Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-09 · Administracinė byla Nr. AS-261-59-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-09
Bylos Nr.
AS-261-59-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
O. B. K., J. A., Prano P
Atsakovas
Tauragės apskrities viršininko administracijai
Administracinė byla Nr. AS-261 – 59/2009Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. B. K., J. A., J. A., Prano P. A., J. B., B. B. patikslintą skundą atsakovei Tauragės apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Šilalės rajono savivaldybės įmonei „Šilalės vandenys“, J. N., S. S., G. S., A. J., P. R., A. Š., K. L., S. S., R. K., J. A., A. J., O. B., A. G., S. N., A. K., J. K., T. M., S. Š., P. P., J. S., A. J., L. D., O. K., L. S., Z. D., Z. K., S. G., Jako individualiai įmonei, UAB „Milda“, A. N., A. S., A. Ž., N. S., E. P., A. K., B. J., Z. K., A. B. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo suformuoti, suprojektuoti žemės sklypus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartimi (t. I, b.l. 128-130) pareiškėjų O. B. K., J. A., J. A., Prano P. A., J. B., B. B. patikslintas skundas (t. I, b.l. 187-192) priimtas dalyje, kurioje prašoma įpareigoti Tauragės apskrities viršininką per įmanomai trumpiausią laiką bet ne ilgiau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suformuoti pareiškėjams paveldimą senelio J. N. 25,88 ha žemės sklypą esantį Vingininkų k., Šilalės r.; ir įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities viršininką suformuoti, suprojektuoti pareiškėjams proporcingai visą likusį 8,12 ha paveldimo senelio J. N. 25,88 ha žemės sklypo, esančio Vingininkų k., Šilalės r., ir šiuo klausimu atlikti administracines procedūras bei šiuo klausimu įpareigoti priimti sprendimą atstatyti nuosavybės teises natūra.

Šalies argumentai

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje uždrausti atsakovui pareiškėjų paveldimoje J. N. žemėje, esančioje Vingininkų kaime, formuoti, projektuoti žemės sklypus bei šiuo klausimu atlikti administracines procedūras; bei uždrausti tretiesiems suinteresuotiems asmenims pareiškėjų paveldimoje J. N. žemėje, esančioje Vingininkų kaime, atlikti žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su minėtos žemės valdymu ir disponavimu.

Pareiškėjai nurodė, kad turi informacijos, jog atsakovas ir suinteresuoti asmenys siekia valdomą žemę perleisti kitiems asmenims.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta galimybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Aiškindamas šią nuostatą teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemones galima taikyti tik atsakovo, o ne trečiųjų suinteresuotų asmenų, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, netenkino pareiškėjų prašymo uždrausti tretiesiems suinteresuotiems asmenims pareiškėjų paveldimoje J. N. žemėje, esančioje Vingininkų kaime, atlikti žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su minėtos žemės valdymu ir disponavimu.

Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą kitoje dalyje, teismas atsižvelgė į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Teismas pažymėjo, kad prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad žemė gali būti perleista kitiems asmenims, tačiau nepateikta jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų šį teiginį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjų paveldimos J. N. žemės, esančios Vingininkų kaime, atžvilgiu. Nenurodžius minimos žemės kadastrinių duomenų, nekonkretizavus jos ribų, byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju pareiškėjų interesai nukentėtų neatkuriamai, be to, dėl tos pačios priežasties pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės.

III.

Pareiškėja O. B. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškina ir interpretuoja pareiškėjų reikalavimą, kadangi skundžiamojoje nutarties aprašomojoje dalyje nurodo, kad prašymas yra dėl trečiųjų asmenų teisių suvaržymo.

2. Iš pareiškėjų reikalavimo matosi, kad siekiant įgyvendinti pareiškėjų interesus ir apginti pažeistą teisę, reikalavimas reiškiamas atsakovei, reikalaujant kad pastarajai sąžiningai siekiant įgyvendinti trečiųjų asmenų interesus ir siekius pareiškėjų pavedimos žemės sklype būtų uždrausta vykdyti žemės formavimo, matavimo darbus bei šiuo klausimu atlikti administracinės procedūras.

3. Iš pateikiamo skundo prokurorui įrodoma, kad atsakovė tendencingai klastoja dokumentus, siekdama pareiškėjams pakenti, o tretiesiems asmenims galimai nusikalstamai padėti gauti žemės pareiškėjų paveldimame žemės sklype.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities viršininko administracija su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai aiškino pareiškėjų reikalavimą, kad pareiškėjų prašymas yra dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių suvaržymo.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje uždrausti atsakovui pareiškėjų paveldimoje J. N. žemėje, esančioje Vingininkų kaime, formuoti, projektuoti žemės sklypus bei šiuo klausimu atlikti administracines procedūras.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr.AS5-155/2005, AS5-230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia valdomą žemę perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims, taip suklaidinti ir sukelti papildomų rūpesčių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjai nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko būtų pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovui pareiškėjų paveldimoje J. N. žemėje, esančioje Vingininkų kaime, formuoti, projektuoti žemės sklypus bei šiuo klausimu atlikti administracines procedūras. Pareiškėjai nenurodė, kad yra ar bus atliekami kokie nors konkretūs veiksmai, susiję su žemės sklypu, dėl kurių pareiškėjų skundo patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnis nustato pagrindus ir sąlygas, kuriems esant reikalavimas gali būti užtikrinamas. Nesant šiame straipsnyje numatytų pagrindų ir sąlygų, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas atmeta.

Pareiškėjai taip pat prašo uždrausti tretiesiems suinteresuotiems asmenims pareiškėjų paveldimoje J. N. žemėje, esančioje Vingininkų kaime, atlikti žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su minėtos žemės valdymu ir disponavimu. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemones. Šios dalies 1 punktas numato, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau įstatymas nenumato galimybės uždrausti tretiesiems suinteresuotiems asmenims atlikti tam tikrus veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti tretiesiems suinteresuotiems asmenims pareiškėjų paveldimoje J. N. žemėje, esančioje Vingininkų kaime, atlikti žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su minėtos žemės valdymu ir disponavimu – yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ši nutartis neriboja pareiškėjų teisės bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai teikti teismui prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. B. K. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys