Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-06 · Byla Nr. TS-72-1017/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-06
Bylos Nr.
TS-72-1017/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-72-1017/2017
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-143, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 3 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. J. paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, V. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. spalio 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. balandžio 1 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2015 m. liepos 1 d.; neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugpjūčio 2 d. – 7 mėnesiai 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 59-143 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J.. Komisija nutarime nurodė, jog, net ir atsižvelgus į vidutinę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką – 46 balus (buvo 52 balai), taip pat į tai, kad nuteistasis yra įgijęs papildomai elektriko specialybę, vidurinį išsilavinimą, dalyvavo psichokorekcinėse programose, svarbu tai, kad nuteistojo nusikaltimams būdingas modelis, jis nepasimokė iš ankstesnių nusikalstamų veikų ir vėl nusikalto, įtakos turi ir jo gyvenimo stilius bei draugai laisvėje – nusikaltimai buvo padaryti dalyvaujant grupėje asmenų, taip pat ir veikiant vienam, be to, atkreiptinas dėmesys į jo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu turimas 14 galiojančių nuobaudų. Dėl nurodyto buvo padaryta išvada, jog V. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarstymui buvo pristatytas ketvirtą kartą ir ketvirtą kartą gavo neigiamą atsakymą, nes komisija, priimta sprendimą, rėmėsi jo praeitimi bei teistumais, o priimtas nutarimas yra nekorektiškas, jame tuščiažodžiaujama. Teigia, kad nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Nurodo, kad komisijos sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir neteisėtas, priimtas nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, o jame nurodytas teiginys, kad „asmuo nusikals“ turi būti labai aiškiai ir atsakingai argumentuotas, antraip tai būtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Pažymi, kad ilgalaikis asmens kalinimas yra vienas baudžiamosios justicijos trūkumų, darantis žalą asmeniui – dėl ilgo kalinimo išyra šeimos, žmogus praranda savarankiškumą, socialinius įgūdžius. Teigia, kad jo pažanga mažinant rizikos balus yra akivaizdi, ir tai įrašyta komisijos nutarime, taip pat ten paminėta, jog jis visas praeitos komisijos rekomendacijas įvykdė pilnai, be to, dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Streso ir emocijų valdymo priklausomybių“ reabilitacijos grupėse, baigė tris etapus, dalyvauja dailės terapijoje bei visose socialinės reabilitacijos programose, be to, pataisos namuose baigė 12 klasių, profesinę mokyklą, įgijo ne vieną specialybę, 2017 m. gegužės 5 d. – rugpjūčio 4 d. dalyvavo programoje „Meno terapijos“. Nuteistasis skunde prisiima atsakomybę už savo nusikaltimų veiksmus. Nurodo, kad turi šeimą, vaiką, turi kur gyventi, gautas UAB „Geransta“ raštas, o vėliau ir patvirtinimas, kad jį priims į darbą, jeigu jis bus lygtinai paleistas. Pažymi, kad yra skatintas du kartus, nors jau turėtų būti trys kartai, atliko gerbūvio darbus būryje, ieškinius dengia per savo šeimos narius – mamą. Be to, jo prašymai Vilniaus pataisos namuose įsidarbinti, kai tik atsiranda laisva darbo vieta, yra ignoruojami. Sutinka, kad lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Teigia, kad jį paleidžiant bus pasiekti teisingumo ir bausmės iškelti tikslai, kadangi jo padaryti nusikaltimai yra nesmurtiniai, o taip pat dėl to gerės ne tik jo, bet ir valstybės ekonominiai reiškiniai. Atkreipia dėmesį, kad per visą kalinimo laikotarpį stengėsi įvykdyti jam teikiamas rekomendacijas ir savo noru visas jas įvykdė, išmoko pripažinti savo kaltę, suprato, kad pasirinkta draugų kompanija buvo jam bloga ir darė neigiamą įtaką; išmoko kritiškai analizuoti savo gyvenimą ir prisiėmė visą atsakomybę už praeityje darytas nusikalstamas veikas. Pokalbių metu su kitais asmenimis stengiasi informatyviai, atvirai, kritiškai pateikti savo gyvenimo faktus, neformalizuodamas įvertinimo procedūros. Prieš imantis kokių nors veiksmų, visada visapusiškai apsvarsto ir įvertina situaciją. Spręsdamas problemas, visada stengiasi numatyti kelis elgesio variantus, sugeba analizuoti ir įvertinti kiekvieno pasirinkimo trūkumus ir privalumus, atsisakė bendravimo su potencialiais drausmės pažeidėjais bei subkultūros, pakeitė savo elgesį ir požiūrį, pradėjo vertinti darbą, visąlaik palaiko santykius su mama, žmona ir vaiku, kurie nuolat jį lanko ir padeda. Mano, kad padarė tinkamas išvadas ir pasitaisė. Papildydamas skundą nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 30 d. mirė jo tėvas, be to, mama serga vėžiu ir augina jo 11 metų vaiką, kuriems reikalinga jo pagalba.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. liepos 1 d., jis pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: geranoriškai atliko gerbūvio darbus; pilnai baigė gydymosi kursą Priklausomybių reabilitacijos grupėje, IV etapu; įgijo elektriko specialybę, turi vidurinį išsilavinimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 46 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 36 balus (sumažinti nėra galimybės), o dinaminiai veiksniai – 11 balų (yra galimybė mažinti). Rizika nuo praeito svarstymo sumažėjo 6 balais, todėl esminę reikšmę turi aplinkybė, ar šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti, kad V. J. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo V. J. prašymai dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų jau buvo svarstyti keturis kartus ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos netenkinti. Paskutinį kartą jis komisijoje buvo svarstytas 2016 m. spalio 20 d. ir komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes jis turėjo galiojančių nuobaudų. Tąkart Lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, dalyvauti Psichologinės tarnybos organizuojamuose užsiėmimuose ir siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nustatyta pakartotinio svarstymo data – 2017 m. kovo mėnesį, tačiau nuteistasis atsisakė būti svarstomas numatytu laiku, nes turėjo galiojančių nuobaudų.

Pažymėtina, kad nors nuo 2016 m. spalio mėnesio iki rugsėjo mėnesio (per vienuolika mėnesių) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 6 balais (nuo 52 iki 46 balų), teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, įvertinus kitus bylos duomenis, nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, jog V. J. daugiau nenusikals. Juolab kad 46 balai, iš kurių net 36 balai yra nestatiniai (kintami), yra pakankamai didelė rizika.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad V. J. anksčiau teistas 7 kartus, pirmą kartą – 16 metų. Pagal ankstesnius nuosprendžius vieną kartą jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, jo sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau pakartotinai nusikalto. Nors V. J. bausmės atlikimo metu ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, savitvardos praradimo, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, 2016 m. rugpjūčio 26 d. jis konfliktinėje situacijoje prarado savikontrolę (naudojo necenzūrinius žodžius, nevykdė nurodymų), už ką buvo nubaustas. Dabartiniu laikotarpiu konfliktinėse situacijose yra linkęs į kompromisinių variantų ieškojimą, bet jo nusikaltimų istorijoje yra neapgalvotų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis savo skunde nurodė, jog yra du kartus skatintas (kaip pats teigia, turėtų būti trys kartai), tačiau nenurodė, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu paaiškėjo naujos aplinkybės dėl jo elgesio – nuobaudų turėjimas bausmės atlikimo metu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir nors yra motyvuotas dirbti, mokosi, tačiau buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpiu net 20 kartų pažeidė režimo reikalavimus, 18 kartų buvo baustas, šiuo metu galioja 14 nuobaudų. Paskutinė nuobauda skirta 2017 m. birželio 8 d. už buvimą be skiriamojo ženklo.

Dėl nurodyto nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog, išėjęs į laisvę, V. J. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Šios išvados nekeičia aplinkybės, kad nuteistasis turi vaiką bei sergančią mamą, kuriems reikalinga jo pagalba, kadangi apie tai, kad šeimai reikalinga nuteistojo pagalba bei parama jam buvo žinoma ir anksčiau, bet šios aplinkybės nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus tai, kas aptarta aukščiau, teismas daro išvadą, jog V. J. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 59-143, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo dėl skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo V. J. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-143 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė