Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams Justinui Kontrimavičiui, Ievai Kananovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys A. S., J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-02/2000 J. B. buvo pripažinta neveiksnia, o Širvintų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartimi J. B. buvo nustatyta globa ir jos globėja paskirta jos motina A. S. (ankstesnė pavardė B.) (b.l. 13, 17).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str.). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. B. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-304-02/2000 esančio Teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad J. B. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. B. psichinė būklė pasikeitė, pagerėjo, todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir vadovaujasi minėta ekspertize (CPK 469 straipsnio 1 dalis). Tai, kad J. B. psichinė sveikata nėra pagerėjusi teismo posėdžio metu paliudijo jos globėja motina A. S.. Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad J. B. sveikatos būklė nepagerėjo. Ji nemoka, nei skaityti, nei rašyti, nesupranta pinigų vertės, nemoka jų suskaičiuoti. Ji gali pavalgyti, tačiau pasigaminti maisto nemokėtų. Ji tik karpo, piešia, žiūri televizorių, tačiau nesupranta rodomų laidų ar filmų turinio. Jos negalima palikti vienos. Iš medicininių dokumentų matyti, kad J. B. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu (b.l. 4).

Į bylą pateikta 2017 m. gruodžio 5 d. socialinės darbuotojos išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad J. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje ji geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba. Išvadoje nurodyta, kad J. B. nesuvokia pinigų vertės, nemoka jų skaičiuoti, nesugeba suprasti pateikiamos informacijos, nesupranta, kas yra lizingas, paskola, nesupranta, kas yra nekilnojamas ar kilnojamas turtas, kas kam priklauso. Ji nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų, nesugeba nuosekliai paaiškinti savo sprendimų esmės ir priežasties, negali savarankiškai atlikti jokių nuoseklių veiksmų galimam sprendimui priimti. Ji nesugeba nuosekliai paaiškinti, ką skauda, nesupranta, kur reikia kreiptis ir kas gali padėti, nesupranta, kodėl reikia gerti vaistus. Savitvarkos įgūdžių srityje ji atlieka tik elementarius veiksmus, gali atlikti gyvenamojo būsto priežiūros darbus ir prižiūrėti save tik su priežiūra.

Įvertinus Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadą bei teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje dalyvavusių bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad J. B. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, civilinių teisinių santykių srityse negali savarankiškai dalyvauti be atstovo pagalbos.

Vis dėlto, įvertinus suinteresuoto asmens J. B. atstovės advokatės D. D. argumentus, taip pat suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimus, siekiant neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, teismas sprendžia, kad J. B. geba veikti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje, kadangi ji gali nueiti į parduotuvę, nupirkti produktų, parnešti grąžą, sveikatos priežiūros srityje, kadangi supranta, kai jai skauda, geba tai išreikšti, šeimos santykių srityje, kadangi ji turi sūnų, su juo bendrauja, jį prisileidžia. Todėl minėtose srityse ji pripažįstama ribotai veiksnia.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausio jo veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Pagal formuojamą teismų praktiką tos teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą (ypač asmeninių neturtinių santykių srityje), neturi būti ribojamos.

Iš byloje nustatytų duomenų apie J. B. amžių, psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimo laipsnį, manytina, jog jai dėl jos sveikatos būklės nėra aktualu dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, įsidarbinti, balsuoti. Atsižvelgiant į tai, peržiūrint Širvintų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo J. B. pripažinta neveiksnia, minėtos sritys yra pašalinamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, neriboti neįgalaus asmens teisių daugiau negu būtina, konstatuoja, jog Širvintų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-304-02/2000 keistinas ir suinteresuotas asmuo J. B. pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ir ribotai veiksnia turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), šalinant jai asmeniškai neaktualias sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, SADM 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

Peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, iš naujo nesprendžiamas klausimas dėl globos jam nustatymo ir globėjo asmeniui paskyrimo. Kaip jau buvo minėta, Širvintų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartimi J. B. buvo nustatyta globa ir jos globėja paskirta jos motina A. S.. Ši nutartis galioja, o globėja, įsiteisėjus šioje byloje priimtam teismo sprendimui toliau veikia tik nurodytose srityse, kuriose peržiūrėjus sprendimą asmuo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu (CPK 3 str. 1 d., 7 d., 185 str., 468 str., 469 str.; CK 2.10 str., 3.240 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179, 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-304-02/2000 ir pripažinti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

neveiksnia: turtinių santykių srityse: 10.1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 10.1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 10.1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 10.1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); ribotai veiksnia: turtinių santykių srityje: 10.1.1 asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.);asmeninių neturtinių santykių srityse: 10.2.1 savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 10.2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 10.2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.