- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-595-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00246-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl piniginio reikalavimo iš paveldėto turto tenkinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atnaujinti trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą reikalavimams priėmusiam palikimą įpėdiniui pareikšti ir priteisti iš atsakovę atstovaujamų institucijų, proporcingai priimto turto daliai, 47 772,94 Lt negrąžintos paskolos, bet ne daugiau nei perėjusio palikėjo V. B. turto tikroji vertė. Nurodė, kad 2009-04-01 su V. B. paprasta rašytine forma sudarė paskolos sutartį dėl 13 836 EUR paskolos suteikimo. Pinigus ieškovas V. B. perdavė iš karto po paskolos sutarties sudarymo. Paskolos sutartimi buvo numatyta, kad V. B. skolą grąžins iki 2009-12-31. Kaip ieškovas vėliau sužinojo, paskolos gavėjas V. B. 2009-08-18 mirė. 2011-12-20 Šilutės r. 1-ojo notarų biuro išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, kad mirusiojo V. B. palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ieškovas nurodo, kad įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams pareikšti jis praleido dėl pateisinamų priežasčių. Ieškovas ne iš karto sužinojo apie skolininko mirtį, o tik po tam tikro laiko tarpo iš aplinkinių žmonių kalbų, tačiau ši informacija negalėjo būti pagrindu faktui dėl skolininko mirties nustatyti. Ieškovas tik suėjus paskolos grąžinimo terminui pradėjo domėtis apie skolininką ir gavo oficialių institucijų žodinius patvirtinimus, kad skolininkas mirė 2009-08-18. Dėl teisinių žinių stokos ir neturėjimo jokio teisinio ir praktinio patyrimo dėl reikalavimų skolininkų įpėdiniams reiškimo, ieškovas buvo įsitikinęs, kad skolininko įpėdiniai privalo įvykdyti palikėjo prievoles be atskirų reikalavimų pareiškimo. Mano, kad toks ieškovo įsitikinimas yra objektyviai pagrįstas, nes ieškovas su skolininku buvo sudaręs rašytinę paskolos sutartį, kurios antrąjį egzempliorių skolininkas buvo gavęs ir, be abejonės, turėjo tarp savo asmeninių dokumentų, t.y., sandoris nebuvo žodinis, apie kurio sudarymą, mirus skolininkui, įpėdiniai gali žinoti tik iš kreditoriaus. Dėl šios priežasties ieškovas vis laukė prievolės įvykdymo iš įpėdinio, net nežinodamas kas yra skolininko įpėdiniai, tiesiogiai į juos nesikreipdamas, ir tik atsitiktinai 2011 m. lapkričio pradžioje šias aplinkybes papasakojęs advokatui Ramūnui Girevičiui, sužinojo apie kreditoriaus pareigą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus įpėdiniams, po ko buvo pasirašyta atstovavimo sutartis, ir iš palikimą tvarkančio notaro gauta oficiali informacija apie skolininko palikimo atsiradimo datą bei įpėdinį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. R. 10,96 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo. Teismo nuomone, ieškovo ieškinyje nurodytos termino praleidimo aplinkybės: teisinių žinių stoka, nežinojimas, kas paveldėjo turtą, tikėjimasis savanoriško skolos grąžinimo, ir šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos. Tą aplinkybę, kad ieškovas esą nežinojęs apie palikėjo mirtį, paneigia paties ieškovo nurodytos aplinkybės. Teismas nurodė, kad ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, todėl galėjo kreiptis į teisininkus, kad gautų išsamią informaciją, kaip elgtis šiuo atveju ir konstatavo, kad ieškovas nesielgė taip, kaip turėtų elgtis pakankamai rūpestingas ir išsilavinęs asmuo, įstatymų nežinojimas pagal CK 1.6 str. negali būti pripažintas svarbia priežastimi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai. Atnaujinti trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą reikalavimams priėmusiam palikimą įpėdiniui pareikšti ir priteisti iš atsakovę atstovaujamų institucijų proporcingai priimto turto daliai 47 772,94 Lt negrąžintos paskolos, bet ne daugiau nei perėjusio palikėjo V. B. turto tikroji vertė. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad apeliantas nurodė visą eilę objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kuris iš esmės įtakojo įstatymu nustatyto termino praleidimą, tačiau teismas šias priežastis vertino formaliai ir nelaikė svarbiomis, kurių pagrindu galėtų būti tenkintas reikalavimas dėl trijų mėnesių termino atnaujinimo. Apeliantas nesutinka su sprendime padarytomis išvadomis, kad teisinių žinių stoka, nežinojimas, kas paveldėjo turtą, tikėjimasis savanoriško skolos grąžinimo neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalis taikymo kontekste, nes priklauso nuo apelianto valios ir buvo kontroliuojamos. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą motyvuotai atmesti bylos įrodymus, neįvertino ieškinio argumentų, kad sprendžiant CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino pratęsimo klausimą, būtina atsižvelgti į šio termino pratęsimo teisines pasekmes. Nurodo, kad liko neįvertintos bylos aplinkybės, jog tik bylos nagrinėjimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija realiai perėmė palikėjo gyvenamojo namo ir žemės sklypo valdymą, o kitas turtas – žemės sklypai – pagal teisės aktų reikalavimus net baigiantis bylos nagrinėjimui realiai nebuvo perduoti Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovai teismui nurodė informaciją apie teismuose nagrinėjamas kitas civilinės bylas, kuriose sprendžiami kitų palikėjo kreditorių reikalavimai dėl paveldimo turto. Mano, kad ieškovo praleisto termino atnaujinimas nesukeltų jokių neigiamų pasekmių. Sprendime teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kuri buvo paminėta ieškinyje t. y. jog praleisti terminai gali būti atnaujinami atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų ir objektyviųjų kriterijų visumą. Pažymi, kad teismas perrašė kasacinio teismo 2009-10-14 nutarties motyvus, tačiau visiškai neįvertino, kad cituojamos bylos ir teisme išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas pripažino, kad po mėnesio, t. y. 2009 m. rugsėjo mėn. sužinojo apie V. B. mirtį, tačiau į teismą kreipėsi praėjus tik pustrečių metų po palikėjo mirties. Apelianto motyvai, kad termino pratęsimas įpėdiniui – Lietuvos valstybei – neigiamų pasekmių nesukels, bei kad valstybė, atstovaujama VMI prie Finansų ministerijos, tik bylos nagrinėjimo metu perėmė mirusiojo turtą, o baigiantis bylų nagrinėjimui žemės sklypų neperdavė Nacionalinei žemės tarnybai, vertintini kritiškai. Apelianto siekimas prisiteisti iš atsakovę atstovaujančių institucijų proporcingai priimto turto daliai 47 772,94 Lt negrąžintos paskolos, be ne daugiau nei perėjusio palikėjo V. B. turto tikroji vertė, yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, jog sunku patikėti, kad teikusieji paskolas, jų tarpe ir toje pačioje savivaldybėje gyvenantis ieškovas, galėjo nežinoti apie prastą palikėjo finansinę būklę.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje ieškovo nurodytas termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio nuostatomis, praleidimo aplinkybes. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tinkamai nustatė, kad jos neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl termino palikėjo kreditoriaus reikalavimui pareikšti pratęsimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių.
Ieškovas A. R. 2012-02-13 kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą prašydamas pratęsti/atnaujinti trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą reikalavimams priėmusiam palikimą įpėdiniui pareikšti ir priteisti iš atsakovę atstovaujančių institucijų, proporcingai priimto turto daliai, 47 772,94 Lt negrąžintos paskolos, bet ne daugiau nei palikėjo V. B. turto tikroji vertė. Ieškovas teismui pateikė paskolos sutartį sudarytą 2009-04-01, iš kurios matyti, kad V. B. pasiskolino iš A. R. 13 836 EUR, kuriuos pilnai privalo grąžinti iki 2009-12-31 (b. l. 7). V. B. mirė 2009-08-18, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į Šilutės rajono 1-ąjį notaro biurą 2011-12-21 kreipėsi Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (b. l. 11), palikimo perdavimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2012-08-10 (b. l. 62-78).
Dėl termino palikėjų kreditorių reikalavimams pareikšti.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 str. 2 d.). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad negalima pakeisti CK 5.63 straipsnyje nustatytos termino skaičiavimo pradžios, teisės normos negalima aiškinti taip, kad nurodytas terminas būtų skaičiuojamas kokia nors kitokia tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. B. mirė ir palikimas atsirado 2009-08-18, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams įpėdinei pareikšti atsirado 2009-08-18 ir baigėsi 2009-11-18. Į Šilutės rajono apylinkės teismą ieškovas A. R., prašydamas pratęsti terminą kreipėsi tik 2012-02-13, t. y. reikalavimą įpėdinei pareiškė ne per tris mėnesius, bet per trisdešimt mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos ir įstatyme nustatytą terminą praleido daugiau kaip dvejus metus.
Dėl termino palikėjų kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo.
Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas, prašydamas pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą, nurodė, kad apie skolininko mirtį sužinojo ne iš karto ir tik iš žmonių kalbų; domėtis skolininku jis pradėjo tik suėjus skolos grąžinimo terminui ir tada gavo oficialų patvirtinimą, kad skolininkas mirė 2009-08-18. Dėl teisinių žinių stokos buvo įsitikinęs, kad skolininko įpėdiniai patys privalo įvykdyti palikėjo prievoles be atskirų reikalavimų pareiškimo (paskolos sutartis buvo rašytinė ir turėjo būti tarp skolininko dokumentų), todėl laukė prievolės įvykdymo niekur nesikreipdamas ir, tik 2011 m. lapkričio pradžioje, atsitiktinai iš advokato sužinojo apie kreditoriaus pareigą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus įpėdiniams.
Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovo ieškinyje nurodytas termino praleidimo priežastys ir šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos. Teismas nustatė, kad ieškovas laiku sužinojo apie palikėjo V. B. mirtį, turi aukštąjį išsilavinimą, galėjo kreiptis į teisininkus, kad gautų išsamią informaciją kaip elgtis, todėl konstatavo, kad ieškovas nesielgė taip kaip turėtų elgtis pakankamai rūpestingas ir išsilavinęs asmuo.
Apeliaciniame skunde ieškovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas terminą praleido be svarbių priežasčių, neatsižvelgė į termino pratęsimo pasekmes, t. y. kad apeliantas savo teisėmis prieš paveldėtojus nepiktnaudžiavo, o atsižvelgiant į tai, kad palikimą priėmė valstybė, įpėdinis neprivalės įvykdyti prievolės daugiau nei palikimo vertė. Be to apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog praleisti terminai gali būti atnaujinami atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą, neatsižvelgė į subjektyviuosius apelianto gebėjimus – apeliantas nebuvo susidūręs su palikimo priėmimo ar reikalavimų paveldėtojams pareiškimu, manė, kad jo teisės bus užtikrintos palikimą administruojančių subjektų iniciatyva, nežinojo kokie yra teisės aktų reikalavimai ir nustatyti terminai, todėl savo teisėmis nepiktnaudžiavo, sąžiningai suklydo ir neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims nesukėlė.
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Inter alia šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi teisę laisvai spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys –įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje suformuotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl kreditoriaus praleisto termino pateikti reikalavimus įpėdiniams pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog praleistas terminas būtų pratęstas, kreditorius turi įrodyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog kreditorius dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Ieškovas turi įrodyti, kad jis turėjo valią laiku pateikti savo kreditorinius reikalavimus, tačiau to nepadarė dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, realiai sutrukdžiusių pateikti reikalavimus. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku pareikšti savo kreditorinį reikalavimą
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo nurodytas priežastis teisingai konstatavo, kad jų negalima laikyti svarbiomis. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas termino praleidimo priežastis – nežinojo teisės aktų reikalavimų ir nustatytų terminų, manė, kad jo teisės bus užtikrintos palikimą administruojančių subjektų iniciatyva - nėra pagrindo laikyti svarbiomis. Ieškovas yra jaunas, išsilavinęs žmogus, sėkmingai vadovaujantis įmonei. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas A. R. pripažino, kad apie skolininko V. B. mirtį sužinojo po mėnesio, todėl, nežinodamas kaip elgtis nagrinėjamojoje situacijoje, turėjo visas galimybes kreiptis į notarą ar advokatą, kur jam būtų suteikta reikiama informacija ir jis būtų galėjęs įstatymo nustatytais terminais pateikti savo kreditorinius reikalavimus. Ieškovas nepateisinamai ilgai nesikreipė dėl savo kreditorinių reikalavimų įgyvendinimo, ir toks nepateisinamas pasyvumas, nerūpestingumas, aplaidumas traktuotinas kaip nesąžiningas ir neprotingas elgesys CK 1.5 straipsnio prasme, lėmęs atitinkamų teisinių pasekmių, turinčių įtakos ieškovo teisėms, atsiradimą Tai, kad V. B. palikimą priėmė valstybė, kad teismuose nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose sprendžiami kitų palikėjo kreditorių reikalavimai, kad termino pratęsimas nesukeltų neigiamų pasekmių, nėra aplinkybės, kurios trukdė apeliantui laiku pateikti savo kreditorinį reikalavimą.
Dėl įrodymų vertinimo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino bylos įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo proceso normų reikalavimų bei juos tinkamai įgyvendino. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į reikšmingas bylai aplinkybes, aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė teisingas išvadas, todėl nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.