Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1978-1041/2017 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. Š. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos pakeitimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. S., L. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 0,0790 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, ją nustatant pagal UAB „Geo NT projektai“ 2016 m. kovo 4 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą: ieškovei paskirti naudotis 471 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide B; atsakovui – 15 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide D; tretiesiems asmenims – 168 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide C; bendrai visiems – 136 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide A (joje ieškovei tenka 46 kv. m, atsakovui – 37 kv. m, o tretiesiems asmenims – 53 kv. m).Nurodė, kad šalys ir tretieji asmenys yra minėto žemės sklypo bendraturčiai: ieškovei nuosavybės teise priklauso 517/790 dalis, atsakovui – 52/790 dalis, tretiesiems asmenims – 221/790 dalis. Bendraturčiai 1995 m. vasario mėn. pasirašė plane, kurį 1995 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkė (toliau – 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimas). Plane numatyta, kad ieškovės tėvas D. P. naudosis žemės sklypo dalimi A (194 kv. m), S. J. ir atsakovas – B (106 kv. m), Panemunės butų ūkio tarnyba – C (142 kv. m), visi bendrai naudosis sklypo dalimi D (348 kv. m). S. J. ir atsakovas yra brolis ir sesuo, todėl 1995 m. rugpjūčio 21 d. plane įrašyta, kad žemės sklypo dalimi jie naudosis bendrai. 1998 m. vasario 10 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 1-338, S. J. perleidus ieškovei įmokas 69,48 Lt investiciniais čekiais, įmokėtais 1994 m. rugpjūčio 19 d. už 178 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 280,53 Lt už inžinerinę infrastruktūrą, ieškovė 1999 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P19/99-1374 nupirko 178 kv. m žemės sklypo dalį iš bendro 790 kv. m ploto. Tuo pačiu ieškovė perėmė ir žemės sklypo naudojimosi teises. Tarp šalių daug metų vyksta nesutarimai dėl plane pažymėtos žemės sklypo dalies B. Joje atsakovas be ieškovės sutikimo stato automobilį ir lauko baldus. Ieškovė viena moka žemės nuomos mokestį už žemės sklypo B dalį. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 52/790 dalis žemės sklypo, tačiau, be žemės sklypo dalies B, atsakovas su kitais bendraturčiai naudojasi ir žemės sklypo dalimi D, kas yra neadekvatu jo turimoms žemės sklypo dalims. Dėl šių priežasčių (giminystės ryšių nebuvimo, atsakovo naudojamų dalių B ir D neadekvatumo jo turimai nuosavybės daliai, žemės mokesčio už sklypą B nemokėjimo) naudojimosi žemės sklypu tvarka pakeistina į siūlomą ieškovės. Naujoji naudojimosi tvarka būtų patogi ir racionali. Bendraturčiai turėtų tokį patį priėjimą prie jiems priklausančių pastatų, kokį turėjo ir iki šiol. Atsakovo dalis atitiktų jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Naudojimosi tvarkos pakeitimas neturėtų įtakos trečiųjų asmenų teisėms, nes jų atžvilgiu naudojimosi tvarka išliktų nepakitusi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė 0,0790 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, ją nustatant pagal UAB „Geo NT projektai“ 2016 m. kovo 4 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą: ieškovei paskyrė naudotis 471 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide B; atsakovui – 15 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide D; tretiesiems asmenims – 168 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide C; bendrai visiems – 136 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide A ( ieškovei tenka 46 kv. m, atsakovui – 37 kv. m, o tretiesiems asmenims – 53 kv. m).Įvertinęs, kad žemės sklypo dalies B naudotojų bendraturčių giminystės santykis nebesieja, o po 1995 m. rugpjūčio 21 d. plane nurodytos naudojimosi tvarkos patvirtinimo ieškovė įgijo didesnę žemės sklypo dalį, atsirado pagrindas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovas turėtų naudotis 52/790 dalimi žemės sklypo, kurią įgijo 2012 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir 2012 m. gegužės 9 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 8SU-90 (11) pagrindu. Jeigu naudojimosi tvarka nebūtų pakeista, atsakovas naudotųsi žymiai didesne žemės sklypo dalimi, negu turi bendrosios nuosavybės teisėje. Tai neatitiktų adekvatumo kriterijaus. Atsakovas pažeidžia interesų derinimo principą, automobilį laikydamas bendro naudojimo sklype B ir nemokėdamas žemės nuomos mokesčio. Sprendė, kad naujasis žemės sklypo naudojimosi planas sudarytas maksimaliai atsakovo naudai. Iš bendram naudojimui numatytos žemės sklypo dalies A atsakovas galės prieiti prie namo dalių, kuriose yra visos jo naudojamos patalpos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai pakeitė sutartimis nustatytą naudojimosi žemės sklypų tvarką dėl aplinkybių, kurios egzistavo iki sutarties sudarymo dienos. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika dėl galiojančios naudojimosi tvarkos pakeitimo, turi būti atsižvelgiama tik į aplinkybes, kurios atsirado po susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010). Teismas nenustatė (neįvardino), kada buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. To nepadarius neįmanoma nustatyti, ar ieškovės nurodyti ir teismo pripažinti juridiniai faktai, dėl kurių turi būti keičiama naudojimosi tvarka, atsirado iki susitarimo sudarymo dienos ar po jos. Susitarimą dėl naudojimosi tvarkos gali sudaryti tik bendraturčiai. Faktinė aplinkybė, jog valstybei priklausančios žemės savininkai 1995 m. vasario mėn. pasirašė 1992 m. parengtame žemės sklypo plane, patvirtintame Kauno m. žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės 1995 m. rugpjūčio 21 d., negali būti vertinama kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Bendraturčiai susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatė sudarant atitinkamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, prie kurių buvo pridėtas žemės sklypo planas su jame nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė šį susitarimą sudarė 1999 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, nurodydama, kad ji kartu su atsakovu naudosis žemės sklypo dalimi B. Svarbi aplinkybė, kad 1995 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypo planas buvo pakeistas 1998 m. rugsėjo 15 d., išbraukiant S. J. pavardę ir vietoje jos įrašant ieškovės vardą ir pavardę. Koreguotame plane buvo numatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu bendrai naudosis sklypu B. Nuo 1999 m. gruodžio 9 d. nepakito jokie juridiniai faktai, dėl kurių teismas pakeitė naudojimosi žemės sklypu tvarką. 1999 m. gruodžio 9 d. sudariusi susitarimą dėl bendro naudojimosi sklypu B, ieškovė šios tvarkos laikėsi daugiau kaip penkiolika metų, todėl ją keisti būtų neteisinga. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos notarine tvarka, todėl privalomos visiems žemės sklypo bendrasavininkiams, nors jie ir keitėsi. Jei ir laikyti, kad dėl naudojimosi tvarkos buvo susitarta 1995 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintu planu, tai nesudarė pagrindo naudojimosi tvarkos pakeitimui – ieškovė, dviem sandoriais įsigydama žemę iš valstybės ir tėvo, išreiškė sutikimą dėl šiame plane nurodytos naudojimosi tvarkos. Bendrasavininko pasikeitimas negali būti pagrindu naudojimosi tvarkos pakeitimui (CK 4.81 straipsnio 1, 2 dalys).Teismas pažeidė teisėtų lūkesčių ir civilinių santykių stabilumo principus, dėl ko kils nauji teisiniai ginčai. Teismas ne pakeitė bendrasavininkų susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką, o iš esmės nustatė naują susitarimą. Atsakovas bus priverstas reikšti ieškinius ir prašyti pripažinti negaliojančiais 1996 m. vasario 29 d. susitarimą pirkti žemės sklypą su jo pagrindu sudarytais sandoriais – kitomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis, ir reikalauti, jog žemė būtų parduodama kitokiomis dalimis, proporcingai žemės sklype turimam nekilnojamam turtui. Atsakovas 1996 m. vasario 29 d. susitarimu pirko 52 kv. m. vien dėl to, kad visi būsimi žemės sklypo įgijėjai sutiko, jog atsakovas laikys automobilį atitinkamoje žemės sklypo dalyje, kurioje jį laikė apytiksliai nuo 1975 m., ir šia sklypo dalimi naudosis. Teismas nebuvo objektyvus atsakovui, nes netinkamai nustatė faktines aplinkybes, tuo pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neteisingai nustatė, kam iki 1996 m. vasario 29 d. priklausė žemės sklypas (jis priklausė valstybei, kitų bendraturčių nebuvo). Klaidingai nurodė, kad ieškovė įgijo teisę pirkti žemę, S. J. perleidus investicinius čekius. Ieškovė įgijo teisę pirkti žemę ne šiuo pagrindu (investiciniai čekiai – tik atsiskaitymo būdas), o dėl to, kad S. J. jai perleido gyvenamojo namo dalį. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog atsakovas nereiškė pretenzijų dėl sesers perleidžiamų įmokų ir nereiškė noro jų įsigyti. Jam nebuvo žinoma, kad kartu su namo dalimis yra perleidžiami ir investiciniai čekiai. Teismas nepasisakė dėl ieškovės nesilaikytos CK 6.223 nustatytos sutarties pakeitimo tvarkos. Ieškovė niekada nesiūlė pakeisti sutartos naudojimosi tvarkos.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė, kada buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos. Visi tuometiniai pastatų bendraturčiai 1995 m. vasario mėnesį pasirašė plane, kurį 1995 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos viršininkė. Jokių kitų naudojimosi žemės sklypu sandorių tarp bendraturčių nebuvo sutaryta. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys su kiekvienu bendraturčių buvo sudarytos individualiai, jų kiti bendraturčiai nėra pasirašę, jokių kitų susitarimų bendraturčiai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesudarė. Teismas teisingai nustatė, kad po 1995 m. rugpjūčio 21 d. patvirtinto namų valdos žemės sklypo ribų plano įvyko juridiniai faktai, kurie suteikia pagrindą keisti nustatytą naudojimosi tvarką. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad kol netampama žemės savininku, susitarimai negali būti vertinami kaip susitarimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat kad tik pirkimo–pardavimo sutartys gali būti laikomos susitarimais dėl naudojimosi tvarkos. 1995 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintame plane pasirašė asmenys, kurie tuo metu buvo valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai, naudotojai. Teismo padarytas rašymo apsirikimas, kas pasirašė 1995 m. vasario mėn. žemės sklypo plane, neturi įtakos sprendimo teisėtumui. Šiame plane pasirašė ne žemės sklypo, o pastatų bendraturčiai. Atsakovo teiginiai apie ieškovės nuosavybės teisės įsigijimą į žemės sklypo dalį, priklausiusią atsakovo seseriai, nėra susiję su bylos esme. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Plane išbraukta ir įrašyta nauja pavardė dėl bendraturčių pasikeitimo. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovė susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos laikėsi ilgiau kaip 15 metų. Tarp šalių eilę metų kyla nesutarimai dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos raide B. Į teismą nesikreipė, nenorėdama gilinti konflikto, tačiau atsakovo elgesys tapo agresyvus. UAB „Geo NT projektai“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje aspektu yra parengtas atsakovo naudai.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nesiūlė pakeisti sutartos naudojimosi tvarkos. Iki bylos iškėlimo ji atsakovui pateikė UAB „Geo NT projektai“ 2016 m. kovo 4 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą. Atsakovas 2016 m. gegužės 23 d. atsakymu į pasiūlymą nurodė, kad su pasiūlymu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė naudojimosi tvarką bendrąja daline nuosavybe – žemės sklypu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo

Pirmosios instancijos teismas 6.2 ir 7 sprendimo punktuose teisingai nurodė materialinės teisės normą ir kasacinio teismo praktiką sprendžiant ginčus dėl nustatytos naudojimosi tvarkos bendrąja daline nuosavybe pakeitimo, todėl apeliacinės instancijos teismas to nekartoja. Apeliacine tvarka tikrinamame sprendime teisingai pažymėta, jog, keičiant naudojimosi tvarką, galioja tie patys kriterijai, kurie yra aktualūs ją nustatant, tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po to, kai buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie tokių faktų egzistavimą. Nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią keičia pirmosios instancijos teismas, iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad ši tvarka buvo nustatyta 1995 m. vasario mėn. žemės naudotojų pasirašytame plane, kurį 1995 m. rugpjūčio 21 d. patvirtino Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkė (sprendimo 6.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pastaroji aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl pagrindų – juridinių faktų – naudojimosi tvarkos pakeitimui, tačiau atmeta apelianto argumentą apie tai, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka minėtame plane negalėjo būti nustatyta. Šiuo planu buvo patvirtintos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir nustatyta aiški naudojimosi 790 kv. m. ploto sklypu tvarka (toliau – 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimas): dalimi A 194 kv. m. naudosis D. P., dalimi B 106 kv. m. – S. J. ir atsakovas (plane pažymėta, kad 1998 m. rugsėjo 15 d. su ieškove suderintas S. J. pavardės ištaisymas į ieškovės), dalimi C 142 kv. m. – Panemunės butų ūkio tarnyba, dalimi D 348 kv. m. naudosis bendrai. Toks susitarimas atitinka 1964 m. CK 122 straipsnyje reglamentuotą bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą visų jos dalyvių sutikimu. Susitarimą sudarę asmenys buvo pastatų, esančių nurodytame žemės sklype, bendraturčiai, todėl trys iš jų turėjo teisę susitarti dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos ir nebūdami žemės sklypo bendraturčiais. Apeliantas pagrįstai teigia, kad žemės sklypo įgijimas dovanojimo būdu nesuteikia ieškovei teisės reikalauti pakeisti 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimą (pagal CK 4.81 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, bendraturčio pasikeitimas negali būti pagrindu naudojimosi tvarkos pakeitimui), tačiau pažymėtina, kad teismas, tenkindamas ieškinį, pastarąja aplinkybe nesirėmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esmine aplinkybe, suteikiančia teisę reikalauti 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino aplinkybę, jog valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi ne atsakovas, o ieškovė įsigijo didesnę (178 kv. m.) žemės sklypo dalį. 1996 m. vasario 29 d. D. P., ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimą, kokiomis dalimis bendrai naudojamą valstybinę žemę pirks: D. P. – 339 kv. m., atsakovas – 52 kv. m., S. J. – 178 kv. m. , Panemunės BŪT lieka 221 kv. m. Iš notariškai patvirtinti sandorių matyti, kad 1996 m. vasario 29 d. 339 kv. m. žemės sklypo dalį iš valstybės nupirko D. P.. 1998 m. vasario 10 d. S. J. jai priklausiusią pastatų dalį pardavė ieškovei, kartu jai perleido įmokas 69,48 Lt investiciniais čekiais, įmokėtas 1994 m. rugpjūčio 19 d. už 178 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 280,53 Lt už inžinerinę infrastruktūrą (tuo pagrindu buvo padarytas pardavėjos pavardės pakeitimas į ieškovės 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarime). 1999 m. gruodžio 9 d. ieškovė nupirko 178 kv. m. žemės sklypo dalį. 2003 m. nuosavybės teise turimą pastatų ir žemės sklypo dalį D. P. padovanojo ieškovei. 2012 m. gegužės 9 d. atsakovas nupirko 1996 m. vasario 29 d. susitarime nurodytą 52 kv. m. valstybinės žemės dalį. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsirado civilinės teisės ir pareigos, sprendžiama pagal tai, ar šalys atliko veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. Varėnos rajono valdyba, V. L.; bylos Nr. 3K-3-245/2005). Bet kurio žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Z. V.; bylos Nr. 3K-3-556/2006).Visuose minėtuose valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandoriuose nurodyta, kad parduodamos žemės sklypo planas yra neatskiriama sudedamoji šių sutarčių dalis. Iš sutarčių registracijos VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad kaip neatskiriama sutarčių dalis yra įregistruotas 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimas. Dovanojimo sutarties 1.2 punkte irgi nurodyta, kad, be kitų pagrindų, dovanojama žemės sklypo dalis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale įregistruota D. P. vardu pagal 1996 m. vasario 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Tai patvirtina, jog naudojimosi žemės sklypu tvarką šalys nustatė 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu, patikslintu 1998 m. rugsėjo 15 d. Nors bendraturčiai D. P. ir ieškovė nuosavybės teise įgijo didesnę žemės dalį, negu nurodyta 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarime dėl naudojimosi tvarkos, tai nesuteikia ieškovei reikalavimo teisės keisti naudojimo tvarką. Inkorporuodamos 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimą į valstybinės žemės įgijimo sandorius, šalys jį patvirtino ir įregistravo viešame valstybės registre (ieškovė – 1999 m. atsakovas – 2012 m.), t. y. abi šalys įregistravo susitarimą bendrai naudotis 106 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi B. Nurodytu būdu šalys atliko veiksmus, nukreiptus įtvirtinti civilinėms teisėms ir pareigoms, susijusiomis su naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nors ieškovė iš valstybės įsigijo didesnį žemės plotą, nei 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarime nurodytas sklypo B dydis, tai savaime neeliminavo pareigos bendrai su atsakovu naudotis sklypo, kurį ji įsigijo 1999 m. gruodžio 9 d., 106 kv. m. dydžio dalimi. Šią aplinkybę įrodo ne tik nurodyti dokumentai, bet ir realiai įgyvendinta naudojimosi sklypu B tvarka, kurią pripažįsta abi šalys. Ieškovė neneigia apelianto teiginio, jog sklypu B bendrai buvo naudojamasi ne tik nuo 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimo pasirašymo, bet ir nuo 1975 metų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 9.1, 9.2 punktuose konstatavo šalių pripažinimą, jog ginčai tarp šalių kyla tik dėl sklypo dalies B naudojimo būdo – ieškovė prieštarauja, kad atsakovas ten laikytų automobilį ir lauko baldus (ginčo dėl konteinerių laikymo nėra), atsakovas tokį naudojimą motyvavo mašinos laikymu sklype B nuo 1957 metų, analogiška ieškovės automobilio laikymu, aplinkybe, jog ji sklype B naudojasi prie namo esančia žemės dalimi, prie atsiliepimo į ieškinį pateikė tai patvirtinančias nuotraukas; atsakovas neginčijo, kad ieškovė viena sumoka mokesčius už šią sklypo dalį. Neneigdama pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo pareigos naudotis nuosavybės teise įsigyta 52/790 dalimi žemės sklypo, teisėjų kolegija pažymi, jog bendraturčių ginčas dėl teisių į bendro naudojimosi žemės sklypą įgyvendinimo gali būti sprendžiamas kitais CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais (pvz., reikalaujant įvykdyti pareigą natūra, uždraudžiant atlikti tam tikrus veiksmus, kt.). Išdėstyti motyvai paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo 8.1 punkto išvadą apie giminystės nebuvimą ir ieškovės įsigytą didesnį 178 kv. m. žemės sklypą kaip pagrindus pastarajam susitarimui pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalims viešame registre įregistravus susitarimą bendrai naudotis 106 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi B, giminystės aplinkybė nėra reikšminga. Be to, šalių giminystės nebuvimo ir 178 kv. m. ploto žemės sklypo įsigijimo aplinkybės egzistavo sudarant valstybinės žemės pirkimo sandorius, kurių neatskiriama dalimi yra abiejų šalių 1995 m. rugpjūčio 21 d. susitarimas bendrai naudotis 106 kv. m. ploto sklypu B. Apeliantas pagrįstai teigia, kad, tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir teisėtų lūkesčių bei civilinių santykių stabilumo principus, nes jis 1996 m. vasario 29 d. 52 kv. m. dydžio žemės dalį susitarė pirkti vien dėl būsimų žemės sklypo įgijėjų sutikimo automobilį laikyti žemės sklypo dalyje, kurioje jį laikė apytiksliai nuo 1975 m., ir atitinkamo bendro naudojimosi sklypo dalimi B (pažymėtina, jog tuo metu atsakovui priklausė 25/100 dalys pastato, atitinkamai jis turėjo teisę įsigyti 197,5 kv. m. valstybinės žemės dalį). Spręsdamas, ar ieškovės siūlomi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimai atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Nustačius, kad pagrindo pakeisti šalių susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką nėra, jos pakeitimas įpareigojant atsakovą naudotis po namu esančia sklypo dalimi ir bendru priėjimu prie namo, neatitinka teisingumo principo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Sutiktina su apeliantu, kad atsakovo nepasinaudojimas sesers investiciniais čekiais žemės sklypui įsigyti ginčo sprendimui neturi teisinės reikšmės – ieškovės teisė pirkti valstybinę žemę pagrįsta ne šia, o pastatų dalies įsigijimo aplinkybe (investiciniai čekiai – atsiskaitymo būdas), be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas apie kartu su namo dalimis perleidžiamus investicinius čekius. Argumentas dėl nesilaikytos CK 6.223 straipsnyje nustatytos sutarties pakeitimo tvarkos nepagrįstas, jį paneigia ieškovės 2016 m. balandžio 25 d. pasiūlymas ir 2016 m. gegužės 23 d. atsakovo atsakymas, tačiau šis argumentas, kaip ir teiginys apie pirmosios instancijos teismo neteisingai nurodytą žemės savininką iki 1996 m. vasario 29 d., apeliacijos dalyko įvertinimui nėra reikšmingi.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė 1995 m. rugpjūčio 21 d. nustatytą ir 1999 m. bei 2012 m. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandoriais patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką dėl aplinkybių, kurios egzistavo susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įregistravimo viešame registre metu, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Ieškinys atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš ieškovės atsakovui priteistinas 31 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas apeliantas nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 (trisdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.