Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo

R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. V. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia R. V. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką R. V. įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo R. V. 385,06 Eur priteista turtinė žala solidariai su 2016 m. spalio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistu G. P.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas G. P. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d., nuo 18:14 val. iki 18:40 val., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su G. P., kuris nuteistas įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje Radviliškio m., (duomenys neskelbtini), žinodamas ir suprasdamas, kad yra stebimas vaizdo kamerų, iš prekybos salės pavogė keturis butelius 0,7 l talpos degtinės „FINLIANDIA“, kurio vieneto vertė 14,99 Eur, bendros 44,97 Eur vertės, tris butelius degtinės „FINLIANDIA CRANBERRY 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 14,99 Eur, bendros 44,97 Eur vertės, vieną butelį degtinės „FINLIANDIA LIME“ 0,7 l talpos, 14,99 Eur vertės, du butelius degtinės „ABSOLUT“ 0,7 l talpos, kurio vieneto vertė 9,49 Eur, bendros 19,98 Eur vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pro nerakintas prekių rampos duris, įsibrovė į parduotuvės sandėlį, iš kurio slapta pagrobė 24 vnt. skardinių alaus „ŠVYTURIO TRADICINIS“, kurio vieneto vertė 0,69 Eur, bendros 16,56 Eur vertės, 24 vnt. skardinių alaus „ŠVYTURIO EXTRA“, kurio vieneto vertė 0,70 Eur, bendros 16,80 Eur vertės, 24 vnt. alaus skardinių „ŠVYTURIO GINTARINIS“, kurio vieneto vertė 0,70 Eur, bendros 16,80 Eur vertės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pro nerakintas duris įsibrovus į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės administracines patalpas, surastu raktu atsirakino ten buvusį seifą, iš jo pagrobė 195 Eur vertės 300 vienetų įvairių loterijos bilietų: 100 vnt. „TIK TAK“, kurio vieneto vertė 0,2 Eur, bendros 20 Eur vertės, 50 vnt. „BITUTĖ“, kurio vieneto vertė 0,5 Eur, bendros 25 Eur vertės, 50 vnt. „SĖKMĖ“ 7, kurio vieneto vertė 0,5 Eur, bendros 25 Eur vertės, 50 vnt. „SĖKMĖS KERAI“, kurio vieneto vertė 0,5 Eur, bendros 25 Eur vertės, 50 vnt. „GINTARINIS“, kurio vieneto vertė 2 Eur, bendros 100 Eur vertės, tokiu būdu, bendrais su G. P. veiksmais, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 385,06 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo veikos juridine kvalifikacija, paskirta bausme bei antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimu, o kaltės dėl įvykdytos vagystės neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pažymima, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. V. 2015 m. rugpjūčio 10 d. įvykdė vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) prekybos salės, tuomet tęsdamas nusikalstamą veiką, pro nerakintas prekių rampos duris įsibrovė į parduotuvės sandėlį, kuriame taip pat įvykdė vagystę, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, įsibrovęs pro nerakintas UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės administracines patalpas, įvykdė vagystę. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo R. V. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes R. V. neturėjo teisės patekti į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės sandėlį bei administracines patalpas.

Nuteistojo R. V. skundo argumentas, jog vykdydamas nusikalstamą veiką, jis nežinojo, jog yra stebimas vaizdo kamerų, atmestinas. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu R. V. atžvilgiu buvo priimti 32 apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių didžioji dalis buvo už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. vagystes iš parduotuvių, kuriuose jo kaltė buvo įrodyta būtent parduotuvių vaizdo kamerų įrašais, todėl R. V. skundo argumentas, kad jis nežinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje jis yra stebimas vaizdo kamerų, atmestinas.

Nuteistojo R. V. skundo argumentas, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė spontaniškai ir ne bendrininkų grupėje, todėl teismas neteisingai pripažino tai sunkinančia aplinkybe, yra taip pat atmestinas. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo, R. V. atžvilgiu buvo priimti 32 apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių didžioji dalis už analogiškas nusikalstamas veikas, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo priimti dar 6 apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių 5 buvo taip pat dėl analogiškų vagysčių. Tokios aplinkybės patvirtina, jog vagystės yra R. V. pragyvenimo šaltinis, todėl nekyla abejonių, kad tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ne spontaniškai.

Nors nuteistasis R. V. skunde neigia nusikalstamą veiką padaręs bendrininkų grupėje, tačiau tokį nuteistojo teiginį paneigia byloje esantys įrodymai: 2015 m. gruodžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos filmuotos medžiagos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog vaizdo įraše matyti R. V. ir G. P. kartu darantys nusikalstamą veiką, R. V. prisipažinimas, be to, 2016 m. spalio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. P. nuteistas už tą pačią vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini), šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad G. P. vagystę įvykdė bendrininkų grupėje kartu su R. V. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas nuteistajam R. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. V. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, R. V. nusikalto būdamas teistas 32 kartus, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu buvo priimti iš viso 38 apkaltinamieji nuosprendžiai, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (1 t. b. l. 133-200), teistumai neišnykę, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t. b. l. 171), yra įrašytas VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2 t. b. l. 174), taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuteistas R. V. visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, o R. V. pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi, paskirta bausmė yra žymiai mažesnė negu minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė yra per griežta ir ją reikia švelninti. Priešingai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą ir pagrįstai konstatavo, kad kitos rūšies nei laisvės atėmimas bausmių nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu R. V. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nuteistojo R. V. skundo teiginys, jog teismas iš anksto buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir nesilaikė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, atmestinas. R. V. visiškai neargumentavo tokio savo teiginio, o kolegija byloje nenustatė, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nors nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde prašo nepriteisti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio klausimo išvis nesprendė, todėl apelianto skundo argumentas visiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.