Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugsėjo 21 d. A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 4 d. dėl to, kad jis 2011 m. rugsėjo 21 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - vidutinio girtumo laipsnio.

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š. atžvilgiu padaręs išvadą, kad jo veikoje nėra šio pažeidimo sudėties.

Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai policijos pareigūno R. S. parodymus apie teisės pažeidimo aplinkybes laikė nepatikimais, argumentuodamas tuo, kad jis negalėjo nurodyti transporto priemonę vairavusio asmens, netiksliai pažymėjo tiriamo pažeidimo padarymo laiką, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad šis pareigūnas nepastebėjo automobilį vairuojančio asmens, kai šis pravažiavo pro jį, vėliau sustojo draudžiamoje vietoje, tačiau patvirtino, kad visą laiką stebėjo važiavusią ir sustojusią transporto priemonę ir esant geram matomumui privažiavęs prie KET pažeidusio vairuotojo, automobilyje vairuotojo vietoje pamatė sėdintį būtent A. Š. Institucijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų apie R. S. šališkumą A. Š. atžvilgiu. Be to, visiškai neįvertinta aplinkybė, kad R. S. parodymus dėl A. Š. vairavimo esant neblaiviam patvirtino ir pareigūnas D. S.

Apeliacinį skundą pateikusios institucijos teigimu apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi tik A. Š. paaiškinimais ir liudytojų A. G. ir G. P. parodymais, neįvertindamas aplinkybės, kad šiuos asmenis sieja draugiški santykiai ir jie turi suinteresuotumą padėti A. Š. išvengti administracinės atsakomybės.

Atsiliepimo į skundą A. Š. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Sprendimas administracinėje byloje privalo būti priimtas tik visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, o sprendimą priimantis asmuo (pareigūnas, organas) tokiu būdu surinktų įrodymų visetą privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Tik taip išnagrinėtoje byloje ir tik taip įvertinus įrodymus priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Šioje byloje sprendimas priimtas pažeidžiant aukščiau nurodytus principus.

Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šios administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės išnagrinėtos visapusiškai, pilnai ir objektyviai, todėl ir skundžiamame nutarime padarytos išvados negali būti pripažintos pagrįstomis.

Reikia sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, iš esmės besąlygiškai vadovavosi tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens A. Š. bei jo į teismą atsivestų liudytojų parodymais, visiškai jų neanalizuodamas, negretindamas tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, nekreipdamas dėmesio į akivaizdžius prieštaravimus tarp jų, taip pat nesiėmė visų priemonių bylos aplinkybes išnagrinėti išsamiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad protokolo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surašymo metu iš A. Š. nebuvo paimtas rašytinis paaiškinimas dėl pažeidimo. Nagrinėjant bylą teisme A. Š. savo kaltę neigė, tačiau teismas į posėdį nutarė nekviesti protokolą surašiusio pareigūno D. S., nors pastarasis byloje esančiame savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad „nuo paaiškinimo A. Š. atsisakė, su pažeidimu sutiko, gailėjosi“ (b.l. 8). Vadinasi, D. S. yra žinomos reikšmingos šios bylos nagrinėjimui aplinkybės, todėl jo parodymai šioje situacijoje yra reikšmingi ir gali turėti įtakos priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje, todėl jis šioje byloje turėjo būti apklaustas.

Pažymėtina ir tai, kad tiek A. Š., tiek A. G. papasakota įvykio versija (kad jie, būdami blaivūs, dienos metu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) miesto centrinę gatvę ir, sustoję vietoje, kur tai daryti draudžiama, stovėjo apie pusvalandį, gėrė alkoholinius gėrimus) yra nelogiška bei tokie jų parodymai akivaizdžiai prieštarauja liudytojo R. S. parodymams (kad jis matė atvažiuojantį automobilį, kuriame buvo rastas prie vairo sėdintis A. Š., kad matė iš šio automobilio per keleivio pusės dureles išlipantį ir nueinantį asmenį, kad prie šio automobilio privažiavo nepaleisdamas jo iš akių). Pastarojo liudytojo parodymus teismas atmetė vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis apie tai, kad A. Š. banko kortele buvo atsiskaityta 11.06 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjusio teismo nuomone, ši aplinkybė neva patvirtina A. Š. bei A. G. versiją, kad jie į įvykio vietą atvyko gerokai anksčiau nei apie 11.45 val. (būtent tokį A. Š. atvykimo laiką nurodė liudytojas R. S.) ir A. Š. tikrai galėjo apgirsti jau būdamas jo sulaikymo vietoje (kas reikštų, jog girtas automobilio A. Š. tikrai nevairavo). Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui – nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad A. Š. viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atvykęs į (duomenys neskelbtini) miesto centrą lankėsi parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir stovinčiame automobilyje vartojo alkoholį. Tokius savo parodymus jis pakeitė ir nurodė iš tikrųjų lankęsis parduotuvėje (duomenys neskelbtini), o parduotuvę (duomenys neskelbtini) įvardijo dėl to, kad susimaišė. Tačiau tokius parodymus A. Š. davė tik po to, kai prie bylos buvo prijungta banko pažyma apie naudojimosi A. Š. kortele nurodomu laiku vietą (b.l. 81). Ši aplinkybė leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad iš tikrųjų A. Š. į įvykio vietą atvyko būtent liudytojo R. S. nurodytu laiku ir nuo tada iki sulaikymo jokioje parduotuvėje nesilankė, kadangi, siekdamas pagrįsti savo versiją A. Š. jau bylos nagrinėjimo metu ieškodamas asmenų, kurie patvirtintų jo versiją, lankėsi būtent (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, jo iniciatyva byloje buvo apklaustos šios parduotuvės darbuotojos L. N. ir A. B. (b.l. 65). Tai neginčijamai įrodo, kad A. Š., kurdamas savo įvykio versiją, nesuklydo nurodydamas parduotuvės pavadinimą, nes liudytojų jis ieškojo lankydamasis būtent (duomenys neskelbtini) parduotuvėje.

Tokiu būdu daroma išvada, kad šioje byloje priimtas ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos išsamiai ir visapusiškai, nesurinkti visi gali įrodymai, o surinktieji įvertinti atsietai vieni nuo kitų, akivaizdžiai teikiant prioritetą vieniems įrodymams ir ignoruojant kitus. Dėl šios priežasties Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas.

ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).

Vadovaujantis šia norma, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir, kada terminas baigiasi.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010). Nagrinėjamu atveju A. Š. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas 2011-09-21 ir dėl jo tą pačią dieną surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl atsižvelgus į ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą jis šiuo atveju turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos ir jis suėjo 2011-03-21.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo iki šešių mėnesių termino pabaigos, t.y. 2012-03-02, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant pažeidimo sudėties (b.l. 93-94).

Nors pirmosios instancijos teismas Panevėžio AVPK KPB apeliacinį skundą gavo ir jį priėmė 2011-03-13 (b. l. 97), t.y. dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tačiau apeliacinį skundą su administracinio teisės pažeidimo byla Panevėžio apygardos teismui persiuntė 2012-03-23 - tik po dešimties dienų (kai ATPK 302⁸ straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas 3 dienų terminas), t.y. administracinio teisės pažeidimo byla Panevėžio apygardos teisme buvo gauta jau pasibaigus šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, o apylinkės teismas, gavęs skundą, ATPK 35 str. 3 d. tvarka šio termino nepratęsė.

Pažymėtina, kad sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Bylai esant teismo žinioje, teismas turi pareigą išspręsti termino pratęsimo klausimą, priimdamas motyvuotą nutartį. Be to, kaip minėta, procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo gali būti priimtas tik tada, kai terminas skirti nuobaudą dar nėra pasibaigęs, nes administracinės nuobaudos skyrimo termino atnaujinimo institutas ATPK nėra numatytas (Administracinių teismų praktika Nr.7, 2005; p. 275). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nepratęsus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje administracinės nuobaudos skyrimo termino iš esmės užkirstas kelias tolesnei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo eigai. Tuo atveju, kai administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, jokios reikšmės neturi (LVAT 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 1253/2010 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, byla nebegali būti toliau nagrinėjama, nebėra jokios galimybės aukščiau šioje nutartyje nurodytų trūkumų ištaisyti tam, kad būtų teisingai įvertinta asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š. veika.

Atsižvelgęs į tai, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktina ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktas).

Šis nutarimas neskundžiamas.