Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2009-11-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 iki 6 val., uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) 2011-09-20 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose;

3) 2015-08-17 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (152 Eur) dydžio bauda;

4) 2017-10-18 pagal BK 286 straipsnį viešaisiais darbais 2 mėn., įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

5) 2018-02-13 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m., įpareigojant per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, nesilankyti vietose, kuriose prekiaujama alkoholiu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6) 2022-12-30 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėn., paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jeigu tai susiję su darbu ar mokymusi, uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2023-07-25 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022-12-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų;

7) 2023-08-09 pagal BK 284 straipsnį areštu 90 parų, 2023-11-06 paleistas iš Kauno kalėjimo atlikus arešto bausmę,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. G. 2024 m. liepos 19 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš aikštelės, esančios prie prekybos centro „Norfa“, esančio Anykščiuose, Vilniaus g. 22, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą - A. Z. priklausantį dviratį, 160 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Z. 160 Eur turtinę žalą.

M. G. pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2024 m. liepos 19 d. vakare, valandų neatsimena, būdamas neblaivus, pavogė prie prekybos centro „Norfa“, esančio Anykščiuose, Vilniaus g., stovėjusį neprirakintą sidabrinės spalvos bėginį dviratį. Juo nuvažiavo prie Šventosios upės, kur buvo apsistojęs, ir ten jį laikė. Po kelių dienų, pavogtu dviračiu nuvažiavęs prie prekybos centro „Maxima“, esančio Anykščiuose, A. Baranausko a., savo užraktu prirakino pavogtą dviratį prie dviračių stovo, o pats autobusu išvažiavo į Uteną. Kitą dieną sugrįžęs iš Utenos dviračio neberado.

Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 2024 m. liepos 19 d., apie 20 val., Anykščiuose, Vilniaus g., aikštelėje prie prekybos centro „Norfa“, paliko dviratį, o grįžęs jo pasiimti, neberado. 2024 m. liepos 26 d., apie 9.45 val., savo dviratį pastebėjo prirakintą prie dviračių stovo, esančio prie prekybos centro „Maxima“, Anykščiuose, A. Baranausko a. Apie įvykį pranešė policijai ir dviratis jam buvo grąžintas. Pavogto dviračio vertė yra 160 Eur, dviratis sugrąžintas, padaryta žala atlyginta, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

2024-08-02 nukentėjusysis A. Z. pateikė dviratį, kuris tą pačią dieną apžiūrėtas.

2024-08-05 apžiūrėjus Anykščių mieste esančių vaizdo kamerų įrašus nustatyta, kad 2024-05-26, 4.59 val., M. G. atvažiuoja dviračiu Vilniaus gatve ir, nuvažiavęs prie prekybos centro „Maxima“, esančio Anykščiuose, A. Baranausko a., jį prirakinęs prie dviračių stovo, grįžta per A. Baranausko a. link 16 numeriu pažymėto pastato.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės kai vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą, A. Z. priklausantį, turtą - dviratį, kurio vertė 160 Eur, tuo padarydamas 160 Eur turtinę žalą.

Tokia veika atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį padarymą skirti kaltinamajam M. G. arešto bausmę.

Kaltinamasis M. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (BK 46 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Vertinant kaltinamojo M. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau yra teistas 7 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, penkerių metų laikotarpiu 20 kartų baustas už vagystes, 25 kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, po vieną kartą už svetimo turto sugadinimą, teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymą, karantino reikalavimų nevykdymą, važiavimą be bilieto. Paminėtos aplinkybės teismui sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, tai tendencingos kaltinamojo M. G. ankstesnio nusikalstamo elgesio pasekmės. Kaltinamasis nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos. Kaltinamasis M. G. įrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas, nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Esant šioms aplinkybėms abejoti M. G. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Nepaisant to, kad M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, tačiau anksčiau teistas ne kartą, įskaitant ir už vagystes, ne kartą baustas administracine tvarka. Dėl to teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam pačią švelniausią bausmės rūšį - baudą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti asmeniui paskyrus tik arešto bausmę, kaip to prašo prokuroras.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės rūšies minimalus dydis už baudžiamąjį nusižengimą yra 10 parų, o maksimalus 45 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 27 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, kitas kaltinamąjį charakterizuojančias byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinas bausmės rūšies vidurkyje numatytas arešto bausmės dydis - 27 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi tam yra įstatymo numatytos sąlygos.

2024-08-05 M. G. paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintina. M. G. laikinai sulaikytas nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę, nustatant, kad arešto bausmė atliekama Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai M. G. atvyks ir pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Nuteistasis M. G. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34). Dėl atvykimo datos informacijos teirautis tel. (+370 37) 452371 arba el. paštu kaunas@kalejimai.lt Nuteistasis M. G. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Kauno kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę M. G. – dokumentų paėmimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.