Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Kretingos m., LR piliečiui, lietuviui, 10 klasių išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, nebaustam, kaltinamam padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato VTS KPP specialistė Aušra Baločkienė (toliau-Institucija) 2013-10-03 surašė R. V., administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 29 d., 0310 valandą, Kretingos rajone, kelyje Kretinga – Skuodas 20,7 km., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 prom.) kelio posūkyje nepasirinko saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu sugadintas kitam asmeniui priklausanti automobilis „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susižalojo pats vairuotojas. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 127 str. 3 d. pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, neneigė, kad vairavo transporto priemonę būdamas išgėręs ir neturėdamas teisės vairuoti. Teismo posėdžio metu R. V. prisipažino kaltu dėl padaryto administracinio teisės. Dėl tokio savo poelgio gailėjosi, suprato, kad pasielgė neteisingai. Paaiškino, kad jis neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus sėdo už automobilio, priklausančio jo tėvui A. V., vairo, pasielgė neatsakingai. Nurodė, kad 2013-09-29 apie 03 val., kai visi šeimos nariai miegojo, niekieno neatsiklausęs, paėmė namuose buvusius automobilio raktelius ir išvažiavo pasivažinėti tėvui priklausančiu automobiliu. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sūnus R. V. neklausęs leidimo ar gali pasivažinėti jam priklausančiu automobiliu, pats savavališkai, nakties metu kai jis miegojo, išvažiavo automobiliu. Apie tai, kad sūnus išvažiavo jam priklausančiu automobiliu, jis sužinojo ryte, t.y. 2013-09-29, kai apie tai pranešė policijos pareigūnė telefonu, jog R. V. dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų yra gydomas ligoninėje. Nurodė, kad anksčiau sūnus nesielgė, todėl slėpti nuo jo automobilio raktelių, nebuvo būtinybės. Paaiškino, kad automobilis autoįvykio metu sugadintas, tačiau jis sūnui R. V. dėl to jokių pretenzijų nereiškia. ATPK 280 str. 1d. 2 p. nustatyta, kad, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išsiaiškina ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, kai pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo aplinkybių, grąžina pažeidimo medžiagą protokolą surašiusiai institucijai patikslinti (pataisyti) (2002 m. vasario 4 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo konsultacija, Nr. 5-K Biuletenis Nr. 3, p. 253). Autoavarijos vietos schema (b. l. 7) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis Nissan Almera. Minėtas automobilis priklauso A. V., kurį vairavo jo sūnus R. V., tačiau A. V. pretenzijų sūnui neturi. Taigi, darytina išvada, kad 2013 m. rugsėjo 29 d. R. V. buvo automobilio Nissan Almera valdytojas ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam automobiliui. R. V. veika formaliai atitinka KET numatytą eismo įvykio sąvoka, pagal kurią eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau būtina vertinti, ar R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Atsižvelgusi į tai, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei bei sau. Nagrinėjamu atveju, protokole nurodyta, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, apgadindamas automobilį, susižalojo vairuotojas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kurio savininkas A. V. pretenzijų R. V. nereiškia. Eismo įvykio metu susižalojo pats vairuotojas. Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės byloje nėra, todėl nustačius, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tik R. V. vairuota transporto priemonė ir tik jis susižalojo eismo įvykio metu, todėl jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje sudėties. Tačiau iš protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad R. V. automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir būdamas lengvo girtumo laipsnio. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir alkotesterio parodymai (b. l. 4, 5, 18), taip pat ir paties R. V. paaiškinimas, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes nėra jo įgijęs, bei tai, kad vairavo būdamas neblaivus (b. l. 25). Todėl spręstina, kad R. V. veikoje galimai yra kito – ATPK 129 straipsnio – numatyto pažeidimo sudėtis. Dėl šios priežasties byla grąžintina Institucijai protokolo trūkumams pašalinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 260, 280 str. 1 d., 2 p., nutarė administracinės bylos medžiagą Nr. A2.6.-479-824/2013, kurioje R. V. surašytas ATPK protokolas Nr. 69P-3005851-13 grąžinti iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui. Nutartis per 20 d. nuo nutarties priėmimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.Teisėja Diana Navickienė