Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-130-460/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-24
Bylos Nr.
2A-130-460/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
UAB „Saukupa“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 16.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-130-460/2009Teisėja A. Volskytė Procesinio sprendimo kategorija16.5.1; 16.7; 121.21 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės UAB „Saukupa“ direktoriui Sauliui Kupriui, ieškovės atstovui adv. Algiui Staškūnui, atsakovui A. G. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Saukupa“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 16 468,26 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2003-10-27–2006-02-28 dirbo UAB „Saukupa“ vairuotoju ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovas 2004-07-21 pasikrovė krovinį Vokietijoje, Hamburgo mieste, priėmė ir pasirašė už 427 kg svorio 4 pakuotes mobiliųjų telefonų, tačiau 2004-08-06 į pristatymo vietą Lietuvoje, Vilniaus mieste, buvo atvežtos tik 3 pakuotės mobiliųjų telefonų, kurių bendras svoris 315 kg. Nustačius 100 telefonų trūkumą, įmonė sumokėjo 11 212 Lt susidariusią importo skolą muitinei, 1 493 Lt delspinigių, 3 763,26 Lt žalos atlyginimo UAB „If draudimas“ kaip krovinio draudėjui. Dėl atsakovo A. G. kaltės įmonė UAB „Saukupa“ patyrė 16 468,26 Lt dydžio nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš A. G. 10 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 300 Lt žyminio mokesčio UAB „Saukupa“, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2003-10-27–2006-02-28 dirbo UAB „Saukupa“ vairuotoju ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovas 2004-07-21 pasikrovė krovinį Vokietijoje ir vežė jį iki Plungės miesto, kur 2004-08-04 užplombuotą puspriekabę perdavė kitam įmonės darbuotojui, kuris ir pristatė krovinį į muitinę muitinės procedūroms atlikti. 2004-08-06 iškraunant krovinį nustatyta, kad pristatytos 3 dėžės, vietoje 4 – 315 kg krovinio, vietoje 427 kg. Atsakovas A. G. 2004-08-09 paaiškinime UAB „Saukupa“ nurodė, kad krovinio UAB „Spaineta“ pakrovimo metu krovinio netikrino ir neskaičiavo, bet pasirašė krovinio priėmimo dokumentus. Atlikus ikiteisminį tyrimą dėl mobiliųjų telefonų trūkumo baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) nenustatyta, kad krovinio transportavimo metu, iškrovimo Kaune ar Vilniuje metu būtų įvykdyta vagystė. Teismas nusprendė, kad atsakovas savo tiesiogines pareigas atliko nerūpestingai, netinkamai priėmė, išsaugojo bei perdavė darbdaviui krovinį, dėl to atsirado krovinio trūkumas, ir tai yra pakankamas pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti, kad yra absoliutus Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 str. 2 d. 4 p., panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismui nustačius, kad nėra absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Saukupa“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas – nėra motyvų dėl ieškinio senaties termino ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovas kreipdamasis į teismą praleido įstatyme nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti. Apylinkės teismas darė teisės normų taikymo klaidą, nurodydamas, jog regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jei yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis. Vadovaujantis DK 253 str., materialinės žalos atlyginimas atsiranda tik kartu esant visoms DK 246 str. nurodytoms sąlygoms. Teismas neteisingai nustatė priežastinio ryšio buvimo įrodinėjimo pareigą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visumą. Nurodo, kad visos pakuotės buvo pakrautos į automobilio puspriekabę, kuri nustatyta tvarka buvo užantspauduota nustatytos formos plombomis. Tuos veiksmus stebėjo firmos, perdavusios prekes, atstovas. Krovinys, dėl kurio trūkumo yra kaltinamas atsakovas, buvo užkrautas kitos rūšies prekėmis. Atsakovas vežė krovinį iki Plungės miesto, puspriekabė iki atvykimo vietos nebuvo atidaryta. Krovinio važtaraštyje nurodytas pakuočių skaičius atitiko puspriekabėje pakrautų pakuočių skaičių. 2004-08-04 atvykus į Plungę, automobilis su užplombuota puspriekabe ir krovinio važtaraščiais buvo perduotas kitam įmonės darbuotojui – A. K. Jis pristatė krovinį į muitinę muitinės procedūroms atlikti. Prekių apžiūros ir išmuitinimo metu niekas iš dalyvavusių asmenų pretenzijų dėl krovinio kiekio, kainos ir kokybės nereiškė. Ieškovas pretenzijų nereiškė iki 2004-08-09. Toks delsimas gali būti paaiškinamas tuo, kad krovinys galėjo dingti jau po atsakovo krovinio perdavimo kitam įmonės darbuotojui – A. K. momento. Ši aplinkybė panaikina priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių buvimą. Pervežimo važtaraščiai ir kiti dokumentai patvirtina, kad dalis krovinio buvo iškrauta Kaune, Šiaulių muitinės spaudas Plungės mieste uždėtas 2004-08-05, kita dalis krovinio buvo iškrauta Vilniuje 2004-08-06. Vadinasi, krovinys ilgą laiką buvo laikomas plombomis nepažymėtoje puspriekabėje. Vilniaus teritorinės muitinės 2004-10-05 sprendime Nr. 16KP-0-96 nurodoma, kad 2004-08-06 UAB „Spaineta“ prekes UAB „Saukupa“ vežėjas atgabeno neplombuota transporto priemone. Iškraunant krovinį atsakovas nedalyvavo, todėl materialinėn atsakomybėn turi būti traukiamas daliniame krovinio iškrovime dalyvavęs vairuotojas. Teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, turėjo išspręsti atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau to nepadarė ir pažeidė CPK 98 str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nurodo, kad tarp ieškovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. G. 2003-10-27–2006-02-28 dirbo UAB „Saukupa“ vairuotoju ekspeditoriumi, su juo 2003-10-27 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 6). Krovinio iš Vokietijos į Lietuvą gabenimo metu 2004-07-21–2004-08-06, atsakovui atliekant savo darbines pareigas, buvo nustatytas 100 mobiliųjų telefonų trūkumas, dėl to įmonė UAB „Saukupa“ patyrė 16 468,26 Lt dydžio nuostolius.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

CPK 329 str. 2 d. 4 p. įtvirtinta nuostata, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų. Atsakovas nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas – nėra motyvų dėl ieškinio senaties termino ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nemotyvavo dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas. Apylinkės teismas nurodo, kad „ieškovas UAB „Spaineta“ 3763,28 Lt sumokėjo 2004-11-30, o mokestines prievoles ir delspinigius sumokėjo 2006-01-06 ir 2007-02-05, todėl tik tada išaiškėjo nuostoliai, tada ieškovas sužinojo apie ieškovo teisės pažeidimą, dėl to ieškinio senaties termino nėra praleidęs (CK 1.127)“ (b. l. 144). Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Sužinojęs apie dalies krovinio dingimą, ieškovas pareikalavo iš vairuotojo A. G. paaiškinimo, kreipėsi į teisėsaugos institucijas galimiems nusikaltimams išaiškinti, domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga. Buvo pakankamai aktyvus, rūpestingas ir atidus, pagrįstai tikėjosi išsiaiškinti krovinio dingimo aplinkybes. Ieškovas apie realią žalą įmonei ar galimai kaltus atsakovo veiksmus telefonų dingimo fakto nustatymo dieną, t. y. 2004-08-06, negalėjo žinoti. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apie nuostolius ieškovas sužinojo vėliau, t. y. 2004-11-30 UAB „If draudimas“ sumokėjęs 3 763,28 Lt (b. l. 108), 2006-01-05 ir 2007-02-05 sumokėjęs mokestines prievoles ir delspinigius (b. l. 109–110). Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepasibaigus ieškinio senaties terminui.

Dėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų (DK 246 straipsnio taikymo) ir įrodymų vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, jas atliko nerūpestingai, neatliko pareigybiniuose nuostatuose nustatytų pareigų, t. y. netinkamai priėmė, išsaugojo bei perdavė darbdaviui krovinį, dėl to atsirado krovinio trūkumas, ir tai yra pakankamas pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti.

Teisės pažeidimo metu atsakovas ir ieškovas buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str. 5, 6 p.), su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, numatanti atsakovo atsakomybę už materialinių vertybių neišsaugojimą. Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Atsakovo teiginys, kad apylinkės teismas darė teisės normų taikymo klaidą, nurodydamas, jog regresinis reikalavimas darbuotojui gali būti pareikštas, jei yra nustatomas bent vienas darbuotojo materialinės atsakomybės už žalą atvejis pagal DK 253 str., yra nepagrįstas. DK 253 str. yra reglamentuoti darbuotojų materialinės atsakomybės atvejai. Nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės ir kt. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą teiginį detalizavo savo sprendime – „minėto įstatymo 3 p. nustato darbuotojo pareigą atlyginti materialinę žalą dėl baudų ir kompensacinių išmokų“ (b. l. 172). Pirmosios instancijos teismas jokiu būdu neteigė, kad materialinei žalai atsirasti pakanka vienos iš DK 246 str. nurodytų sąlygų, tiesiog nurodė, kad ginčas tarp šalių, t. y. darbuotojo pareiga atlyginti materialinę žalą, yra vienas iš materialinės atsakomybės atvejų.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, priimant sprendimą dėl atsakovo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų buvimo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, reikšmingas materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms nustatyti, ir padarė pagrįstas išvadas, kad ginčo atveju yra materialinės atsakomybės sąlygos: 1) ieškovo patirta žala – nuostoliai, kuriuos sudaro importo skola muitinei – 11 212 Lt; delspinigiai – 1 493 Lt; žalos atlyginimas krovinio draudėjui „If draudimas“ – 3 763,26 Lt; 2) žala padaryta neteisėta veika – neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas, kurias nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Iš atsakovo veiksmų galima spręsti, kad jis aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė darbines vairuotojo ekspeditoriaus pareigybiniuose nuostatuose nustatytas pareigas – „įmonės vardu įsigyjant prekes, patikrinti prekių priėmimą pagal kiekį ir kokybę, užtikrinti, kad būtų tinkamai įforminti visi pardavimo-pirkimo dokumentai (sutartys, sąskaitos, priėmimo aktai, CMR važtaraščiai ir pan.)“ (b. l. 7); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – atsakovas savo darbines pareigas vykdė aplaidžiai, netinkamai priėmė, saugojo ir perdavė krovinį darbdaviui ir taip sukėlė ieškovui žalą; 4) atsakovo kaltė dėl dalies krovinio dingimo. Kiekviena darbuotojo kaltės forma – tyčia, neatsargumas – ir rūšis – tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo – yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti; 5) žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai – 2003-10-27–2006-02-28 ieškovas dirbo UAB „Saukupa“ vairuotoju ekspeditoriumi; 6) žalos atsiradimo ryšys su darbine atsakovo veikla – dalies krovinio dingimas vykdant 2004-07-20 UAB „Saukupa“ ir UAB „Ad rem“ sudarytą krovinio pervežimo sutartį.

CPK 177 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai įrodymų visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. 2004-07-21 427 kg krovinio buvo pakrauta į UAB „Saukupa“ transporto priemonę, vežėjas krovinį priėmė, tai patvirtina įrašas 23 langelyje (CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini)). 2004-08-06 iškraunant krovinį nustatytoje vietoje paaiškėjo, kad pristatytos 3 krovinio dėžės vietoje 4, 315 kg vietoje 427 kg. 2004-08-04 atvykus į Plungę, automobilis su užplombuota puspriekabe ir krovinio važtaraščiais buvo perduotas kitam įmonės darbuotojui – A. K. , kuris ir pristatė krovinį į muitinę muitinės procedūroms atlikti. Ieškovo atstovas apeliacinio teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo Plungės krovinį vežė kitas vairuotojas, nes buvo atsakovo pravaikštos. Atsakovas „dingo iš kiemo, iki muitinės nenuvažiavo“. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad A. G. 2004-08-06–2004-08-25, t. y. iš karto po dalies krovinio dingimo paaiškėjimo fakto, į darbą neatvyko be svarbios priežasties (b. l. 47). Paaiškinime nurodo, kad darbe nebuvo, nes sirgo, o po to mirė jo brolis, dėl to jis buvo streso būsenos (b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2004-08-09 UAB „Saukupa“ skirtame paaiškinime nurodo, kad vokiečių firma jam neįkrovė ketvirtos pakuotės su mobiliaisiais telefonais ir ši pakuotė liko Hamburge, firmos „HHLA“ sandėliuose (b. l. 12), nors iš CMR važtaraščio matyti, kad atsakovas pasirašė už 427 kg, t. y. keturias dėžes krovinio. Vėliau neneigia neskaičiavęs kraunamo krovinio ir nurodo, kad materialinėn atsakomybėn turi būti traukiamas daliniame krovinio iškrovime dalyvavęs vairuotojas. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė darbines pareigas, netinkamai priėmė, išsaugojo bei perdavė darbdaviui krovinį. Iš Plungės rajono apylinkės prokuratūros 2004-12-31 išvados matyti, kad tyrimo metu nenustatyta, kad krovinys su telefonais yra pavogtas Plungėje ar Kaune (Plungės r. PK byla Nr. 78-1-389-04, b. l. 37). Plungės r. PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2005-07-05 rašte „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos“ nurodoma, kad nenustatyta, kad vagystė būtų įvykdyta transportavimo metu ar iškrovimo Kaune ar Vilniuje metu (Plungės r. PK byla Nr. 78-1-389-04, b. l. 40).

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pakanka įrodymų atsakovo materialinės atsakomybėms sąlygoms nustatyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismo procese.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, turėjo išspręsti atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau to nepadarė ir pažeidė CPK 98 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina. Ieškovė UAB „Saukupa“ paduodama ieškinį sumokėjo 494 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4). Apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 300 Lt žyminio mokesčio UAB „Saukupa“, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė UAB „Saukupa“ nėra pateikusi įrodymų apie išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Atsakovas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atstovavimą ir dokumento surašymą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3 000 Lt (b. l. 138). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliaciniame procese.

Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (b. l. 150). Nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė kvitų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo, todėl remiantis CPK 98 str. 1 d., šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš ieškovės UAB „Saukupa“ priteistina 30 Lt žyminio mokesčio atsakovui A. G. .

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Saukupa“ atsakovui A. G. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Saukupa“ 30 Lt žyminio mokesčio atsakovui A. G. .

Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėAlgirdas Gailiūnas