Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovo IĮ R. V. prekybos įmonės direktoriui R. V., atsakovo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų V. S. ir G. R. ieškinį atsakovui IĮ R. V. prekybos įmonei dėl nuostolių atlyginimo, sutarties dalies pripažinimo apsimestine,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-08-20 d. sutartimi ieškovas G. R. pardavė minėtą automobilį FORD S-MAX, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kitam ieškovui V. S. už 14‘500 Eur (toliau - Sutartis2). Šioje Sutartyje2 nurodoma, kad automobilio rida yra 130‘000 km, bei kaip ir Deklaracijoje - gamybos metai: 16/04/2009, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovas V. S. 2011-08-31 d. sutartimi pardavė minėtą automobilį Ford S-Max Vokietijos piliečiui T. R. (toliau - Sutartis3), prieš tai interneto skelbime sąžiningai nurodydamas, jog jos rida yra 130‘000 km, prašoma kaina - 14‘999 Eur. Suderėjus 49 Eur mažesnę kainą, šioje Sutartyje3 susitariama, jog T. R. perka 132‘000 km ridos automobilį Ford S-Max, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 14950 Eur, nurodomi kiti automobilio įrangos bei modelio duomenys.

Bonos žemės teismo 2013-08-19 sprendimu ir kitais prie pretenzijos pridėtais dokumentais nenustatyta kada ir kaip G. R. automobilį Ford S-MAX perleido V. S., tačiau Bonos žemės teismo byloje atsakovas yra būtent V. S., su kuriuo R. V. prekybos įmonė jokių sandorių nesudarė ir jokių įsipareigojimų šiam asmeniui nebeturi. Pil. V. S. reikalavimus byloje dėl nuostolių atlyginimo turėtų reikšti pil. G. R., nes būtent G. R. nuo 2011-08-13 iki 2011-08-31 valdė Lietuvoje nupirktą automobilį. Per minėtą 18 dienų laikotarpį automobilio kaina buvo padidinta nuo 8410,57 EUR iki 14 950,00 U. T. G. R. ir V. S. sudarytos sutarties kaina – 14 500 EUR, lyginant su kaina, įsigyta iš jų, yra 6089,43 EUR didesnė, kai tuo tarpu tarp jų sumokėtos kainos už automobilį ir jo pardavimo kainos skirtumas tėra 1710,57 EUR. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad kaina, už kurią pardavė automobilį, atitiko tikrovę, buvo reali ir neapsimestinė. Tai patvirtina, kad jie siekė sąlyginai nedidelės finansinės naudos. Automobilio kainą ženkliai padidino G. R. arba pardavėjas V. S.. Todėl darytina išvada, kad manipuliavimą odometro ridos parodymais buvo naudinga daryti viršpelnio siekiančiam G. R.. Byloje nėra įrodyta, kad mūsų įmonė manipuliavo spidometro ridos parodymais, todėl R. V. įmonei netenka jokia atsakomybė dėl V. S. patirtų nuostolių.

Tretysis asmuo M. L. ieškinį palaikė, teismui nurodė, kad jis pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. 2011 metų rugpjūčio mėnesį, jo pažįstamas žmogus iš Vokietijos V. S. atsiuntė jam nuorodą iš ,,Autoplius“ ir pasakė, kad jo pažįstamas G. R. pats susirado internete skelbimą apie parduodamą automobilį Ford-S-Max, kaina skelbime 14200 Eur. Automobilis skelbime buvo su nuotraukomis. V. S. paprašė, kad jis paskambintų skelbime nurodytu telefonu ir daugiau sužinotų apie pardavinėjamą automobilį. Atsiliepęs žmogus patvirtino, kad automobilis yra tokios komplektacijos kokia nurodyta skelbime, kad jo būklė nepriekaištinga, kad rida 130 tūkstančių kilometrų. Automobilio rida buvo viena iš pagrindinių V. S. nurodytų sąlygų. Apie ją klausė, nes skelbime automobilio rida nesimatė. V. S. kai pirkdavo automobilius visada ieškodavo kad būtų kuo mažesnė rida, ne daugiau 100 tūkstančių kilometrų, nes vokiečiams reikalingi automobiliai su nedidele rida. Su pardavėju derėjosi dėl automobilio kainos. Jis pasakė, kad automobilio kainą nuleis 200 Eur, t. y. parduos už 14000 Eur. Baigęs pokalbį visa informaciją pranešė V. S.. Kaip suprato V. S. pasikalbėjo su G. R. ir pastarąjį viskas tenkino. Po to, dar jis vėl skambino ir klausė dėl kėbulo numerio. Jis nusiuntė į Vokietiją kėbulo numerį, nes jie norėjo sužinoti ridą. Tačiau automobilio atstovybės neteikė jokios informacijos apie automobilio ridą, nes kreipėsi ne automobilio savininkas ir informacijos negavo. Po kiek laiko jo paprašė, kad jis nuvažiuotų į Tauragę ir apžiūrėtų kaip realiai tas automobilis atrodo. Telefonu susitaręs su automobilio pardavėju nuvyko į aikštelę ir ten kartu apžiūrėjo automobilį. Automobilis tikrai buvo geros būklės ir tvarkingas. Informacija ant automobilio buvo uždėta, matėsi kaina 14200 Eur, pagaminimo metai, rida (130 tūkst. kilometrų). Tada paskambino V. S. ir pranešė, kad automobilis geros būklės, kad kaina 14 000 Eur galutinė. V. S. pasakė, kad pirks automobilį. Kai jis pradėjo kalbėti apie rankpinigius, pardavėjas pradėjo kalbėti, kad kaina sąskaitoje bus įrašyta kitokia, negu nurodyta, kad bus apie 8000 Eur. Pardavėjas pasakė, kad Prancūzijoje kai pirko automobilį buvo užrašyta maža kaina dėl mokesčių išvengimo, todėl jie taip pat negali įforminti tokios pardavimo kainos už kurią realiai automobilis parduodamas, nes reikės sumokėti daug jiems didelį pelno mokestį. Jis pardavėjui paliko 300 Eur rankpinigius. Kas buvo pardavėjas nežino, jo dokumentų netikrino. Kitą dieną su tuo pačiu pardavėju važiavo pas buhalterę ir sudarinėjo sutartį. Gali būti, kad tai buvo V. Š., atsimena, kad pardavėjas buvo tamsių plaukų. Jis informavo pardavėją, kad pirkėjas bus žmogus iš Vokietijos, kad reikės palaukti kol atveš pinigus. Pardavėjas sutiko. Pinigai iš Vokietijos buvo įduoti per ,,tralą“, juos parvežė R. B., taip pat buvo įduota G. R. paso kopiją. Jis pats pasiimti pinigų į Vokietiją nevažiavo ir pats nieko neuždirbo, gali būti, kad už kurą jam sumokėjo, tačiau neatsimena, gali būti 30-40 Eur. Neturi jokio dokumento, kuris įrodytų, kad pinigai iš Vokietijos buvo atvežti legaliai. Kai gavo perduotus pinigus vėl atvažiavo į Tauragę, susitiko su tuo pačiu pardavėju, dar kartą apžiūrėjo automobilį, ir nuvažiavę į privataus namo antrą aukštą, kuriame dirbo buhalterė pradėjo viską forminti. 2011-08-12 sąskaitoje faktūroje ir pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė jis. Matė kokia pinigų suma buvo įrašyta sutartyje. Klausimas kilo tik dėl to kodėl sutartyje nebuvo įrašyta rida. Buhalterės prašė kad įrašytų automobilio ridą, tačiau neįrašė, paaiškino jog rida nėra rašoma. Sąskaitą pildė buhalterė, o pardavėjas buvo šalia. Skambino V. S. ir informavo, kad nėra įrašyta rida, pastarasis pakalbėjęs su G. R. perskambino ir pasakė ką dabar jau padarysi rankpinigiai įduoti, todėl pirks. Nežino ar tuo metu kai kalbėjo apie ridą jau buvo perduoti pinigai. Už G. R. pasirašė jis, nes turėjo jo įgaliojimą, kad viską sutvarkytų. Paties asmeniškai G. R. nepažinojo, jis buvo V. S. pažįstamas. Jis nebuvo informuotas, kad Prancūzijoje automobilis Ford-S-Max buvo taksi automobilis. Anksčiau buvo pirkęs ir daugiau automobilių, turėjo patirties automobilių pirkime. Netiesa ir neįmanoma, kad automobilio kainą nusiderėjo iki 8000 Eur. Šiai dienai toks automobilis kainuoja dar apie 9000 Eur. Automobilio kaina nurodyta skelbime pagal jo būklę ir ridą atitiko kainą. Dviejų metų senumo automobiliui rida 130 tūkstančių kilometrų yra normali. Dėl ridos tikrai neapsiriko, matė kad ji buvo apie 130 tūkstančių kilometrų, skaičių nesumaišė, tikėjo kad rida nebuvo atsukta, nes automobilio buvo geras stovis. Tikrino ar automobilis daužtas, tačiau jis daužtas nebuvo. Nupirktą automobilį nuvarė į Marijampolę, o po to G. R. kažkoks pažįstamas automobilį kartu su dokumentais ir rakteliais nuvežė tralu į Vokietiją. Jokio automobilio perdavimo dokumento su vairuotoju nepasirašė, vairuotojas buvo lygtais R. B.. Kas vyko toliau nežino.

2016-05-13 Papildė, kad nematė žmogaus kuriam skambino, bet visada suprato, kad bendraudavo su tuo pačiu asmeniu ir nebuvo jokio brolio. Pirmas atvykimas buvo pirmas apsižiūrėjimas, ir pirmu kartu buvo sutarta galutinė kaina 14000 Eur, tiek kainą, tiek ridą susižinojo jau bendraujant telefonu. Pardavėjas apie 8000 Eur kainą, kuri bus rodoma sąskaitoje, jau pradėjo kalbėti prieš įduodant rankpinigius. Pardavėjas nuo pat pradžių žinojo, kad automobilis bus parduotas užsienio piliečiui, klausė ar galės pasirašyti už kitą asmenį ir ar nebus problemų. Automobilį pirko G. R., o bendravo su V. S., nes nemokėjo vokiečių kalbos. Su Š.parodymais sutinka, kad visus dokumentus supildė įmonės buhalterė. Buhalterė jokių pretenzijų jam nereiškė, jokių įgaliojimų neprašė. Neprisimena ar buhalterei ar pardavėjui padavė G. R. paso kopiją. Nematė to dokumento, kuriame neva prancūzai įrašė mažesnę kainą, pasitikėjo pardavėju.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimu nustatyta, kad atsakovo R. V. prekybos firmos veikla – prekyba naudotais automobiliais. Tretysis asmuo V. Š. 2011 m. atsakovo įmonėje dirbo vadybininku. 2011-01-20 atsakovas rašytiniu įgaliojimu trečiajam asmeniui V. Š. suteikė teisę nupirkti automoblį ar sunkvežimį Prancūzijoje už sutartą kainą ir sutartomis sąlygomis, atlikti visus veiksmus muitinėse, susijusius su šiuo pavedimu, bei visus administracinius formalumus, susijusius su nupirkto automobilio pristatymu į įmonę.

2011-07-29 dieną atsakovo įmonė per savo darbuotoją ir įgaliotą atstovą V. Š. P., Barbaraz mieste nupirko automobilį Ford S-Max 2.0 TDCi 2009 m. laidos iš ankstesnio jos savininko G. A., tai patvirtina Transporto priemonės perleidimo deklaracija (toliau tekste – deklaracija). Tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 0721449 nustatyta, kad atsakovo įmonė G. A. už minėtą automobilį sumokėjo 6,700.00 eurų. Apie automobilio ridą deklaracijoje nurodyta „tokia, kokia matoma“. Tretysis asmuo V. Š. nurodė teismui bei G. A. apklausiamas Prancūzijoje, Šamberio apeliacinio teismo Pirmosios instancijos teisme, su priesaika 2013-11-12 dieną patvirtino (tą pačią informaciją įsiteisėjusiu 2013-08-19 d. sprendimu nustatė ir Vokietijos Respublikos Bonos Žemės teismas), kad automobilio perdavimo metu t. y. 2011-07-29 dieną šio automobilio rida buvo 230000 km.

Trečiojo asmens V. Š. paaiškinimu ir skelbimu iš www.autoplius.lt nustatyta, kad 2011-08-11 dieną (t. y. praėjus 13 dienų nuo deklaracijos surašymo) V. Š. iniciatyva jo brolis P. Š. interneto puslapyje www.autoplius.lt patalpino skelbimą apie minėto automobilio Ford S-Max 2.0 TDCi 2009 m. laidos pardavimą už 14200 Eur. Skelbime nurodyta, kad automobilio duomenys yra tokie: variklis 1997 cm³, dyzelinis kuras, 103 kW, automatinė pavarų dėžė, pagamintas 2009 m. gegužės mėnesį. Rida skelbime nebuvo nurodyta.

Trečiųjų asmenų V. Š., M. L. paaiškinimais bei 2011-08-13 Transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartimi bei 2011-08-13 PVM sąskaita-faktūra Nr. 606 nustatyta, kad automobilį Ford S-Max 2.0 TDCi 2009 m. laidos iš atsakovo per jo įgaliotą asmenį V. Š. 2011-08-13 nupirko ieškovas G. R., kurio gyvenamoji vieta Vokietijoje, per jo įgaliotą asmenį M. L.. Transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje ir tuo pačiu PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 606 automobilio rida nenurodyta. 2011-08-13 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 606 nurodyta, kad automobilio kaina 29040.00 Lt. (8410.57 Eur), minėtą dokumentą už pirkėją G. R. pasirašė jo įgaliotas asmuo tretysis asmuo M. L.; už pardavėją pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo V. Š.. 2011-08-13 pinigų priėmimo kvitu, kurio serija BUH Nr. 5277151, nustatyta, kad už lengvąjį automobilį Ford S-Max pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 606 sumokėta suma yra 29040.00 Lt. (8410.57 Eur). Pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad pinigus sumokėjo-G. R., trečiojo asmens M. L. paaiškinimu nustatyta, kad pinigų priėmimo kvite už G. R. faktiškai pasirašė jis bei kad pinigus gavo pasirašė atsakovo įgaliotas asmuo V. Š..

2011-08-20 Privataus panaudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad ieškovas G. R. 2011-08-20 pardavė automobilį Ford S-Max 2.0 TDCi 2009 m. laidos kitam ieškovui V. S. už 14500,00 Eur. Šioje sutartyje nurodoma, kad automobilio gamybos metai yra 2009-04-16, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodoma automobilio rida – 130000 km.

2011-08-31 Panaudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad ieškovas V. S. 2011-08-31 dieną pardavė automobilį Ford S-Max 2.0 TDCi 2009 m. laidos už 14950,00 Eur Vokietijos piliečiui T. R.. Sutartyje nurodoma minėto automobilio rida -132000 km ir kiti automobilio duomenys.

Po automobilio įsigijimo Vokietijos pilietis T. R. kreipėsi į Vokietijos Bonos žemės teismą, prašydamas anuliuoti jo ir ieškovo V. S. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi automobilio remonto įmonėje Vokietijoje sužinojo, jog įsigyto automobilio ridos duomenys yra neteisingi. Duomenys turėjo būti ne 132000 km, o daugiau nei 230000 km automobilio ridos. Ieškovas V. Sutkus po Vokietijos Bonos žemės teismo 2013-08-19 sprendimo paskelbimo sudarė taikos sutartį, pagal kurią T. R. automobilį pasiliko, sutikęs priimti 4000 Eurkompensaciją bei byloje jo turėtų 1157.47 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, taip pat ieškovas V. S. pagal teismo sprendimą privalėjo padengti ir 586 Eur teismo išlaidų T. R. sumokėtam žyminiam mokesčiui kompensuoti. Be to, 2015-06-01 dienos Bonos Žemės teismo nutarimi dėl teismo išlaidų atlyginimo, T. R. naudai iš ieškovo V. S. buvo papildomai priteista 181,83 Eur suma už byloje papildomai patirtas advokato paslaugas. Taip pat ieškovas V. S. už 2015-01-19 dienos pretenzijos parengimą atsakovui sumokėjo 145 Eur už teisines paslaugas. Iš viso ieškovas V. S. patyrė 6070.30 Eur išlaidų.

Turto ekspertizės aktu nustatyta, kad automobilio Fod S-Max 2,0 TDCi 2009 m. gamybos 2011m. rugpjūčio 13 d. prie 130 000 km ridos vertė 14 300 eurų, prie 230 000 km ridos-12000 eurų.

Ieškovas D. R. savo reikalavimą pripažinti 2011-08-13 automobilio pirkimo-pardavimo sandorio dalį negaliojančia grindžia LR CK 1.87 str., nurodydamas, kad ginčijamas sandoris yra apsimestinis dėl automobilio kainos. Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys.

Ginčijamą automobilio pirkimo – pardavimo sandorį šalys sudarė per atstovus –trečiuosius asmenis. Sutinkamai su CK 2.132 str. 1 d. sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad, esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovas D. R. būtų išdavęs įgaliojimą trečiajam asmeniui M. L. veikti jo vardu sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau M. L. derino automobilio pirkimo detales, kainą su D. R. per savo pažįstamą V. S., pateikė D. R. asmens dokumento kopiją atsakovui bei pasirašė 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje Nr. 606 už pirkėją D. R.. Teismas sprendžia, jog realiai būtent atstovavimo santykiai saistė ieškovą D. R. ir trečiąjį asmenį M. L.. Nagrinėjamoje byloje būtina analizuoti ne tik sandorio šalių valią, bet ir atstovų valią.

Byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kokia buvo automobilio kaina 2011-08-13 automobilio pardavimo-pirkimo metu. Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai kaina buvo ne tokia, kuri nurodyta 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje Nr. 606, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Ieškovo D. R. vardu veikęs jo atstovas tretysis asmuo M. L. tvirtino ieškovo D. R. ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad sutarta ir mokama atsakovui per atstovą automobilio kaina 2011-08-13 buvo 14000 Eur. Tretysis asmuo V. Š. nurodytą aplinkybę neigia, tvirtindamas PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje Nr. 606 nurodytą automobilio kainą-29040 Lt. (8410,57 Eur). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis). Kai viena šalis teigia, jog buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skelbimo dėl automobilio pardavimo internetiniame puslapyje patalpinimu rūpinosi tretysis asmuo V. Š.. Trečiojo asmens V. Š. paaiškinimai dėl skelbime nurodytos automobilio kainos, nurodyto pardavėjo telefono numerio nėra nuoseklūs. Vienu metu šis asmuo teigė, kad skelbimo duomenis broliui davė jis pats, kad kontaktinis telefonas skelbime nurodytas jo paties, automobilio kainą broliui tikriausiai pasakė jis pats. 2016-05-13 teismo posėdžio metu V. Š. teismui aiškino, kad skelbime automobilio kainą nurodė jo brolis, kad telefono numeris skelbime nurodytas jo brolio. Atsakovo įmonė per savo atstovą V. Š. 2011-08-11 d. skelbime ridos net nenurodė, nors skelbime prašomą 14200 Eur kainą, lyginant su Deklaracijos ir 2011-07-29 d. sąskaitos pagrindu sumokėta 6700 Eur kaina, atsakovo įmonė padidino 2.12 karto, t.y. 112 procentų. Tretysis asmuo V. Š. neprisiminė kiek tiksliai jis prašė už automobilį ir nuo kokios sumos su M. L. vyko derybos, tačiau automobilis buvo parduotas už 29 040 Lt. (8410,57 Eur), pardavimas atnešė pelną, jam nesvarbi buvo rinkos kaina. Teismas kritiškai vertina V. Š. nurodytas aplinkybes. Visiškai nelogiška, kad automobilių prekybos komercine veikla nuo 1993-11-18 d., t.y. beveik 18 metų besiverčiantis atsakovas, nupirkęs automobilį Prancūzijoje, po 13 dienų paskelbė jau 14‘200 Eur prašomos kainos skelbimą bei derybose dėl 14‘200 Eur kainos nusileido net iki 8‘410,57 Eur, kai tuo tarpu automobilio rinkos vertė pagal Turto ekspertizės aktą 2011-08-13 datai net prie 23000 km ribos sudarė 12000 Eur.

Priešingai nei atsakovas, ieškovai nei jų sudarytose Sutartyje2 ir Sutartyje3, nei Vokietijoje paskelbtame interneto skelbime neslėpė 130000-132000 km ridos, kurią tuo metu rodė ginčo automobilio odometras.

Tarp abiejų ieškovų sudarytos Sutarties 2 14‘500 Eur kaina, lyginant su realia automobilio įsigijimo 14‘000 Eur kaina, buvo padidinta vos 3,5 procento, o lyginant su 2011-08-11 d. atsakovo skelbime prašyta 14200 Eur pradine kaina - 2,1 procento (t.y. G. R. uždarbis siekė vos 3 procentus). Tai patvirtina, kad ieškovai, kaip komerciniai tarpininkai, siekė minimalios, derybų įgūdžių bei pateisinamai nedidelių rinkos kainos svyravimų nulemtos sąlyginai nedidelės finansinės naudos, esant tai pačiai, automobilio odometro rodomai 130‘000 km ridai;

Analogiškai, tarp ieškovo V. S. ir Vokietijos piliečio T. R. sudarytoje Sutartyje 3 nurodyta pirkimo 14‘950 Eur kaina nuo pagal Sutartį 2 sumokėta 14‘500 Eur kainos taip pat skiriasi vos 3 procentais (V. S. uždarbis siekė vos 3 procentus).

Atsakovas, tikėtina, sąmoningai nenurodė ginčo automobilio ridos nei savo 2011-08-11 d. skelbime, nei Sąskaitoje-Sutartyje1, kurių teksto spausdinimą kontroliavo taip pat išimtinai jis (atsakovo antspaudo, numeracijos „(duomenys neskelbtini) firminio blanko su įmonės logotipu - automobilio formos siluetu panaudojimas).

Tikėtina, kad automobilio rinkos kainos sukėlimą nuo 6700 Eur iki 14000 Eur sąlygojo išimtinai 2011-07-29- 2011-08-11 laikotarpiu pakeisti ginčo automobilio ridos duomenys, o ne kiti, realiai net neegzistavę ginčo automobilio esminiai pagerinimai.

Tikėtina, kad esmingai nepagerinant automobilio būklės, tokie kainų skirtumai negali būti ekonomiškai ir logiškai pateisinami laisvosios rinkos požiūriu. Tas pats automobilis su tokia pačia rida bendros muitų sistemos, laisvo prekių judėjimo sąlygomis Europos Sąjungos valstybėse negali kainuoti 2,12 karto brangiau (jo niekas už tokią kainą nepirktų).

Įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu, teismas konstatuoja, kad tikrieji šalių atstovų ketinimai buvo skirtingi: ieškovo D. R. atstovo M. L. ir ieškovo D. R. tikroji valia buvo nupirkti automobilį su 130 000 km rida už 14000 Eur , o atsakovo ir jo atstovo V. Š. tikroji valia buvo pelningai parduoti atsakovui priklausantį automobilį su 230 000 km rida.

Esant nurodytoms aplinkybėms tikėtina, kad atsakovas galėjo pakeisti (sumažinti ) automobilio ridos duomenis. Bylos medžiaga leidžia daryti prielaidą, kad buvo realių priežasčių apsimestinio sandorio daliai sudaryti-atsakovas per atstovą V. Š. pirkimo-pardavimo sutartyje ir sąskaitoje nurodydamas mažesnę automobilio kainą, nei iš tikrųjų buvo sumokėta trečiojo asmens M. L.-14000 Eur, Prancūzijoje pirkus automobilį ir dokumentuose nurodžius mažesnę kainą nei buvo mokėta dėl mokesčių išvengimo, negalėjo forminti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties su realia-14000 Eur kaina, siekiant išvengti didesnių mokesčių mokėjimo (pelno mokesčio) (A. L. paaiškinimai).

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo. Byloje pateikti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad sandorio dalis dėl automobilio kainos neatitiko tikrovės ir yra apsimestinė, o realiai ieškovo atstovas sumokėjo atsakovui 14000 Eur tikrąją rinkos kainą atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad tarp atsakovo IĮ R. V. prekybos įmonės (toliau tekste-atsakovas) ir ieškovo G. R. atstovo M. L. pasirašytoje 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje Nr. 606 įrašytą sąlyga dėl automobilio Ford S-Max 2.0 TDCi (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – automobilis) pardavimo 29040 Lt kainos neatitiko tikrovės ir yra apsimestinė, bei pripažintina, kad ši sąlyga buvo 14000 Eur (48339.20 Lt) bei pripažinti, kad realiai atsakovui pagal šią sutartį ir 2011-08-13 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 5277151 ieškovo G. R. atstovas M. L. sumokėjo 14000 Eur (48339.20 Lt) sumą; pripažintina, jog ginčo 2011-08-13 transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutarties Nr. 606 sudarymo metu automobilio vairuotojo prietaisų skydelyje matoma 130000 tūkst. km rida buvo esminė šios sutarties sudarymo sąlyga.

Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio (CK 6.145 str. 1 d.), nepriklausomai ar reiškiamas toks reikalavimas šalių procesiniuose dokumentuose. Ginčo automobilis yra perleistas trečiajam asmeniui,. CK 6.153 str. 1 d. nustatyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Trečiojo asmens sąžiningumas preziumuojamas, tačiau kreditorius gali įrodyti aplinkybes, paneigiančias šią prezumpciją. Nagrinėjamu atveju ši prezumpcija nėra paneigta, todėl restitucija netaikytina.

CK 6.163 str. 4 d. nustato, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Atsakovas neatskleidė pirkėjui (ieškovui G. R.), kad automobilio rida yra dirbtinai sumažinta, ir tai įtakojo G. R. apsisprendimą tiek pirkti patį ginčo automobilį, tiek ir mokėti prašomą 14000 Eur kainą. Vėliau pardavęs minėtą automobilį su sumažinta rida kitam ieškovui, G. R. turėtų jam atlyginti dėl ridos neatitikimų kilusias išlaidas, tačiau daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Ieškovas V. S., esant pažeistiems jo interesams ir teismo pripažintai prievolei grąžinti daiktą, turėjo realių nuostolių, kuriuos patyrė taikos sutarties pagrindu sumokėdamas T. R. bei Bonos žemės teismui, taip pat už 2015-01-19 d. pretenzijos parengimą iš viso 6‘070,30 Eur sumą.

Akivaizdu, kad atsakovas, pardavęs ieškovui sutarties sąlygų neatitinkantį daiktą, turi pareigą atlyginti nuostolius, kuriuos šis patyrė, remiantis CK 6.249 str. 1 d. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be to, CK 323 str. 1 dalyje nustatyta, kad Kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Iš Vokietijos Bonos Žemės teismo 2013-08-19 d. sprendimo matyti, kad V. S. buvo teismo įpareigotas susigrąžinti automobilį ir grąžinti pirkėjui 14950 Eur kainą bei kitas išlaidas, tačiau tik vėliau išsprendė šio teismo sprendimo vykdymą taikos sutartimi, minimalizuodamas savo nuostolius iki 5743,47 Eur. Kaip minėta, rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė, todėl V. S. pasirinko atsakovu IĮ R. V. prekybos įmonę, kuri sukūrė sąlygas nuostoliams kilti ir 2011-08-13 d. sudarė iš dalies apsimestinį sandorį. Iš atsakovo ieškovui V. S. priteistini ieškovo V. S. patirti 6070,30 Eur nuostoliai, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidos

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai patyrė 1612 Eur. bylinėjimosi išlaidų (už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, advokato atstovavimą teisme), sumokėjo 137 Eur žyminio mokesčio. Advokatui sumokėta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2., 8.18 punkte numatyto priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio advokato paslaugas maksimalų dydį. Teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, surašyto ieškinio turinį, specialių žinių reikalingumą, atstovavimo laiką teisme, teismo posėdžių skaičių laiko, kad ši suma mažintina iki 1000 Eur. Iš atsakovo ieškovams priteistina 1000 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 137 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad tarp atsakovo IĮ R. V. prekybos įmonės ir ieškovo G. R. atstovo M. L. pasirašytoje 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės priemonės pardavimo-pirkimo sutartyje Nr. 606 įrašytą sąlyga dėl automobilio Ford S-Max 2.0 TDCi (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo 29040 Lt kainos neatitiko tikrovės ir yra apsimestinė; pripažinti, kad ši sąlyga buvo 14000 Eur (48339.20 Lt); pripažinti, kad realiai atsakovui pagal šią sutartį ir 2011-08-13 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 5277151 ieškovo G. R. atstovas M. L. sumokėjo 14000 Eur (48339.20 Lt) sumą; pripažinti, jog ginčo 2011-08-13 transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutarties Nr. 606 sudarymo metu automobilio vairuotojo prietaisų skydelyje matoma 130000 tūkst. km rida buvo esminė šios sutarties sudarymo sąlyga.

Priteisti iš atsakovo IĮ R. V. prekybos įmonės ieškovo V. S. naudai patirtus 6070,30 Eur nuostolius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2015-06-19 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo IĮ R. V. prekybos įmonės ieškovams V. S., G. R. 1137 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.