asmens priteisti 10260 litų (2971,5 eurų) turtinės žalos ir 50000 litų (14481 eurų) neturtinės žalos, ji pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 10-33).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajai Gi. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dėl medikamentų ir higienos priemonių pirkimo, kelionės išlaidų, laidojimo bei paminklinio akmens statymo išlaidų dydis yra paremtas nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 11-29), jis yra realus ir pagrįstas. Tačiau nukentėjusios turėtos išlaidos apmokėti notaro paslaugas po tėvo mirties, vienkartinį G. S. sveikatos draudimą, po G. S. mirties likusias jo skolas, nėra tiesioginiai nuostoliai, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009, 2K-89/2010 ir kt.).

Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tyčiniais K. G. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – dėl tokių nusikalstamų K. G. veiksmų nukentėjusioji Gi. S. neteko tėvo. Tokia smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nužudytojo dukrai, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Gi. S. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji buvo priversta matyti, kaip jos akyse senka tėvo gyvybė, dėl ko ji patyrė didžiulius moralinius išgyvenimus. Nukentėjusioji buvo vienturtė G. S. duktė, tėvas ją augino ir stipriai prisidėjo prie auklėjimo ir asmenybės formavimo (t. 1, b. l. 10). Gi. S. apklausta pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jos tėvai yra išsiskyrę, todėl jai reikėjo rūpintis tėvu, lankyti jį ligoninėse Vilniuje ir Radviliškyje. Paskutiniu metu nukentėjusiosios tiesioginis ryšys su tėvu buvo tolimas, iki įvykio tėvą ji matė maždaug prieš metus (t. 2, b. l. 130-131). Teisėjų kolegija, nustatydama iš K. G. Gi. S. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į artimą G. S. ir Gi. S. giminystę, į tai, kad po įvykio ji rūpinosi tėvu ligoninėje, vėliau – tėvo laidotuvėmis, taip pat į tai, kad G. S. prieš įvykį labai artimų santykių su dukra nepalaikė, bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei daro išvadą, kad Gi. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteisiama 10000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 8 ( aštuoneriems ) metams laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti K. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d.

Paskirti K. G. kardomąją priemonę suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Priteisti iš K. G. civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai ( atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas -73000) 8039,53 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. G. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) 649,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš K. G. priteisti Gi. S. naudai 2701 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie bylos esantį akmenį sunaikinti.