Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos valgyklos) ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš restorano „(duomenys neskelbtini)“) ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. Č. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas sutrumpintas 1/3 ir V. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Č. priteista (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai 74 Eur nuostolių atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,12 Eur nuostolių atlyginimo, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 265,78 Eur nuostolių atlyginimo. D. J. palikta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. Č. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 27 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstumdamas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos plastikinio lango varčią ir taip įskeldamas stiklo paketą, 74 Eur vertės, įsibrovė į patalpas, kur iš mokyklos valgyklos pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą: 2 pakus po 1 kg razinų „Sultana“, po 1,36 Eur vieno kg vertės, bendros 2,72 Eur vertės, 2 vnt. po 500 g. kavos „Jacobs“, po 3,35 Eur vertės, bendros 6,70 Eur vertės, 0,980 kg karštai rūkyto kumpio „Žemaitiškas“, 2,94 Eur vertės, 2,8 kg karštai rūkytos dešros „Ežeruona“, 4,93 Eur vertės, 10 vnt. po 1 litrą talpos rafinuoto saulėgrąžų aliejaus „Natural“, po 0,77 Eur vertės, bendros 7,70 Eur vertės, bei iš valgyklos salėje esančios spintelės stalčiaus pagrobė 5,20 Eur ir iš valgyklos personalo persirengimo patalpoje esančio stalo stalčiaus pagrobė 219,93 Eur, t. y. įsibrovęs į patalpą pagrobė įvairių maisto produktų, 24,99 Eur vertės, ir 225,13 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250,12 Eur turtinę žalą ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijai 74 Eur turtinę žalą.

Be to, V. Č. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 6 d., apie 00 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstumdamas plastikines terasos duris įsibrovė į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur iš kasos aparato pagrobė stalčių ,141,47 Eur vertės, su jame buvusiais 40 Eur grynųjų pinigų bei paimdamas iš baro vitrinos pagrobė vieną butelį brendžio „Tores 5“, 0,7 litro talpos, 10,61 Eur vertės, vieną butelį brendžio „Tores 10“, 0,7 litro talpos, 12,06 Eur vertės, tuo padarydamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 265,78 Eur turtinę žalą.

Apelianto manymu, įvertinus tai, kad jis ne tik prisipažino kaltu, bet ir pats atvyko į policiją ir policijos darbuotojams pasakė, jog jis padarė nusikaltimą, parodė įvykio vietoje, kaip viską padarė, kur buvo paslėpti pagrobti daiktai, kur juos išmetė, dalis jų buvo surasta, teismui buvo pakankamas pagrindas taikyti BK 62 str. l d. ir 2 d. nuostatas ir jam paskirtą bausmę sušvelninti.

Be to, apelianto nuomone, jo atžvilgiu buvo ir yra galimybė taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, esant šiame skunde išdėstytoms aplinkybėms, aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistojo V. Č. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės V. Č. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė, taip pat pagrįstai netaikė BK 75 str. 1 d. nuostatų V. Č. atžvilgiu. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat įvertino kitus V. Č. asmenį charakterizuojančius duomenis: daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (91–106 b. l.), nusikalto praėjus tik kelioms dienoms po to, kai 2015 m. balandžio 24 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos (108 b. l.), administracine tvarka nebaustas (87 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (88–89 b. l.), į psichikos sveikatos centro registrą ir priklausomybės ligų registrą neįrašytas (1 t., 116 b. l.), ir už BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos valgyklos) numatytą nusikaltimą skyrė 1 metus 3 mėnesius, o už BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš restorano „(duomenys neskelbtini)“) – 1 metus 6 mėnesius, t. y. bausmes, kurios yra žymiai mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios bausmės yra teisingos ir ne per griežtos, jų švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam V. Č., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš aptartų aplinkybių aišku, jog nuteistasis V. Č. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. Č. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Be to, nagrinėjamu aspektu atkreiptinas dėmesys, kad teismas, norėdamas konstatuoti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., turi nustatyti ne tik, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Taigi, apylinkės teismas, nustatydamas V. Č. atžvilgiu atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgė į tai, kad V. Č. iš karto pripažino dėl padarytų nusikaltimų, davė išsamius parodymus, sutiko su civiliniais ieškiniais ir pažadėjo juos atlyginti, t. y. teismas įvertino V. Č. apeliaciniame skunde minimas aplinkybes.

Iš tiesų įstatymas numato atvejus, kai teismas gali paskirti bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje (BK 54 str. 3 d.; 62 str.), tačiau tam turi būti nustatyti įstatyme numatyti pagrindai. Apylinkės teismas nenustatė BK 62 str. numatytų pagrindų. Jų nemato ir apeliacinę bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nors V. Č. pats atvyko į policiją, tačiau tai padarė tik po to, kai jam buvo pasiūlyta telefonu atvykti šį komisariatą, dėl nusikalstamos veikos prisipažino tik po to, kai pareigūnas jam paaiškino, kad jis įtariamas vagyste ir ši jo veika užfiksuota kavinės vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., 40 b. l.). Toks V. Č. elgesys neatitinka BK 62 str. 1 d. sąlygos, jog asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie veiką. Be to, nėra pagrindo V. Č. atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas, nes nenustatyta nė viena iš BK 62 str. 2 d. 1–6 p. nurodytų sąlygų.

BK 54 str. 3 d. numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Aplinkybės, kad V. Č. prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, veikas padarė, nes neturėjo pinigų išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, taip pat padarytos žalos dydis yra svarbios ir į jas turi būti atsižvelgta sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą, tačiau jos vertintinos kaip įprastos ir būdingos daugeliui bylų, bet ne išimtinės, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.