Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), S. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 1993 metais valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Kauno elektros tinklai“ Jonavos skyriaus darbuotojai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), nusprendė šalia savo namų pasistatyti ūkinius pastatus. Buvo parengtas projektas, suderintas su visomis institucijomis, VĮ „Kauno elektros tinklai“ Jonavos skyriaus vardu išduotas statybos leidimas. Ūkinius pastatus savo lėšomis ir jėgomis statėsi patys darbuotojai, statybos užbaigtos (duomenys neskelbtini), bet statiniai pagal nustatytą tvarką nebuvo priduoti. Tiktai (duomenys neskelbtini) data buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, tačiau Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) nuosavybės teisės į turtą įregistruoti negalėjo, kadangi statybos leidimas pastatams statyti buvo išduotas tuomečiam VĮ „Kauno elektros tinklai“ Jonavos skyriui. Bendrija nebuvo įsteigta, nes kiekvienas statytojas valdė savo pastatus, niekas tai daryti netrukdė. Elektros energiją į ūkinius pastatus pasijungė iš garažų bendrijos „Atrama“ ir iki šiol atsiskaito pagal kontrolinio elektros skaitiklio parodymus. Nors garažų bendrija „Atrama“ VĮ Registrų centre pažymėta kaip likviduota, tačiau bendrovė egzistuoja, turi elektros sutartį su UAB „Ignitis“. Pareiškėjo pasistatytas ūkinis pastatas, kaip visi kiti tame bloke, nuo jų pastatymo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo inventorizuoti ir teisiškai neįregistruoti. Kadangi statybos leidimas buvo išduotas Jonavos elektros tinkams, statinius įteisinti galėjo tiktai VĮ „Kauno elektros tinklai“, kuri reorganizuota į ESO. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo užsakymu inventorizavus jo pastatą ir atlikus kadastrinius matavimus, jis buvo įtrauktas į NTR ir jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracijos įsakymu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Ūkinius pastatus teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą daiktą, valdo daugiau kaip dešimt metų, statiniai nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašą, todėl yra visos sąlygos nuosavybei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532 straipsnio reikalavimais, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Per įstatymo numatytą 14 dienų terminą teisme nebuvo gauti jokių kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis reglamentuoja, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Ši paminėta įstatyminė norma įtvirtina sąlygų, būtinų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, visetą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamoje byloje įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, teismas nustatė, kad užsakovo VĮ „Kauno elektros tinklai“ Jonavos skyriaus iniciatyva Jonavos rajono valdybos valstybinio statybos inspektoriaus (duomenys neskelbtini) išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjas ūkio būdu pastatė ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į pastarąjį statinį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo užsakymu (duomenys neskelbtini) buvo atlikti turto kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris ir priskirtas adresas (duomenys neskelbtini). Dėl nuosavybės teisių į pareiškime nurodomą statinį įregistravimo pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į nurodytą turtą pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Be kita ko, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodytas objektas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šiuos objektus būtų užvaldęs kuris nors kitas asmuo, statiniai nėra įtraukti į bešeimininkio turto sąrašą (VĮ Turto banko raštas).

Pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių ir ištirtų rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas daugiau kaip dešimt metų valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė šį ūkinį pastatą, į turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje – (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 6,64 Eur ir priteisiamos iš pareiškėjo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 533 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo J. L. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini) ((Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje – (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct). Išaiškinti pareiškėjui, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (Vasario 16-osios g. 3, Jonava, 55169, el. p. jonavos.rumai@teismas.lt).

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.