Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-402/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
1S-402/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Elena Vainienė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-402/2012
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjai advokatui Jurijui Stepanovui,kaltinamajam V. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties, kuria palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis, kuria kaltinamajam V. P. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, ir nustatytas kaltinamajam V. P. 3 mėnesių suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

jis kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra V. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2006-07-11 darbo sutartyje Nr. 083, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, kuris numato, kad: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-08-30 iki 2009-05-12 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ir dėl nustatytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2009-05-12, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

be to, jis kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra V. P., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2006-07-11 darbo sutartyje Nr. 083, turėdamas teisę pasirašyti savo parašu UAB (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų dokumentus, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2007-07-11 iki 2009-05-11 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės – 385 818,00 Lt – vertės turtą;

be to, jis kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra V. P., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2006-07-11 darbo sutartyje Nr. 083, turėdamas teisę pasirašyti savo parašu UAB (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų dokumentus, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) turtą, iš viso 25 860 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi kaltinamajam V. P. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą – ir paskelbta jo paieška, nes jis vengė atvykti į Klaipėdos apygardos teismo posėdžius. Kaltinamasis V. P. buvo sulaikytas 2012 m. spalio 5 d. ir pristatytas į teismą.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį dėl kardomosios priemonės kaltinamajam V. P. pakeitimo ir nustatė kaltinamajam 3 mėnesių suėmimo terminą. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis pažeidė anksčiau jam paskirtą kardomąją priemonę ir pasislėpė nuo teismo, todėl yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. P. skundu prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į užstatą ir nustatyti jos dydį, o kitą kardomąją priemonę nustatyti teismo nuožiūra.

Kaltinamasis, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis pažeidė anksčiau paskirtą kardomąją priemonę ir pasislėpė nuo teismo bei be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismą. Jis nesislėpė ir nebuvo išvykęs iš Lietuvos, pastoviai bendravo su teismu. Į teismo posėdį neatvyko, nes negavo nei vieno teismo šaukimo. Jis buvo ieškomas pagal deklaruotą gyvenamą vietą, kur jis negyvena. Kaltinime yra nurodyta dabartinė jo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Jis sunkiai serga, jam padaryta (duomenys neskelbtini) operacija, yra neįgalus, jam pastoviai reikia gerti vaistus, todėl būti suimtam yra per sunku, be to, jo tėvai yra senyvo amžiaus, mama nuolat serga, nėra kam jų prižiūrėti. Jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kelis kartus pakilęs kraujospūdis, teko kvieti gydytoją. Mano, kad jo atvykimą į teismą galima užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip užstatas ar namų areštas.

Teismo posėdyje suimtasis V. P. ir jo gynėjas prašė suimtojo skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. skundas atmetamas.

Kaltinamasis V. P. skundu prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą arba namų areštą.

Toks kaltinamojo prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą kita kardomąja priemone. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, gali skundžiamą teismo nutartį palikti galioti arba ją panaikinti. Pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 123 straipsnio 6 dalis). Aptariama byla yra Klaipėdos apygardos teismo žinioje, todėl prašymai pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone turi būti teikiami šiam teismui. Apeliacinis teismas šiuo atveju tikrina tik skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam V. P. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į suėmimą, ir nustatė kaltinamajam V. P. 3 mėnesių suėmimo terminą. Apeliacinis teismas sprendžia, kad tokia teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad V. P. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas. Tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Klaipėdos apygardos teismas taikė kaltinamajam V. P. suėmimą, nustatęs tam suėmimo skyrimo sąlygas, numatytas BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinis teismas su tokia teismo išvada sutinka.

V. P. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu. Už visus kaltinamajam inkriminuotus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Vienas iš kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą iki 10 metų). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas. Kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, paskirtą 2011 m. rugsėjo 5 d., ir apie savo neatvykimo priežastis jokia forma teismo neinformavo. Kaltinamasis aiškina, kad jis neatvyko į teismą, nes negavo teismo šaukimų, kurie jam buvo siunčiami pagal jo deklaruotą gyventąją vietą - (duomenys neskelbtini), kur jis negyveno, nes tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo šaukimai kaltinamajam buvo siųsti abiem jo nurodytais adresais, tačiau visi jie grįžo neįteikti (5 t., 1 - 4 b. l.). Be to, pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis, teikdamas Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą ir skundą dėl apygardos teismo nutarties pakeisti jam kardomąją priemonę ir paskelbti jo paiešką, prašyme ir skunde nurodė savo gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) (5 t., 60, 61 b. l.). Taigi, kaltinamasis teigdamas, kad jam teismo šaukimai buvo siunčiami adresu, kuriuo jis negyveno, ir vėliau savo teikiamuose teismui prašymuose bei skunduose nurodydamas savo deklaruojamą vietą kaip savo gyvenamąją vietą, prieštarauja pats sau ir klaidiną teismą. Esant tokioms aplinkybėms, Apeliacinis teismas sprendžia, kad apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis, nebūdamas namuose ir neatsiimdamas jam siunčiamų teismo šaukimų, pasislėpė nuo teismo, yra teisinga ir pagrįsta. Iš kaltinamojo apygardos teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis apie jam paskelbtą paiešką sužinojo praėjus savaitei laiko po 2011 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio, dėl to skambino į apygardos teismą, kur jam buvo pasiūlytą nueiti į policiją (5 t. 143-144 b. l.), tačiau kaltinamasis to nepadarė ir toliau slapstėsi nuo teismo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis buvo sulaikytas tik 2012 m. spalio 5 d., t. y. daugiau nei po metų laiko nuo jam paskelbtos paieškos, apie kuria jis žinojo. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, jog jis sąmoningai vengė atvykti į teismą ir daugiau kaip metus laiko slėpėsi nuo teismo, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 119 straipsnis).

Kaltinamasis skunde teigia, kad jis sunkiai serga, yra neįgalus, jam padaryta (duomenys neskelbtini) operacija, pastoviai reikia gerti vaistus, todėl būti suimtam yra per sunku, ir prie skundo prideda siuntimo į neįgalumo nustatymo tarnybą, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo kopijas.

Apeliacinis teismas, vertindamas kaltinamojo skundo argumentus dėl jo sveikatos būklės, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo prie skundo pateikti dokumentai yra išduoti daugiau nei prieš metus laiko (2011 m. rugpjūčio mėn.) (6 t., 7 - 10 b. l.). Iš nedarbingumo lygio pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad kaltinamajam (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas buvo nustatytas 2011-08-10 ir galiojo iki 2012-08-09, taigi šiuo metu šie dokumentai nebegalioja (6 t., 9, 10 b. l.). Iš byloje esančio Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos rašto matyti, kad V. P. aortos ir koronarinių jungčių operacija buvo atlikta 2011 m. gegužės 16 d. ir 2011 m. gegužės 23 d. geroje būklėje V. P. buvo išrašytas iš skyriaus (5 t., 14 b. l.). Taigi šie duomenys rodo, kad kaltinamajam jo minima širdies operacija buvo atlikta dar iki tol, kol jis pasislėpė nuo teismo, ir jo būklė po operacijos buvo gera. Kaltinamasis skunde nurodė prašymą išreikalauti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jo ligos istoriją ir prijungti jos kopiją prie bylos. Toks kaltinamojo prašymas netenkinamas, nes Apeliacinis teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, naujų įrodymų nerenka ir jų netiria. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Todėl aptariamu atveju, kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės negali būti pagrindu panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nustačius kaltinamojo suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nėra pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo šeiminės padėties (senyvo amžiaus tėvai, serganti mama, kurių nėra kam prižiūrėti).

Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. P. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Elena Vainienė