Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-04 · Administracinė byla Nr. A-822-2425-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-04
Bylos Nr.
A-822-2425-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00135-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
G. E.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Inga Abramavičiūtė
Kategorijos
Administracinės byla Nr. A822-2425/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00135-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo G. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas G. E. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1) prašydamas panaikinti Migracijos departamento (toliau - Departamentas, Atsakovas) 2011-12-30 sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-463, kuriuo jam nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis bei prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Migracijos departamentą j o prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Pagrįsdamas savo reikalavimą Pareiškėjas nurodė, kad nesuprato apklausos metu turintis pateikti išsamius paaiškinimus dėl persekiojimo pavojaus (duomenys neskelbiami). Pareiškėjas taip pat nesuprato turintis teisę į nemokamą advokato pagalbą, nes nežinojo, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba reiškia būtent nemokamą advokato pagalbą. Tokiais veiksmais Atsakovas pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - ĮUTP, įstatymas) 82 str. 1 d.

Teismo posėdyje Pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojus, kadangi (duomenys neskelbiami) jį persekioja žmonos, kuri pabėgo į Europą broliai. Apklausos metu jis neminėjo, kad vyksta į Vokietiją o paaiškino, kad atvyko ieškodamas žmonos, tačiau to, ką jis pasakojo apklausos metu, protokole nėra. Pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pirminės apklausos metu nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui suteikti prieglobstį, todėl Pareiškėjo prašymas turėtų būti išnagrinėtas iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į Pareiškėjo skundą (b. 1. 7-8) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 71 str. 3 d. 4 p. ir Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 7 punktą, prieglobsčio prašytojas privalo iš karto pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje. Prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Pareiškėjo parašas tvirtina, kad pirminės apklausos metu jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis (bylos 8 psl.). Vadinasi, Pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad jis turi pateikti visą su prieglobsčio prašymu susijusią informaciją ir turi teisę įteisinę pagalbą.

Atsakovas nurodė, kad pirminės apklausos metu pateikiami standartiniai klausimai, kurie yra asmeninio pobūdžio ir kuriais remiantis sprendžiamas klausimas dėl pateikto prašymo pagrįstumo. Pareiškėjo atsakymai į klausimus apie individualaus pobūdžio aplinkybes, privertusias jį palikti kilmės šalį, neturėtų skirtis, jei apklausoje dalyvautų teisininkas. Atsakovo teigimu, Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą skunde apsiriboja bendro pobūdžio informacija, nenurodo nei vienos aplinkybės, nors iš dalies pagrindžiančios jo prašymą Pareiškėjas nepateikė papildomos informacijos, susijusios su jo prašymu, kuri tariamai nebuvo pateikta Migracijos departamentui. Visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai, nepažeidžiant prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrinių reikalavimų.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje Atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad prieglobstis Pareiškėjui nesuteiktas atsižvelgiant į tai, jog pirminės apklausos metu jis nurodė, kad vyksta į Vokietiją ieškoti darbo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo G. E. skundą atmetė.

Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamento 2011-12-30 sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-463 (duomenys neskelbiami) piliečiui G. E. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Byloje nustatyta, kad 2011-12-29 Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Kontaktinio punkto patalpose vykusio susitikimo metu, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos atstovai Rytis Struckus ir Skirmantas Guoga bei Lenkijos Respublikos atstovai kpt. SG Krysztof Zielinski ir por. SG Dariusz Kalinowski, buvo nutarta Lenkijos Respublikoje sulaikytus (duomenys neskelbiami) piliečius, neturinčius teisės atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje, perduoti Lietuvos Respublikos pasieniečiams. Vienas iš keturių Lietuvos Respublikos pasieniečiams perduotų (duomenys neskelbiami) piliečių - G. E., gim. 1987-06-01 (bylos Nr. (duomenys neskelbiami) 0519 1. 1-2). G. E. 2011-12-29 paaiškinime nurodė, kad iš (duomenys neskelbiami) 2011-12-26 lėktuvu išvyko į Baltarusijos Respubliką, 2011-12-28 nelegaliai, miške perėjo Baltarusijos - Lietuvos Respublikų sieną ir maršrutiniu autobusu nuvyko į Vilnių, tą pačią dieną nusipirko bilietą į Varšuvą bet netoli Augustavo buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų (bylos Nr. (duomenys neskelbiami) 0519 1. 4).

Šalies argumentai

G. E. 2011-12-29 Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus tarnybinėse patalpose Akmenių kaime Lazdijų rajone žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (bylos Nr. (duomenys neskelbiami) 0519 1. 7).

Išnagrinėjęs (duomenys neskelbiami) piliečio G. E. prašymą ir įvertinęs priminės apklausos metu nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas 2011-12-30 sprendimu Nr. (15/6-14) 15PR-463 nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbiami) piliečiui G. E. laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbiami) (b. 1. 2-4).

Pirminės apklausos metu Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko ieškoti darbo Vokietijoje, (duomenys neskelbiami) nepersekiojamas, tačiau turi problemų su (duomenys neskelbiami) valdžios atstovais (bylos Nr. (duomenys neskelbiami) 0519 1. 8-16). Teisme Pareiškėjas pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad apklausos metu neminėjo vykstantis į Vokietiją ieškoti darbo, nes iš kilmės valstybės išvyko ieškodamas žmonos, kuri pabėgo ir gyvena kažkur Europoje. (duomenys neskelbiami) jam yra nesaugu, nes jį persekioja žmonos broliai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš savo kilmės valstybės jis išvyko dėl asmeninių priežasčių, o dėl to, kad (duomenys neskelbiami) jam gresia persekiojimas, kuris kiltų dėl priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas negalėjo išsamiai paaiškinti dėl kokios būtent grėsmės jam kyla pavojus (duomenys neskelbiami), dėl kokių priežasčių jis yra persekiojamas. Tiesiog nurodė, kad jį tariamai persekioja žmonos broliai, tačiau šių aplinkybių išsamiai nepaaiškino (žr. teismo posėdžio protokolą). Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip patikimas ir pakankamas įrodymas pripažinti esant tiesioginiam persekiojimui. Pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip painūs ir neįtikinami, grindžiami prielaidomis, nenurodant objektyvių duomenų, apie prieš jį tiesiogiai nukreiptą persekiojimą. Pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Priešingai, iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad jo išvykimas iš kilmės šalies nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nei pirminės apklausos, nei teismo posėdžio metu nepateikė patikimų ir pakankamų argumentų dėl individualaus persekiojimo, susijusio su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu socialinei grupei, su jo politiniais įsitikinimais, pavojaus (duomenys neskelbiami), G. E. negali būti pripažintas atitinkantis Įstatymo 86 str. 1 d. ir 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai ne tik nepatvirtina, kad (duomenys neskelbiami) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, bet taip pat yra nenuoseklūs. Kaip jau minėta, pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbiami) jis nėra persekiojamas, o jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra darbo Vokietijoje paieškos. Teisme pareiškėjas nurodė, kad jį persekioja žmonos, kurios jis atvyko ieškoti į Europą, broliai. Pareiškėjo teigimu, pirminės apklausos metu jis nesuprato turintis išsamiai paaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, be to, nesuprato turintis teisę į nemokamą advokato pagalbą.

Nustatyta, kad prieš atliekant pirminę apklausą pareiškėjas buvo informuotas turintis teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba bei nemokamomis vertėjo paslaugomis, taip pat apie pareigą kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Tai patvirtina pareiškėjo parašas 2011-12-29 pirminės apklausos protokole (bylos Nr. (duomenys neskelbiami) 0519 1. 8). Teisme pareiškėjas buvo atstovaujamas valstybės paskirto advokato, užtikrinta galimybė paaiškinimus teikti gimtąją kalba, nepaisant to, G. E. jokių objektyvių ir patikimų duomenų, išsamių paaiškinimų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad jis atitinka įstatymo 86 str. 1 d. nustatytas sąlygas, nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kurių turėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, yra prieštaringos ir nenuoseklios, objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad Pareiškėjas atitinka įstatymo 86 str. 1 d. ir 1951 m. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies reikalavimus, nenustatyta, nagrinėjamu atveju ĮUTP 83 str. 1 d. netaikytina, o jo prašymas suteikti prieglobstį Departamento atmestas pagrįstai.

Pagrįsdamas savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjas nurodė, kad grėsmę jam kelia žmonos broliai, tačiau šių aplinkybių jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtino. Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas ĮUTP 83 str. 1 d. nuostatos, kadangi jo prašymas yra neišsamus ir nenuoseklus. Papildoma apsauga gali būti suteikiama tik nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam asmeniui, įrodymu. Šiuo atveju, tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas taip pat pažymi, kad suteikiant asmeniui prašančiam prieglobsčio papildomą apsaugą turi būti nustatyta, kad kilmės valstybės teisinė sistema savaime nėra veiksminga, nepajėgi nustatyti smurto veiksmų prieš piliečius, persekioti smurtautojus baudžiamąją tvarka ir nubausti už smurto veiksmus, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo prašantis prieglobsčio kreipėsi dėl apsaugos nuo smurto į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, tačiau pastarosios nesugebėjo užtikrinti tokios apsaugos. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas sprendžia, kad G. E. negali būti laikomas galinčiu pasinaudoti papildoma apsauga Tvarkos aprašo 66.2 p. prasme, o jo teisių pažeidimo faktas pats savaime negali būti pakankamas įrodyti, kad jo kilmės valstybė nesiėmė pagrįstų priemonių užkirsti kelią persekiojimui ar smurto veiksmams ir nesiėmė jai pavestos funkcijos apginti prieglobsčio prašytoją nuo teisių pažeidimo.

Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-07-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbiami) 15/6-10-6-30 (bylos Nr. (duomenys neskelbiami) 0519 1. 27-28) bei faktinė bylos medžiaga, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog grįžimo į kilmės šalį atveju G. E. bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad (duomenys neskelbiami) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbiami) nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Konstatavo, jog G. E. nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl Pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 87 str. 1 d. netaikytina. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti (duomenys neskelbiami) piliečiui G. E. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis pažyma apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbiami) bei faktine bylos medžiaga, todėl yra pagrįstas.

Pareiškėjo parašas pirminės apklausos protokole (bylos Nr. (duomenys neskelbiami) 0519 1. 8) patvirtinta, kad prieglobsčio prašytojui buvo išaiškinta teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir į vertėją, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apklausa vykdyta nesilaikant ĮUTP 82 str. 1 d. reikalavimų. Prieglobsčio prašytojas valstybės garantuojama teisine pagalba gali naudotis, jeigu jis to pageidauja. Be to, Pareiškėjui valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama teismo posėdyje, taip užtikrinant galimybę tinkamai teismine tvarka ginti savo pažeistas teises.

III.

Pareiškėjas G. E. apeliaciniu skundu nesutinka su 2012 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo prieglobsčio prašymas būtų tinkamai išspręstas.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš 2012 m. gegužės 7 d. pareiškėjo G. E. prašymo, pateikto teismui, matyti, jog pareiškėjas pasinaudojo ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies suteikta teise atsisakyti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, pareiškėjui apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra aiškios, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo G. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas JarukaitisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė