Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su Institucijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu, E. G. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė: 1) panaikinti LTSA nutarimą ir paskirti UAB „B.“ nuobaudą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje; 2) netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti LTSA nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti LTSA.

Šalies argumentai

4. E. G. (toliau – ir apeliantė), nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo, taip pat netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, numatytas ANK 150 straipsnio 1 dalyje ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl turi būti panaikinta ir klausimas išspręstinas iš esmės.

4.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad pareiškėja nebuvo nei pasirašytinai, nei kitokiu būdu supažindinta su užsakymo lapu, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų. D. A. vadovaujama UAB „B.“ savo veikloje vykdydama įsipareigojimus pareiškėjai turėjo vadovautis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintu Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), tačiau šiomis nuostatomis nesivadovavo ir jas pažeidė atlikdama darbus pareiškėjai. Šiuo atveju pateiktas 2023-04-08 užsakymo lapas neatitinka šių Apraše keliamų reikalavimų: 1) jis nėra pasirašytas pareiškėjos (Aprašo 11.2. punktas); 2) nenurodytas užsakymo įvykdymo terminas (Aprašo 11.3. punktas); 3) nenurodyta transporto priemonės rida (Aprašo 11.4. punktas); 4) nenurodyta, kokie remonto darbai bus atliekami (Aprašo 11.6. punktas); 5) nebuvo teirautasi pas pareiškėją, ar ji pageidauja gauti informaciją apie remonto metu panaudotų dalių ir / arba medžiagų pavadinimus ir jų gamintojus (Aprašo 11.8. punktas); 6) nenurodytos nei garantinės sąlygos, nei garantinis terminas (Aprašo 11.9. punktas); 7) nenurodyta remonto ir medžiagų preliminari kaina (Aprašo 11.10. punktas); 8) nenurodyta užsakymą įforminusio asmens vardas, pavardė ir parašas (Aprašo 11.11 punktas); 9) pareiškėja su užsakymo lapu ne tik nebuvo supažindinta, bet jai nebuvo įteiktas užsakymo lapo antras egzempliorius (Aprašo 12 punktas). Vien tai, kad remonto eigoje užsakymo lapas buvo pildomas ir nurodomi remonto metu atlikti darbai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aukščiau išvardinti pažeidimai nebuvo padaryti. Teismas analizavo transporto priemonės perdavimą rangovui (UAB „B.“) ir priėmimo – perdavimo akto (ne)įforminimą. Tačiau užsakymo lapas yra svarbesnis dokumentas, padedantis užtikrinti užsakovo (vartotojo) teises gauti reikiamą informaciją apie būsimus remonto darbus ir iš esmės yra užsakovo ir rangovo sudaryta sutartis.

4.3. Transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto pareiškėja nepasirašė, o pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tokį aktą pasirašė transporto priemonę atgabenęs vairuotojas, taip pat kiti argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Šiuo atveju vairuotojas neturėjo jokios teisės pareiškėjos vardu pasirašyti priėmimo – perdavimo akto, kadangi neturėjo atstovavimo teisę patvirtinančio dokumento. Byloje nustatyta, jog kartu su transporto priemonę gabenusiu vairuotoju buvo atvykusi ir pati pareiškėja. Nepaisant to, dėl nežinomų priežasčių, pareiškėjai nebuvo duotas pasirašyti priėmimo – perdavimo aktas. Taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja nereikalavo UAB „B.“ pateikti pasirašyti priėmimo – perdavimo akto. Taigi, tarp pareiškėjos ir UAB „B.“ susiklosčius vartojimo teisiniams santykiams, būtent UAB „B.“ turėjo suteikti visą reikiamą informaciją. Pareiškėja negalėjo reikalauti sudaryti priėmimo – perdavimo aktą, kadangi ji nežinojo, kad teisės aktuose numatytas toks reikalavimas ir rangovas turėtų pateikti jai pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą. Pareiškėja yra vartotoja, ji neturi specialių žinių variklinių transporto priemonių remonto srityje, taip pat transporto priemonės pristatymo metu neturėjo teisinių žinių, todėl negalėjo ir neturėjo žinoti, kokius dokumentus ji turi pasirašyti ir kokia informacija jai turi būti pateikta. Aprašo nuostatos nenumato reikalavimo būtent užsakovui (valdytojui) reikalauti priėmimo – perdavimo akto sudarymo. Priešingai, pareiga pateikti sudaryti priėmimo – perdavimo aktą tenka verslininkui (rangovui). Tokią remontą atliekančio asmens pareigą tiesiogiai įtvirtina Aprašo 16 punktas.

4.4. Pareiškėja buvo informuota tik apie bendrą preliminarią remonto kainą. Tačiau jai nebuvo pateikta sąmata, iš kurios matytųsi konkrečios remontuotinos dalys, jų kainos, konkretūs atliktini remonto darbai ir jų kainos. Pareiškėjai net ir tokiu atveju nebuvo pateikta informacija, kurią UAB „B.“ turėjo pareigą pateikti pagal Aprašo 11 ir kituose punktuose nurodytus reikalavimus. Be to, buvo nurodyta tik preliminarios sąmatos kaina, tačiau ne galutinės. UAB „B.“ neinformavo, kad kai kurios dalys bus keičiamos naudotomis, taip pat neatskleidė kitos svarbios informacijos. Bendro pobūdžio sąmata su pareiškėja buvo derinama jau tuomet, kai transporto priemonė buvo pristatyta į servisą ir pareiškėja nebeturėjo galimybės spręsti dėl to, ar remontuoti transporto priemonę UAB „B.“ servise, ar rinktis kitą rangovą.

4.5. Draudimo bendrovė pareiškėjai pranešė, kad remonto sąmata siekia apie 11 000 Eur. Draudimo bendrovė taip pat informavo pareiškėją, kad transporto priemonės likutinė vertė iki eismo įvykio siekia 14 000 Eur. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad draudimo bendrovės nurodyta likutinė transporto priemonės vertė buvo neteisinga ir nepagrįsta, kadangi pareiškėja kreipėsi į turto vertintoją, kuris nustatė, jog transporto priemonės rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 24 500 Eur. Taigi remonto suma neviršijo 50 procentų transporto priemonės vertės. Be to, remontas pareiškėjai finansiškai buvo naudingesnis variantas, kadangi ji nebūtų praradusi transporto priemonės, kuria gali naudotis ir vėliau galės išsipirkti. Todėl pareiškėja visiškai pagrįstai reikalavo remontuoti transporto priemonę, o draudimo bendrovė ją suklaidino dėl transporto priemonės vertės.

4.6. Aprašo 11 ir kituose punktuose nurodyta informacija, kurią remonto darbus atliekantis asmuo turi suteikti užsakovui (vartotojui), privalo būti suteikta ne po remonto darbų, o prieš juos atliekant. Tokios informacijos pateikimas jau po remonto darbų atlikimo nebeturi reikšmės, kadangi remonto darbai atlikti, o prievolė atsiskaityti jau yra kilusi. Nutartyje nenurodoma, kokia konkreti informacija pareiškėjai buvo suteikta po remonto darbų atlikimo, tačiau didžioji dalis informacijos paaiškėjo tik pačiai pareiškėjai reikalaujant pateikti tam tikrą informaciją ir dokumentus, taip pat nagrinėjant civilinę bylą, kuomet teismas įpareigojo UAB „B.“ pateikti atitinkamą informaciją ir dokumentus. Po remonto darbų buvo nustatyta, kad transporto priemonėje buvo sumontuota dalis naudotų detalių, kuomet pareiškėja jau negalėjo daryti jokios įtakos, kokios – naujos ar naudotos – detalės bus naudojamos atliekant remonto darbus. Dėl šių ir kitų remonto darbų sąlygų su pareiškėja nebuvo tariamasi ir derinama. Pirmosios instancijos teismo abstrakti išvada, kad informacija pareiškėjai buvo atskleista po remonto darbų atlikimo, yra nepagrįsta ir neturi teisinės reikšmės, kadangi Aprašo nuostatos turėjo būti įgyvendintos prieš atliekant transporto priemonės remonto darbus.

4.7. Pareiškėja užpildė 2022 m. balandžio 8 d. pranešimą dėl žalos, kuriame pateikė trumpą įvykio aprašymą, davė sutikimą, kad UAB „B.“ gautų ir teiktų duomenis, reikalingus žalos administravimui, taip pat patvirtino, jog pateikta informacija yra teisinga bei sutiko, kad pateikus neteisingą informaciją bei dėl to draudimo bendrovei atsisakius išmokėti išmoką, už remonto darbus turės atsiskaityti pati UAB „B.“. Tai, kad pareiškėja suteikė teisę UAB „B.“ veikti jos vardu nereiškia, kad pareiškėja atleido UAB „B.“ nuo Apraše numatytų pareigų įgyvendinimo ir atsisakė savo teisių, susijusių su informacijos gavimu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas, o teismo išvados niekaip nepagrindžia ir neatskleidžia, kaip UAB „B.“ padėjo įgyvendinti Aprašo nuostatas ar, kad tokiu būdu pareiškėja faktiškai būtų gavusi jai aktualią informaciją.

4.8. Atlikus transporto priemonės remonto darbus, 2022 m. gegužės 18 d. UAB „B.“ perdavė pareiškėjai transporto priemonę. Transporto priemonė pareiškėjai buvo perduota tik faktiniu perdavimu, pareiškėjai nebuvo pateiktas darbų perdavimo-priėmimo aktas, taip pat nebuvo pateikta PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus ar darbų sąmata. 2022-05-19 pareiškėjos reikalavimu, UAB „B.“ jai pateikė 2022-05-03 remonto darbų sąmatą, bendrą UAB „B.“ įsigytų detalių, kurios neva buvo panaudotos transporto priemonės remonto darbams atlikti, įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje dalis duomenų buvo uždengta, t. y. kiekiai, kainos ir bendros sumos. Tik praėjus dviem dienoms nuo faktinio transporto priemonės perdavimo UAB „B.“ pareiškėjai pateikė 2022 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta suma – 11 771,61 Eur. Taigi, atsiimant transporto priemonę nebuvo pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas. UAB „B.“ atstovas nepateikė pareiškėjai pasirašyti tokio akto, kuriame būtų galima nurodyti vizualiai matomus transporto priemonės remonto trūkumus. Nors pirmosios instancijos teismas sumenkino tokio akto nepasirašymo faktą, tačiau nenurodė, kokiu kitu būdu UAB „B.“ suteikė informaciją apie tai, kad ji privalo apžiūrėti transporto priemonę ir pretenzijas dėl vizualiai matomų remonto trūkumų pareikšti iš karto. Jeigu pareiškėjai būtų buvęs pateiktas toks aktas pasirašymui, jame pažymint, kad pareiškėja gali nurodyti matomus trūkumus, pareiškėja būtų vietoje apžiūrėjusi transporto priemonę ir nurodžiusi vizualiai matomus trūkumus. Pareiškėja trūkumus apžiūrėjo tik grįžusi namo ir pretenzijas dėl jų pareiškė kitą dieną, tačiau tuomet UAB „B.“ su pretenzijomis kategoriškai nesutiko. Tai, kad transporto priemonės ir jos remonto darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymas šiuo atveju buvo reikšmingas patvirtina pačios UAB „B.“ veiksmai. Pareiškėjai įteiktoje 2022 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta „prekes / paslaugas gavau, pretenzijų neturiu“, tačiau šios PVM sąskaitos faktūros pareiškėja nepasirašė. Taigi faktinis transporto priemonės perdavimas pareiškėjai negali būti laikomas tinkamu Aprašo 17, 29.9 ir 29.11 punktų įgyvendinimu. Priešingas aiškinimas paneigtų paties Aprašo paskirtį ir jame nurodytus reikalavimus, kurie nėra savitiksliai, o reglamentuoja remonto darbus atliekančių asmenų darbą bei saugo užsakovų teises ir interesus.

4.9. Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pats išnagrinėti pareiškėjos skundą, o ne grąžinti jį iš naujo nagrinėti LTSA. Tuo tarpu D. A. argumentus dėl to, kad LTSA nutarimas neva yra teisėtas ir jo nereikėjo naikinti, atmetė kaip nepagrįstus. Todėl pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir tokiu būdu priėmė neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, išvadas grindė ne byloje surinktais rašytiniais įrodymais, o D. A. ir jo atstovo paaiškinimais, kurie buvo klaidinantys ir nepagrįsti įrodymais. Taip pat teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai taikė Aprašo nuostatas, jas sumenkino, o į didžiąją dalį nuostatų apskritai neatsižvelgė. Teismas D. A. ir UAB „B.“ elgesį po remonto darbų nepagrįstai vertino kaip įgyvendinantį Aprašo nuostatas. Šie procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai lėmė tai, kad buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis.

Šalies argumentai

5.4. Apeliantė pavedė žalą administruoti draudikui AS „Swedbank P&C Insurance“ (toliau - draudikas), o remontą atliekančią įmonę, t. y. UAB „B.“ derinti automobilio remonto, remonto apimties ir sąmatas su draudiku. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nebuvo pateikta beveik jokia tiksli informacija dėl automobilio remonto sąmatos, tačiau LTSA su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Apeliantė 2022 m. balandžio 8 d. pasirašė pranešimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad UAB „B.“ turi teisę veikti pareiškėjos vardu žalos administravimo metu bei visus duomenis, reikalingus žalos administravimui, teikti draudimui. Atsižvelgus į tai, kad KASKO draudimas yra sudarytas automobilio savininko (UAB „Swedbank lizingas“ naudai), todėl automobilio remonto darbai, už kuriuos apeliantei tinkamai vykdant savo prievoles, atlygintų draudimas, buvo derinami su draudiku.

5.5. Apeliantė 2022 m. balandžio 12 d. iš draudiko gavo informaciją apie tai, kad jiems buvo pateikta pirminė automobilio remonto sąmata, taip pat 2022 m. balandžio 16 d. iš kito el. laiško kopijos matyti, kad apeliantė prašo draudiko patvirtinti UAB „B.“ paskaičiuotą sąmatą reikalingą remontui atlikti bei nedelsiant jai atlyginti visą patirtą žalą. Taip pat iš minėto el. laiško turinio matyti, kad apeliantė žinojo, jog žala viršija 50 proc. automobilio vertės, dėl ko automobilį remontuoti buvo netikslinga, tačiau apeliantė reikalavo, kad draudikas patvirtintų UAB „B.“ paskaičiuotą žalos sąmatą. Taigi, apeliantė turėjo ją dominančią informaciją, buvo supažindinta su sąmata, žinojo remonto darbų kainą ir pati savo kryptingais veiksmais siekė, kad remonto darbai būtų atliekami pagal jai susipažinti pateiktas sąmatas.

5.6. 2022 m. balandžio 8 d., t. y. automobilio perdavimo UAB „B.“ dieną buvo surašytas užsakymo lapas, kuriame nurodyta visa pagrindinė informacija: remonto darbų vykdytojo kontaktai, užsakovo (apeliantės) duomenys, informacija apie transporto priemonę, informacija apie darbų atlikimo standartus, garantiją, pažeidimų pobūdį. 2022 m. gegužės 18 d. apeliantei buvo grąžintas automobilis ir paprašyta apeliantės išbandyti automobilį realiomis sąlygomis. Pati apeliantė tokių aplinkybių neneigia.

5.7. Aprašo 29.9 ir 29.11 p. nurodyta, jog transporto priemonės valdytojas po suteiktos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos, prieš pasirašant priėmimo - perdavimo aktą, turi teisę įvertinti transporto priemonės komplektiškumą, matomus išorinius ir vidinius (salono) pažeidimus ir defektus; po suteiktos techninės aptarnavimo ir remonto paslaugos įsitikinti, kad gedimai pašalinti ir (ar) techninio aptarnavimo paslauga suteikta tinkamai, todėl UAB „B.“ suteikė apeliantei galimybę įvertinti atliktų remonto darbų kokybę, veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų.

5.8. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog apeliantė, atsiimdama automobilį, nepasirašė jokių dokumentų (nebuvo pasirašytas užsakymo lapas). Ši aplinkybė yra patvirtinama administracinio nusižengimo medžiagoje esančiais apeliantės el. laiškais, o būtent apeliantės 2022 m. gegužės 31 d. laiške draudikui matoma, kad apeliantė nurodė, jog ji su remontu nesutinka ir dokumentų nepasirašė. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu buvo patvirtinta, kad apeliantė po faktinio automobilio atsiėmimo, ne vieną kartą kreipėsi į UAB „B.“ turėdama pastabų dėl automobilio remonto paslaugų kokybės. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė sąmoningai nepasirašė nei užsakymo lapo, nei kitų dokumentų, todėl apeliantės argumentai, kad jai buvo apribota galimybė pareikšti pastabas dėl remonto darbų trūkumų ar kt., laikytini nepagrįstai ir neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.