Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 27 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis per interneto puslapį www.sodra.lt kreipėsi su prašymu į Fondo valdybą dėl motinystės pašalpos už 2016 m. rugpjūčio 29 d. –2017 m. sausio 1 d. laikotarpį, tą pačią dieną Fondo valdyba patvirtino ir priėmė prašymą. Pareiškėja, nesulaukusi iš Sodros jokios informacijos ir pinigų savo banko sąskaitoje, nuo 2016 m. spalio 18 d. skambino į pačią fondo valdybą ir bendrąja pagalbos linija, susirašinėjo su Fondo valdybos specialistais, aiškinosi, kodėl nėra pinigų. Pareiškėja po šių veiksmų gavo sprendimą Nr. 6-24-17473, o 2016 m. spalio 25 d. – dalinę motinystės pašalpą– 4 714,16 Eur. Susirašinėjant per bendrąją pagalbos liniją fondo valdyba jau buvo informavusi, kad pareiškėjai bus apskaičiuotos ir pritaikytos motinystės pašalpos „lubos”, t. y. ne daugiau kaip 1 424 Eur per mėnesį, nes bus taikomi teisės aktai, galiojantys tą dieną, kai atsirado pagrindas skirti motinystės pašalpą. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 27 d. per elektroninę (toliau – ir el.) sistemą interneto puslapyje www.sodra.lt parašė Fondo valdybai, norėdama sužinoti, kodėl žadama pritaikyti „lubas“, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė visiems tėvams palankų nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriame pripažino, jog negalima taikyti „lubų“ motinystės pašalpai gauti, o taikytos „lubos“ motinystės pašalpai prieštarauja Konstitucijai, pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją motinystės pašalpa negali būti didesnė, negu šioje dalyje nustatytas maksimalus dydis, ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) nuostatos, kuriomis buvo įgyvendinama minėta Įstatymo nuostata. Pažymėtina, kad pareiškėjai paskirta maksimali 1 424 Eur (bruto) motinystės pašalpa sudaro tik 53,18 proc. prarasto darbo užmokesčio.

2.2. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, 2016 m. spalio 25 d. per el. sistemą www.sodra.lt pateikė skundą. Fondo valdyba sprendime Nr. (11.1E)I-6579 nurodė kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-24-17473 priimtas Nutarimo įsigaliojimo (2017 m. sausio 2 d.), remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies išaiškinimu, jis yra teisėtas ir jo keisti nėra teisinio pagrindo.

2.3. Taigi, pareiškėja savo poziciją grindžia Nutarimu, nurodo, kad Konstitucinio Teismo vertinimu, teisiniu reguliavimu, kuriuo ribojamas motinystės pašalpos dydis, nėra tinkamai įgyvendinama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija, pagal kurią dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantuojamų atostogų metu mokamų išmokų dydis turi atitikti per protingą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Asmens, kuris laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų pareiškia reikalavimą apginti jo pažeistas teises į socialinę paramą, pažeistą taikant Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, teises teismas privalo ginti realiai ir veiksmingai, t. y. atsižvelgdamas į faktą, jog taikomos nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tuo tarpu valstybės institucija (Fondo valdyba), žinodama, kad jos taikoma motinystės pašalpų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, toliau taiko teisės aktų nuostatas, kurių taikymas nėra ir niekaip negali būti suderinamas su būsimų mamų interesais, nors Konstitucijos 5 straipsnyje nurodoma, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

II

1. Motinystės pašalpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Įstatymas (šiuo atveju aktualūs 6 straipsnio 2 ir 5 dalys) ir Nuostatai (šiuo atveju aktualūs 7, 9, 10 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 1354 patvirtintas einamųjų 2016 m. draudžiamųjų pajamų dydis – 445 Eur. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. A1-789 patvirtintas 2016 m. vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant 5 darbo dienų savaitei – 21 darbo diena.

3. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl, vadovaujantis Įstatymu ir Nuostatais, pareiškėjai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d., t. y. šiuo laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas padalinus iš to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus (32 387,06 Eur / 254 d. d. = 127,51 Eur). Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2016 m. rugpjūčio mėn. galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumą bei 2016 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 67,81 Eur (445 Eur × 3,2 / 21 d. d. = 67,81 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (127,51 Eur) buvo didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), sprendime Nr. 6-24-17473, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 7 ir 10 punktais, teisėtai ir pagrįstai motinystės pašalpa pareiškėjai apskaičiuota, taikant maksimalų – 67,81 Eur – dienos kompensuojamąjį uždarbį.

Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė Fondo valdybai, kuri sprendime Nr. (11.1E)I-6579 pareiškėjos skundo netenkino.

4. Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė Nutarimą. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2017 m. sausio 2 d. įsigaliojus Nutarimui, VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. sausio 9 d. sprendime Nr. PA_SP5-187 pakeitė pareiškėjos skundžiamą sprendimą Nr. 6-24-17473 ir perskaičiavo pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą, netaikydamas iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių teisės aktų nuostatų, nustatančių maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ribojimą. Perskaičiavus pareiškėjos motinystės pašalpą, susidarė 5 253,60 Eur (11 220,88 Eur – 5 967,28 Eur) apskaičiuotos motinystės pašalpos nepriemoka, o atskaičiavus gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – ir PSDĮ) susidarė 4 150,34 Eur išmokėjimo suma, kuri 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjai pervesta į jos banko sąskaitą.

5. Pažymėtina, kad sprendime Nr. 6-24-17473 motinystės pašalpa pareiškėjai apskaičiuota vadovaujantis galiojusiomis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 7 ir 10 punktų nuostatomis, kurias VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo taikyti iki oficialiai TAR buvo paskelbtas Nutarimas, o Nutarimui įsigaliojus, pareiškėjos motinystės pašalpa buvo perskaičiuota ir išmokėtas susidaręs skirtumas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

VSDFV Vilniaus skyrius savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta teisė skirti bei mokėti pašalpas kitaip, negu nustatyta įstatymuose. Apskaičiuodamas pareiškėjai motinystės pašalpą pagal maksimalų kompensuojamojo uždarbio dydį, VSDFV Vilniaus skyrius veikė pagal įstatymus ir vadovavosi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiomis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 7 ir 10 punktų nuostatomis. Atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 2 d. įsigaliojusį Nutarimą, nuo 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nelaukdamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 8 straipsnyje nustatytų pašalpos perskaičiavimo ir išmokėjimo terminų pabaigos, VSDFV Vilniaus skyrius nedelsdamas perskaičiavo pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą ir iš karto išmokėjo susidariusį skirtumą. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjai taikė galiojančius teisės aktus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, bylos nagrinėjimo metu elgėsi tinkamai, bylos nevilkino, motinystės pašalpą pareiškėjai perskaičiavo ir išmokėjo nedelsdamas, apie tai informavo teismą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturėtų būti tenkinamas.

III

1. Skiriant pareiškėjai motinystės pašalpą, vadovautasi Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Nuostatų 9 punktu. Pareiškėjai motinystės pašalpa paskirta ir išmokėta už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Teisę į motinystės pašalpą pareiškėja įgijo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas, vertinant jos draudžiamąsias pajamas, įgytas nuo 2015 m. liepos 1d, iki 2016 m. birželio 30 d. Remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, šiuo laikotarpiu pareiškėjos draudžiamosios pajamos buvo 32 387,06 Eur. Pagal šias pajamas apskaičiuotas pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra 127,51 Eur. Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 m. rugpjūčio mėn.) galiojo 67,81 Eur maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis. Pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (127,51 Eur) buvo didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), todėl sprendime Nr. 6-24-17473 pareiškėjai apskaičiuota 5 967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpa, taikant maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur).

2. 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojo Pakeitimo įstatymas, pagal kurio 8 straipsnį asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą, motinystės pašalpos (apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma) iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos, netaikant apribojimo (t. y. pagal apskaičiuotą asmens kompensuojamąjį uždarbį) ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokamas susidaręs motinystės pašalpos skirtumas.

VDSFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į minėtas Pakeitimo įstatymo nuostatas bei į 2017 m. sausio 2 d. įsigaliojusį Nutarimą, 2017 m. sausio 9 d. sprendime Nr. PA_SP5-187 perskaičiavo pareiškėjai motinystės pašalpą pagal jos kompensuojamąjį uždarbį, netaikydamas maksimalaus kompensuojamojo užmokesčio dydžio, ir išmokėjo susidariusį motinystės pašalpos skirtumą.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų, nes pareiškėjos reikalavimas yra įvykdytas ir pašalpos nepriemoka yra išmokėta (nepriemoka išmokėta būtent skundžiamo Fondo valdybos sprendimo pagrindu, t. y. jame nurodytas pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis, maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis; iš minėto sprendimo aišku, kiek pareiškėjai išmokėta motinystės pašalpos iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo bei Nutarimo įsigaliojimo, kokia pašalpos nepriemoka pareiškėjai priklausė ir yra išmokėta, atėmus pagal šį sprendimą išmokėtą motinystės pašalpos sumą).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjai nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos (nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, serija EC Nr. 634166 (b. l. 70)).

2. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 27 d. Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d., pašalpą prašė pervesti į nurodytą banko sąskaitą (b. l. 68–69).

3. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 16, 7 straipsniais, ir Nuostatų 38, 40 ir 58 punktais, 2016 m. spalio 21 d. sprendime Nr. 6-24-17473 „Dėl V. V. teisės į motinystės pašalpą“ skyrė pareiškėjai 5 967,28 Eur motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis – 127,51 Eur, maksimalus – 67,81 Eur) (b. l. 23, 43, 71). Išskaičiavus mokesčius (895,08 Eur ir 358,04 PSDĮ), išmokėtina suma sudarė 4 714,16 Eur (b. l. 74).

4. Sodros informacijos centras, atsakydamas į pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 27 d. paklausimą Nr. ADIS-908859, nurodė, kad: pagal galiojančius teisės aktus pagrindas skirti motinystės pašalpą yra gydytojo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas; teisė į motinystės pašalpą įgyjama nuo minėto pažymėjimo išdavimo dienos; pareiškėjai pažymėjimas išduotas nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl bus taikomi teisės aktai, galiojantys tą dieną, nepriklausomai nuo to, kada pareiškėja kreipsis dėl išmokos skyrimo (b. l. 9, 27, 47).

5. Pareiškėja 2016 m. spalio 20 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui skundą dėl laiku neišmokėtos motinystės pašalpos, kuriame prašė sumokėti delspinigius už pavėluotą motinystės pašalpos išmokėjimo laiką (b. l. 75).

6. Pareiškėja 2016 m. spalio 25 d. pateikė Fondo valdybai skundą, kuriame prašė perskaičiuoti VSDFV Vilniaus skyriaus paskirtą motinystės pašalpą pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. prašymą, remiantis Nutarimu, ir išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką, taip pat sumokėti delspinigius už laiku neišmokėtą motinystės pašalpą (b. l. 6–8, 24–26, 44–46).

7. VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2016 m. spalio 20 d. skundą, 2016 m. spalio 26 d. rašte Nr. (9.1E) 3E-21720 „Dėl laiku neišmokėtos motinystės pašalpos“ (toliau – ir raštas Nr. (9.1E) 3E-21720), be kita ko, nurodė: pagal Nuostatų 61 punktą motinystės pašalpa ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo teritoriniame skyriuje pervedama į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje; nagrinėjant pareiškėjos skundą nustatyta, kad pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 27 d. prašymas skirti motinystės pašalpą buvo užregistruotas Dokumentų valdymo sistemoje, bet dėl programinės įrangos sutrikimo nepateko į Išmokų taikomąją sistemą; VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. spalio 21 d. sprendime Nr. 6-24-17473 paskyrė pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d., pašalpa pervesta į pareiškėjos prašyme nurodytą sąskaitą (b. l. 76).

8. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. spalio 25 d. skundą, 2016 m. lapkričio 23 d. sprendime Nr. (11.1E)I-6579 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-10-21 sprendimo Nr. 6-24-17473“ pareiškėjos skundo netenkino, taip pat be kita ko, nurodė (b. l. 10–11, 28–29, 48–49):

8.1. Valstybinio socialinio draudimo pašalpų skyrimo, mokėjimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja Įstatymas) ir Nuostatai. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pagal Nuostatų 9 punktą asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime perkeltas poilsio dienas. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje bei Nuostatų 7 ir 10 punktuose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė; jeigu apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, motinystės pašalpa apskaičiuojama, taikant galiojantį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį.

8.2. Pareiškėjai motinystės pašalpa paskirta ir išmokėta už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 iki 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas, vertinant draudžiamąsias pajamas, įgytas nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis šiuo laikotarpiu pareiškėjos draudžiamosios pajamos buvo 32 387,06 Eur. Pagal šias pajamas apskaičiuotas pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis yra 127,51 Eur (32 387,06 Eur / 254 d. d.). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 m. rugpjūčio mėn.) galiojo 67,81 Eur (445,00 x 3,2 / 21 d. d.) maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis. Taigi, pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (127,51 Eur) buv didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), todėl VSDFV Vilniaus skyrius sprendime Nr. 6-24-17473 teisingai apskaičiavo 5 967,28 Eur (67,81 Eur x 88 d. d. x 100 proc.) dydžio pareiškėjos motinystės pašalpą, taikydamas maksimalų 67,81 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį.

8.3. Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT8-N5/2016 pripažino, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis ir Nuostatų 7,10 punktai tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir nustatė, kad šis nutarimas įsigalios nuo jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 2 d.

8.4. Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį iki Konstitucinio Teismo sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės, atsiradusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos. VFSDV Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 6-24-17473 dėl pareiškėjos teisės į motinystės pašalpą priimtas iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo įsigaliojimo (2017 m. sausio 2 d.), remiantis minėtu Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies išaiškinimu, jis yra teisėtas ir jo keisti nėra teisinio pagrindo.

Nors pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 27 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau ir – EGAS) teiktas prašymas buvo užregistruotas Fondo valdybos Dokumentų valdymo sistemoje, bet dėl programinės įrangos techninių nesklandumų nepateko į Išmokų taikomąją sistemą, dėl šios Informacinės sistemos klaidos VSDFV Vilniaus skyriaus specialistai negalėjo Išmokų taikomojoje sistemoje matyti pareiškėjos prašymo ir laiku (per 15 d. d. terminą nuo prašymo pateikimo dienos) paskirti bei išmokėti motinystės pašalpą. Tik po pareiškėjos kreipimosi į VSDFV Vilniaus skyrių (2016 m. spalio 20 d.) VSDFV skyrius nedelsdamas kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas kuo greičiau pašalinti nesklandumus dėl pareiškėjos prašymo ir perkelti jį į Išmokų taikomąją sistemą, kad būtų galima paskirti motinystės pašalpą. Fondo valdybai pašalinus techninius nesklandumus, VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. spalio 21 d. apskaičiavo ir 2016 m. spalio 24 d. išmokėjo pareiškėjai priklausančią motinystės pašalpą. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. spalio 26 d. rašte Nr. (9.1 E) 3E-21720 informavo pareiškėją, kokios priežastys lėmė vėlesnį motinystės pašalpos išmokėjimą

Vadovaujantis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo išmokų išmokėjimą delspinigiai nemokami, todėl pareiškėjos prašymas sumokėti delspinigius už ne laiku išmokėtą motinystės pašalpą taip pat atmestinas.

9. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. 15.24 val. Iš Sodros gavo pranešimą „Dėl valstybinio socialinio draudimo motinystės išmokų lubų panaikinimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta: įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, pareiškėjai bus perskaičiuota motinystės pašalpą ir išmokėta susidariusi nepriemoka; nepriemoka susidarė dėl to, kad pareiškėja įgijo teisę į motinystės išmoką po 2016 m. kovo 15 d. ir pašalpa pareiškėjai apskaičiuota taikant tuo metu galiojusį maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, t y. taikant išmokos „lubas“; įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, pareiškėjai motinystės pašalpa iki 2017 m. kovo 31 d. bus perskaičiuota pagal pareiškėjos apskaičiuotą asmens kompensuojamąjį uždarbį ir iki 2017 m. birželio 30 d. bus išmokėta motinystės pašalpos nepriemoka; pašalpos nepriemoka bus išmokėta tuo pačiu būdu, kaip ir buvo mokėta motinystės pašalpa; visus perskaičiavimui ir nepriemokos išmokėjimui reikiamus pareiškėjos duomenis Sodra turi, todėl papildomai kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių nereikia (b. l. 16).

10. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 16 ir 17 straipsniais bei Nuostatų 38,40 ir 28 punktais, 2017 m. sausio 9 d. sprendime Nr. PA_SP5-187 „Dėl V. V. motinystės pašalpos perskaičiavimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. PA_SP5-187) pakeitė sprendimą Nr. 6-24-17473 ir perskaičiavo pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pagal pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į motinystės pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 127,51 Eur, apskaičiuota 11 220,88 Eur motinystės pašalpa (b. l. 77).

11. Išmokėtina nepriemoka pareiškėjai sudarė 5 253,60 Eur (bruto), o atskaičiavus GPM ir PSDĮ išmokėtina suma sudarė 4 150,34 Eur (b. l. 80), ši suma pervesta į pareiškėjos sąskaitą 2017 m. sausio 10 d. (b. l. 81).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja V. V. prašo teismą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 6-24-17473 „Dėl V. V. teisės į motinystės pašalpą“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą), panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-6579 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-10-21 sprendimo Nr. 6-24-17473“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą) bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai nesumokėtos motinystės pašalpos dalį.

2. Šioje byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 16 ir 17 straipsniais bei Nuostatų 38,40 ir 28 punktais, 2017 m. sausio 9 d. sprendime Nr. PA_SP5-187 „Dėl V. V. motinystės pašalpos perskaičiavimo“ pakeitė sprendimą Nr. 6-24-17473 ir perskaičiavo pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pagal pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į motinystės pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 127,51 Eur, apskaičiuota 11 220,88 Eur motinystės pašalpa (b. l. 77). Išmokėtina nepriemoka pareiškėjai sudarė 5 253,60 Eur (bruto), o atskaičiavus GPM ir PSDĮ išmokėtina suma sudarė 4 150,34 Eur (b. l. 80), ši suma pervesta į pareiškėjos sąskaitą 2017 m. sausio 10 d. (b. l. 81). Vadinasi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

3. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.