- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-267-120-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00282
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam K. J., jo gynėjui advokatui D. Svirinavičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl 2010 m. vasario 5 d. Vilkaiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo. Taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskirtas įpareigojimas – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paros per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš K. J. nukentėjusiojo V. R.o naudai priteisti 25.000,00 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje jo civilinį ieškinį atmetant, 550,00 Lt, nukentėjusiojo V. R. advokato pagalbai apmokėtų išlaidų bei 120,42 Lt Lt (vieną šimtą dvidešimt litų ir 42 cnt.) proceso išlaidų valstybei.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,
Aprašomoji dalis
nustato:
K. J. pagal BK 281 str. 3d. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 3d. apie 15.15 val. Vilkaviškio raj. sav., kelyje Kybartai-Vištytis 3.200 km., Kybeikių gyvenvietės ribose, neatsargiai vairuodamas automobilį CHEVROLET LACETTI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių (2002-12-11 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1950, redakcija galiojusi nuo 2008-04-09 iki 2008-08-02) 53 p., 145 p., 153 p. t.y. neįsitikino, kad saugu keisti važiavimo kryptį, sukdamas į kairę ne sankryžoje nedavė kelio jį lenkiančiajam pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui KAWASAKI GPX600, valstybinis Nr. 413KD, vairuojamam A. R., dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas ir eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų žuvo motociklą vairavęs A.R.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas advokatas D.Svirinavičius apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir, nesant veikoje nusikalstamos veikos sudėties, priimti naują, K. J. išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo BPK 305 str. 1d. 2 p. reikalavimais ir nuosprendžio aprašomąją dalį skyrė formaliai išvardinti byloje surinktiems duomenims, nepateikiant jokio tų įrodymų vertinimo. Nors byloje esantys specialistų - ekspertų tyrimų pasėkoje gauti duomenys yra labai svarbūs, nuosprendį grindžiant ekspertizės aktu Nr. 11-1820 (09), nepateikta argumentų, kodėl atmetamos gynybos ekspertės - specialistės šioje byloje duotos išvados bei teismo posėdyje jos duoti paaiškinimai.
Teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstęs motyvų, kuriais vadovaudamasis jis atmetė kitus įrodymus. Byloje specialistų, ekspertų tyrimų pasėkoje gauti duomenys yra kardinaliai priešingi. Pagal LTEC specialisto ir eksperto išvadas (specialisto išvada Nr. 11-2282(08), 2009-11-12 ekspertizės aktą Nr. 11-1820 (09), o taip pat teismo posėdyje duotus LTEC eksperto Vido Leipaus paaiškinimus, KET reikalavimus pažeidė automobilio vairuotojas K. J., nesilaikęs KET 53 p., 145 p., 153 p. reikalavimų ir dėl to, įvyko transporto priemonių susidūrimas. pagal VGTU specialistės - ekspertės išvadas ir teisme jos duotus paaiškinimus, nurodytojo autoįvykio kaltininkas yra pats Andrius Ryckis. Teismas, sueikęs prioritetą LTEC specialiso ir eksperto išvadoms bei paaiškinimams, nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl byloje atmeta ir nesiremiama specialistės - ekspertės O. Lukoševičienės 2009-03-08 specialisto išvada bei jos duota papildoma išvada ir josios paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, paneigiančiais kaltinimą. Taip pat apkaltinamajame nuosprendyje nieko nepasisakyta apie VGTU ekspertės - specialistės duotose specialisto išvadose išdėstytus bei jos paaiškinime nurodytus LTEC ekspertų aktų trūkumus, netikslumus, LTEC ekspertų panaudotų kai kurių svarbių išeitinių duomenų neatitikimus objektyvioms bylos aplinkybėms, kai kurių svarbių objektyvių bylos duomenų neįvertinimas tose LTEC išvadose. Specialistės - ekspertės išvados ir jos paaiškinimai yra duoti įvertinus visus faktinius bylos duomenis. Jie paremti išsamiais skaičiavimais ir įtikinamai argumentuoti, todėl josios išvadas ir paaiškinimus atmesti pagrindo nebuvo. Ekspertės - specialistės O. Lukoševičienės kompetencija yra ženkliai pranašesnė. Ona Lukoševičienė yra Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Automobilių transporto katedros profesorė, habilituota daktarė, turinti 47 - rių metų mokslinio - ekspertinio darbo stažą (mokslo sritis - automobilių dinamika ir eismo dalyvių ekspertizė). Tuo tarpu, LTEC ekspertas Vitalij Matusevič, davęs šioje byloje 2008-12-17 specialisto išvadą, turi ženkliai mažesnį, 11 - kos metų ekspertinio darbo stažą, o LTEC ekspertas Vidas Leipus - 13 - kos metų ekspertinio darbo stažą. Itin svarbu yra ir tai, kad abu pastarieji ekspertai savo laiku buvo mokomi profesorės O. Lukoševičienės, t.y. jie buvo jos studentai. Vertinant specialistų - ekspertų išvadas, tai yra LTEC ekspertų specialistų išvadas ir ekspertės - specialistės O. Lukoševičienės išvadas, yra labai svarbios ir kitos konkrečios aplinkybės, kurių apylinkės teismas visiškai nevertino pasiremdamas LTEC išvadomis ir atmesdamas gynybos ekspertės - specialistės išvadas. LTEC ekspertai savo išvadas šioje byloje visų pirma grindė jų atlikto tyrimo, pasinaudojant kompiuterine modeliavimo programa, pasėkoje gautais formaliais rezultatais. Tuo tarpu ekspertė - specialistė O. Lukoševičienė atitinkamą tyrimą atlikinėjo ir atliko, pasiremdama ne tik savo, kaip mokslininkės ir praktikės ilgamečio ekspertinio darbo patirtimi, bet skaičiavimais, atliktais pagal atitinkamoje ekspertinėje praktikoje neginčijamai taikomas metodikas ir, įvertindama absoliučiai visus tokiam tyrimui reikšmingus duomenis, jų neiškraipydama. Ekspertė - specialistė, VGTU Automobilių transporto katedros profesorė, habilituota daktarė O. Lukoševičienė teismo posėdžio metu parodė, kad LTEC ekspertų šioje byloje panaudota eismo įvykių modeliavimo programa „PC Crash" gali būti taikoma tik atitinkamų specialistų autotechnikų mokymo tikslams, specialistų mokymui, eksperimentavimui, bet jokiu būdu ne tokiems atsakingiems ir lemtingiems tyrimams, kurie turėjo būti atlikti šioje byloje. Ekspertinio tyrimo rezultatai yra patikimesni tie, kurie atliekami ne kompiuterinės programos panaudojimo rezultate, o būtent panaudojant ekspertų autotechnikų ilgametėje praktikoje nusistovėjusių metodus - matematinius skaičiavimus, pagrįstus klasikiniais, jau įrodytais, fizikos mechanikos dėsniais.
LTEC eksperto paaiškinimai buvo abstraktūs ir grindžiami iš esmės tik minėtojo kompiuterinio modeliavimo duomenimis. LTEC ekspertas visais aktualiais tyrimui klausimais bandė remtis ta pačia programa. Tuo tarpu dėl šiame apeliaciniame skunde jau paminėtųjų priežasčių tos programos duodamų rezultatų negalima jokiu būdu suabsoliutinti. LTEC ekspertas duomenų, kad jų naudota kompiuterinė programa yra "licenzijuota", nepateikė.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pakankamai neįvertino ire liudytojo Z.J. V. parodymų apie tai, kad prieš pat autoįvykį motociklininkas važiavo tikrai dideliu greičiu. O tai taip pat atitinka gynybos ekspertės - specialistės išvadas.
LR BK 2 str. 3 dalyje konstatuota, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Byloje nustatyta, kad motociklininkas A. R. betarpiškai prieš byloje nagrinėtą autoįvykį važiavo 106 - 110 km/val. greičiu, kai tuo tarpu autoįvykio vietoje leistinas maksimalus 60 km/val. greitis, ir tas motociklininko greičio viršijimas galimai buvo to autoįvykio priežastimi, o be to neabejotinai buvo pačių sunkiausių to autoįvykio pasekmių - A. R. žūties - priežastimi. Todėl, remiantis BK 2 str. 3 dalies nuostatomis, ginamasis neturėtų būti pripažintas šioje baudžiamojoje byloje kaltu.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir tai, kad net ir esant pagrindui K. J. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ieškinio nukentėjusiajam klausimas byloje išspręstas neteisingai. Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nustatė, jog žuvusysis A. R.jau buvo pilnametis, jau buvo pradėjęs savarankišką gyvenimą. Tuo apylinkės teismas pripažino, kad A. R. nebuvo nukentėjusiojo Vinco Ryckio šeimos nariu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, tokiu atveju V. R. nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš nuteistojo neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 d., fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kt.), šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje pripažintas nukentėjusiuoju V. R. šiuo atveju nepatenka nei į vieną iš paminėtųjų asmenų kategorijų, todėl jam neteisingai iš nuteistojo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Antra vertus, apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma ir LR civilinio kodekso 1.5 straipsnio reikalavimų. 25000,00 litų yra labai didelė pinigų suma. Nnuteistasis, būdamas bedarbiu, yra nepajėgus nukentėjusiajam ją išmokėti. Priteisdamas tokį didelį neturtinės žalos atlyginimą, apylinkės teismas pakankamai neįvertino nuosprendyje savo padarytų išvadų, kad, viena vertus, nuteistasis bedarbis, o, iš kitos pusės, žuvusysis A. R., būdamas pilnametis, buvo visiškai savarankiškas nuo savo tėvo, nukentėjusiojo V. R., žmogus ir gyveno savą savarankišką gyvenimą. Šioje baudžiamojoje byloje K. J. veikoje kaltė nenustatyta ir neįrodyta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtis, nukentėjusiojo ieškinys turi būti atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punktas neleidžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o, kai, išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos turi būti kaltinamojo naudai. Šioje baudžiamojoje byloje abejonių dėl K. J. nekaltumo, nėra. Jam pareikštą kaltinimą kategoriškai paneigė 2009-03-08 ekspertės - specialistės O. Lukoševičienės specialisto išvada, papildomoje specialistės O. Lukoševičienės išvadoje esantys duomenys bei šios specialistės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, duoti įvertinus visus bylos duomenis, duoti atlikus konkrečius mokslo - technikos žiniomis paremtus skaičiavimus bei visiškai įtikinami. Todėl, jeigu, esant jau minėtosioms kitoms, LTEC duotoms specialisto ir eksperto išvadoms, net ir būtų koks nors pagrindas abejoti VGTU specialistės - ekspertės išvadomis, tai ir tokiu atveju šioje byloje K. J. atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes, nepašalintas byloje abejonių, vertinimas turi būti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir pagrįstai K. J. pripažino kaltu. Surašydamas nuosprendį, teismas BPK 305 str. reikalavimų taip pat nepažeidė.
Pagal BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 str. 5 d. nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tad josios buvimą patvirtina ar paneigia ne tik pavojingos veikos bei padarinių buvimo ar nebuvimo nustatymas, bet ir priežastinio ryšio tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus mirties buvimo ar nebuvimo nustatymas.
Duomenys byloje neginčijamai patvirtina, kad konstatuotoje situacijoje kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. K. J., neįsitikinęs, kad saugu keisti važiavimo kryptį, sukdamas automobiliu į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio jį lenkiančiam pagrindiniu keliu važiavusiam A. R.vairuojamam motociklui ir pažeidė KET 53, 145, 153 punktų reikalavimus, o žuvusysis A. R., vairuojamu motociklu lenkdamas K. J. vairuotą transporto priemonę ir važiuodamas didesniu nei 60 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį.
Nusikaltimo sudėties nuteistojo K. J. veikoje buvimui patvirtinti ar paneigti yra būtinas teisingas priežastinio ryšio su kilusiais padariniais buvimo patvirtinimas ar paneigimas. Priežastinio ryšio buvimo patvirtinimui yra būtinas būtinosios padarinių kilimo sąlygos (šis nustatymas parodo ar abiejų, ar tik vieno iš eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga) ir priežastinio ryšio pobūdžio (šis nustatymas parodo ar priežastinis ryšys buvo dėsningas, t.y.būtinasis, ar atsitiktinis) nustatymas. KET pažeidimas būtina padarinių kilimo sąlyga laikomas tuomet, jei tokioje pat situacijoje vienam iš eismo dalyvių pažeidus KET reikalavimus, o kitam jų laikantis, kelių eismo įvykis neįvyktų. Suprantama, jog nežiūrint į tai, kad yra konstatuota, jog A. R. važiavo didesniu nei 60 km/h greičiu, K. J. laikantis KET reikalavimų ir, prieš sukant į kairę, sustojus bei praleidus jį lenkiantį A. R., šis eismo įvykis tikrai nebūtų įvykęs.Teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent nuteistojo K. J. veiksmai, prieš darant automobiliu posūkį į kairę nesustojus ir nepraleidus jį lenkiančio žuvusiojo ir buvo būtinoji padarinių sąlyga - A. R. žūtis.
Duodamas parodymus įvykio dieną, t.y. 2008 m. gegužės 3 d., (t.1, b.l. 116-117), nuteistasis K. J. aiškino, kad, pririedėjęs prie kelio ašinės linijos ir šiek tiek įriedėjęs į priešpriešinę eismo juostą, darydamas posūkį į kairę, pajuto smūgį į automobilio kairės pusės priekinį sparną vairuotojo dureles, bet kas įvyko, nesuprato, nes iki tol nei jam iš priekio, nei jam iš paskos jis jokio važiuojančio transporto nematė. Pakartotinai apklaustas po 9 mėnesių, t.y. 2009 m. vasario 17 d. (t.1, b.l. 125-126), jis tvirtino, kad, prieš atlikdamas posūkio į kairę manevrą, jis, jokių kliūčių nei jam iš priekio, nei jam iš paskos nematė. Automobilio nestabdydamas, padarė posūkį ir, jo automobiliui jau esant visiškai priešingos krypties eismo juostoje, pajuto smūgį į automobilio kairę pusę. Nuo smūgio automobilis buvo nustumtas nuo kelio važiuojamosios dalies bei atsidūrė kairėje kelio pusėje esančioje pievelėje. Duodamas parodymus 2010 m. sausio 22 d. teismo posėdyje (t.2, b.l.160-182) parodė, kad, prieš darydamas posūkį į kairę, jam privažiavus arčiau ašinės linijos, buvo smūgis į dureles, išdužo stiklas bei jo mašina sustojo griovy.
2008 m. birželio 18 d. ir rugpjūčio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 45-48) bei 2009 m. gruodžio 30 d. teismo posėdyje apklausto įvykį mačiusio liudytojo V.J.V. (t.2, b.l.138-139), parodymai rodo, kad, įvykio metu priešpriešine eismo juosta važiavęs motociklininkas trenkėsi į kairį posūkį padariusį automobilį, kad motociklui link automobilio važiuojant priešpriešine eismo juosta, automobilis atlikinėjo posūkį į kairę. Šio liudytojo parodymai pilnai patvirtina ir 2009 m. lapkričio 12 d. ekspertizės akte (t.2, b.l. 71-84) eksperto padarytą išvadą, kad nuo kliūties A. R. vairuotam motociklui sudarymo iki susidūrimo su kelią jam užtvėrusiu nuteistojo automobiliu, praėjo labai trumpas laiko tarpas (tk - 0,77s.; tst -1 s). Vadinasi, ir eksperto padaryta išvada, jog nuteistajam darant kairį posūkį, A. R. vairuotas motociklas buvo lenkime, taip pat yra pagrįsta. A. R. motociklą prieš nuteistojo sudarytą kliūtį staiga sustabdyti techninės galimybės neturėjo. O tai, kad liudytojo V. J. V. matymo metu A. R. vairuojamam motociklui važiuojant priešpriešine eismo juosta nuteistojo vairuojamas automobilis, nepraleidęs artėjančio motociklo, atlikinėjo posūkį į kairę, patvirtina, kad, būdamas atidus ir laikydamasis KET reikalavimų, nuteistasis, prieš posūkio į kairę darymą praleisdamas jį lenkiantį motociklistą, turėjo realią galimybę nepažeidęs KET reikalavimų, išvengti ir dėl jo kaltės kilusių dėsningų KET pažeidimo padarinių, tad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nuteistojo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 281 str. 5 d.
Skundo teiginiai, jog, priimdamas nuosprendį, teismas vadovautis turėjo specialistės O. Lukoševičienės duota išvada bei paaiškinimais, vien dėl to, kad josios kvalifikacija aukštesnė ir, kad LTEC ekspertai yra buvę josios mokiniai, pagrindo tenkinti skundą, neduoda. Ekspertų ir specialistų išsilavinimas, darbo stažas bei turimi moksliniai laipsniai lemiamos reikšmės vertinant išvadas, neturi ir pagrindo jais remiantis, niekinėmis laikyti mažesnio mokslinio laipsnio, žemesnių pareigų ar mažesnės darbo trukmės ekspertų ar specialistų išvadas, neduoda. Duotų išvadų įtikinamumą bei teisingumą įvertina ir konstatuoja tik teismas. Šiuo konkrečiu atveju, teismas pagrįstai teisingomis pripažino LTEC ekspertų bei specialistų duotas išvadas. nes būtent jos ir yra paremtos ne prielaidomis, bet objektyviais faktiniais duomenimis.
Apelianto nurodomos specialistės O. Lukoševičienės surašytų specialisto išvadų turinys pagrįstai verčia abejoti aktuose padarytų išvadų pagrįstumu. O būtent:
Tai, kad pasak nuteistojo parodymų jis, priartėjęs prie posūkio į kairę vietos darė posūkį prieš tai nesustojęs, nes priešpriešine eismo juosta važiavusio lenkiančio motociklininko nebuvo, pagrindo teigti, kad tuo metu motociklininkas nuteistojo nelenkė, neduoda. Priešingai, liudytojo V. J. V. parodymai apie tai, kad ir priešpriešine eismo juosta jau važiuojantį motociklininką, ir nuteistojo automobilio manevro į kairę pradžią jis matė vienu metu, paneigia specialistės O. Lukoševičienės išvadą apie motociklininko buvimą nuteistajam nematomoje zonoje bei akivaizdžiai parodo, kad, būdamas atidus ir dėmesingas bei laikydamasis KET reikalavimų ir, prieš posūkio į kairę darymą sustojęs, nuteistasis taip pat būtų pamatęs jį lenkiantį motociklistą. O tai, kad, prieš pažiūrėdamas atvažiuojančio motociklininko pusėn liudytojas, pasak jo parodymų, kaimynui pasakė, jog atvažiuoja „smertininkas“, rodo, kad važiavęs motociklas kėlė ir gan didelį triukšmą. Nepaisant to, nuteistasis, pasak jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, net ir motociklui atsitrenkus į jo automobilį, nesuprato kas atsitiko. Tai reiškia, kad, darydamas posūkį į kairę, nuteistasis buvo neatidus. Prieš darydamas posūkį į kairę, nesustojo ir neįsitikino kliūties nesudarymu, tad būtent jo veiksmai ir buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga bei dėsningas KET pažeidimo padarinys. Būtent todėl teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė LTEC ekspertų bei specialistų išvadomis.
Nukentėjusysis byloje dėl sūnaus žūties pateikęs buvo 50.000 lt. (teisme prašomą atlyginti neturtinės žalos sumą ieškovas sumažino iki 46.584 lt) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, padarytą žalą motyvuodamas dideliais dvasiniais išgyvenimais (t.1, b.l. 34-35). Teismas nukentėjusiam padarytai neturtinei žalai atlyginti iš nuteistojo priteisė 25.000 lt. Žuvusysis ir nukentėjusysis tarpusavyje buvo susiję artimų giminaičių ryšiais. Jie kartu gyveno, tad abejonių, kad žuvus sūnui, nukentėjusysis išgyvena bei patiria dvasines kančias, nekyla. Nukentėjusio sūnaus žūtis sukėlė nukentėjusiam CK 6.250 str. numatytas padarinius. Nustatytą 25.000 lt neturtinės žalos dydį teismas nustatė įvertinęs visus faktinius duomenis byloje, jų tarpe ir tai, kad žuvusysis buvo pilnametis, gyveno savarankiškai ir autoįvykio metu KET taip pat pažeidė. Savo dydžiu teismo nustatyta padarytos neturtinės žalos suma nėra aiškiai per didelė, tad pagrindo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje naikinti taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 .
nutaria:
Nuteistojo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
2010 m. vasario 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.