- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- II-300-406/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 47.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas A. B.,
institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą atstovui Jurijui Nataljinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2009 m. vasario 17 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 2 d. nubaustas administracine nuobauda –1500 Lt bauda už tai, kad padarė kasos aparatų eksploatavimo ir kasos operacijų tvarkos pažeidimą – iš įmonės kasos buvo išimta 2852,54 Lt, neišrašius kasos išlaidų orderio.
Šalies argumentai
A. B. ir jo atstovė teigia, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad dirba UAB „(Duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, tuo pačiu yra ir bendrovės kasininkas. 2008 m. gruodžio 23 d. įmonės kasoje grynų pinigų buvo 2852,54 Lt. Patikrinimo metu įmonės buhalterė A.R. įmonę tikrinusiems Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams paaiškino, kad šie pinigai yra tuo metu įmonėje nebuvusio direktoriaus-kasininko A. B. žinioje, todėl jų parodyti negali. Pareiškėjas nurodo, kad kasos pinigai buvo įmonėje, išduoti niekam nebuvo, todėl tokiu atveju nereikėjo išrašyti ir kasos išlaidų orderio. Įmonės buhalterė neturėjo galimybės šių pinigų parodyti tikrintojams, nes ji nežinojo, kurioje įmonės vietoje pinigai yra laikomi. Įmonę tikrinę pareigūnai nereikalavo jo asmeniškai atvykti į įmonę ir parodyti pinigų saugojimo, laikymo vietą. Taisyklėse nėra įtvirtintų teisinių reikalavimų, keliamų kasos įrengimui, nurodančių, kokioje įmonės vietoje turi būti laikomi kasos pinigai, taip pat įmonės kasininkas nėra įpareigotas jam išvykus pavesti pinigus saugoti kitiems asmenims. Pareiškėjo nuomone, inspekcijos pareigūnai netinkamai vertino bei visiškai neatsižvelgė į jo ir įmonės buhalterės paaiškinimus ir nepagrįstai konstatavo tikrovės neatitinkančius faktus, t. y. jog neišrašius kasos išlaidų orderio pinigai išimti iš įmonės kasos.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad A. B. nubaustas pagrįstai. Pareiškėjui jau buvo paskirta nuobauda už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimą, nuobauda dar galiojanti. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse aiškiai nurodyta pinigų išėmimo iš įmonės kasos tvarka. Šiuo atveju nurodyta tvarka buvo pažeista, nes pinigai buvo išimti iš kasos, neišrašius kasos išlaidų orderio ir buvo pas pareiškėją. Inspekcijos atstovas teigia, kad įmonės direktorius gali būti kasininku ir dėl to ginčas nekyla, tačiau kasininkas be kasos išlaidų orderio
negali paimti pinigų iš kasos. A. B. pagrįstai paskirta sankcijoje nurodytos baudos vidurkis, kadangi nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 163⁵ straipsnio 2 dalį ir A. B. kaltė objektyviai neįrodyta, todėl pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai.
Pareiškėjas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 2 d. nubaustas administracine nuobauda už Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 4 punkto reikalavimų pažeidimą. Šis straipsnis – banketinė norma, nukreipianti į Vyriausybės nustatytą bei patvirtintą kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Administracinė atsakomybė už tokios veikos padarymą kyla tik esant objektyviosios pusės elementui – nustačius vieno iš tokioje tvarkoje nustatytų reikalavimų pažeidimą, šiuo atveju pinigų išėmimo iš kasos, neišrašius kasos išlaidų orderio, faktą. Todėl, sprendžiant, ar A. B. veiksmuose yra šio teisės pažeidimo sudėtis, įvertinus byloje surinktus įrodymus, būtina nustatyti, ar jis išėmė pinigus iš kasos.
A. B. nepripažįsta pinigų išėmimo iš kasos fakto.
Objektyvioji tiesa administracinių teisės pažeidimų bylose nustatoma remiantis tik įrodymais. Kvalifikuojant veiksmus pagal ATPK 5 str. 2 d. bei vertinant bylos įrodymus, svarbu nustatyti tokių įrodymų buvimą, jų vertę, patikimumą, tikrumą bei reikšmingumą, šių įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui. Apie asmens kaltumą būtina spręsti tik iš įrodymų visumos. ATPK 257 str. numato, kad pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne spėliojimai, prielaidos, išankstinis nusistatymas, nuojauta. Tai objektyviu, visapusišku bylos duomenų išnagrinėjimu pagrįsta išvada.
Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nesurinko kaltus pareiškėjo veiksmus patvirtinančių įrodymų, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neįvertino visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuodamas kaltus A. B. veiksmus pareigūnas, nagrinėjęs bylą, besąlygiškai rėmėsi įmonės buhalterės paaiškinimais, tariamai pagrindžiančiais pareiškėjo kaltę. Grindžiant priimtą nutarimą tokiu įrodymu ir vertinant nutarimo teisėtumą šiuo aspektu pabrėžtina, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje buhalterė A. R. apklausta nebuvo, jos paaiškinimo byloje nėra, todėl grįsti pareiškėjo kaltę jos parodymais nebuvo galima. Teismo posėdžio metu Liudytoja A. R. nurodė, kad įmonę tikrinusiems pareigūnams ji paaiškino, jog pinigai yra įmonės direktoriaus-kasininko žinioje ir iš kasos nėra išimti, todėl kasos išlaidų orderiai neišrašyti. Tokiu būdu, nutarime nurodyti A. R. paaiškinimai, jog pinigai išimti iš kasos ir atiduoti direktoriui A. B., neišrašius kasos išlaidų orderio nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir vertintini kaip pareigūnų interpretacijos, prielaidos, spėliojimai.
2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 5 d. nustatyta, kad grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklės (toliau Taisyklės), kurios reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių (toliau vadinama - ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. yra įmonės direktorius ir kasininkas (b.l. 7). Taisyklėse yra apibrėžta kasininko sąvoka. Tai ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas. Šiame teisės akte nėra draudžiama dubliuoti įmonės direktoriaus ir kasininko pareigybes. Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams.
Taisyklių 4 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, nustato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Sprendžiant kaltės klausimą, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pinigai (2852,54Lt) buvo išimti iš kasos, ar jie buvo įmonės kasoje.
Kasa - vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai. Kasos operacijos - grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš jos (Taisyklių 2 p.). Pareiškėjas nurodo, kad įmonėje nėra specialių patalpų, skirtų kasos operacijoms vykdyti ir pinigams laikyti, todėl kasos pinigai laikomi įmonės patalpose jo pasirinktoje vietoje. Pabrėžtina, kad Taisyklėse tokio pobūdžio įmonėms (priešingai nei biudžetinėse įstaigose), nekeliami reikalavimai kasos patalpas įrengti pagal atitinkamus Vidaus reikalų ministerijos reikalavimus.
Akivaizdu, kad kasininko negalima sutapatinti su kasa, todėl pinigų buvimas pas kasininką, nesant išrašyto kasos išlaidų orderio, vienareikšmiai vertintinas kaip pažeidimas. Būtent taip pareiškėjo veiksmus kvalifikavo inspekcijos pareigūnai Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas neigia paėmęs pinigus iš kasos, nurodo, kad jie buvo įmonėje, kasoje. Tokie jo paaiškinimai nepaneigti, byloje nėra surinkta įrodymų, kad pinigai buvo išimti iš kasos.
Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti besąlygiškai įrodyta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Tokią taisyklę suponuoja nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procese paskirstyta įrodinėjimo našta, tenkanti sankcijas taikančiai institucijai. Nustatant kaltus veiksmus negalima vadovautis prielaidomis, spėliojimais, o pakankamai nesurinkus objektyvių įrodymų išvadoms dėl asmens kaltės padaryti, asmens administracinė atsakomybė negalima, o visos kilusios abejonės įrodinėjimo procese vertinamos pareiškėjo naudai.
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163⁵ str. 2 d., sudėties, todėl nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2009 m. vasario 17 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą, kuriuo A. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 2 d. nubaustas administracine nuobauda –1500 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.