- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- I-275-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinei mokyklai
- Trečiasis asmuo
- A. K., L. K.
- Advokatai
- Karolis Kurapka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Stanislavai Altuchovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinei mokyklai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K., L. K. dėl įsakymų, žemės panaudos sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ nustatė mokyklos ir transformatorinės pastotės statinių esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje bendro sklypo plotą 37723 kv. m ir ribas, kurios pridedamojo miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-20 (I t., b. l. 71)
Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4794-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ suteikta naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 37609 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalimi, esančia 37723 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); nustatyta žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita paskirtis, pobūdis - mokymo, mokslo, švietimo objektų teritorija (mokyklos ir transformatorinės pastotės statiniams eksploatuoti) (I t., b. l. 62–63).
2004 m birželio 28 d. įsakymo pagrindu 2004 m. rugsėjo 7 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo dalies panaudos sutartis Nr. 1205 K01/2004-1205 (toliau – ir Panaudos sutartis, I t., b. l. 60–61).
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-638 „Dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205 KO 1/2004-1205 pakeitimo“ 1-2 p. pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal Panaudos sutartį, turėtos teisės ir pareigos pereina Aleksandro Puškino vidurinei mokyklai; nustatė 37609 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 37723 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinę rinkos vertę – 5 768 000 Lt (I t., b. l. 49–50).
2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo Nr. 49SUN-(14.49.58)-79 „Dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205 K01/2004-1205 pakeitimo“ 1.4 punktu buvo iš dalies pakeista Panaudos sutartis, nustatant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę apskaičiuotą pagal žemės verčių zonų žemėlapius, 1 670 528,27 Eur (I t., b. l. 47–48).
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu (1 t., b. l. 1-8) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti (pripažinti negaliojančiais) dalyje dėl 0,11 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini), pažymėto 2015 m. spalio 19 d. plane (toliau – ir ginčo žemės plotas):
2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus;
3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą;
4) panaikinti 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktą;
5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-638 (toliau – ir 2014 m. birželio 3 d. įsakymas) 1-2 punktus;
6) panaikinti 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimas) 1.4 punktą;
7) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į A. O. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemė Vilniaus mieste. 2002 m. balandžio 11 d. buvo patvirtintas buvusio savininko A. O. žemės sklypo ribų planas pagal tuometinę Vilniaus miesto plano ištrauką, pagal kurį, matyti, kad šiame plane skaičiais 1–4 pažymėtas sklypas yra laisvas ir neužstatytas. Taip pat šiame plane aiškiai matyti Pašilaičių mokyklos (dabar Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla) ribos. Minėtas žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, turėjo būti grąžintas pretendentams natūra. Iš viso atkurtos nuosavybės teisės visiems pretendentams į 1,5088 ha. J. J. liko neatkurta nuosavybė į 0,0767 ha, o L. K. ir A. K. atitinkamai - 0,0734 ha. (viso 0,1501 ha.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-886 patvirtintas šio žemės sklypo plotas, pagal prie įsakymo pridedamą planą yra neteisėtas iš negaliojantis tuo pagrindu, kad buvo be pagrindo išplėstos šio žemės sklypo ribos. 2002 m. balandžio 11 d. buvo patvirtintas buvusio savininko A. O. žemės sklypo ribų planas. Po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 priėmimo, 2002 m. balandžio 11 d. plane pažymėtas žemės sklypas skaičiais 1-4 buvo prijungtas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priedo Nr. 13 86 puslapyje taip pat yra planas, kuriame kaip tik matyti, kad ginčo teritorija yra daugiaaukščių statinių teritorija, o ne visuomeninės paskirties teritorija.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 pagrindu, vėliau, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo pobūdis - kitai paskirčiai: mokymo, mokslo, švietimo objektų teritorija (mokyklos ir transfarmatorinės pastotės statiniams eksploatuoti. Taigi, matyti, kad 2002 m. balandžio 11 d. plane pažymėtas žemės sklypas skaičiais 1-4, šiai dienai patenkantis į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis yra ne visuomeninio pobūdžio. Tuo labiau, kad iš orto-foto nuotraukos, gautos iš www.regia.lt, matyti, kad ginčo dalis nėra reikalinga nei mokyklos pastatui, nei stadionui, nei transformatorinei eksploatuoti. 2015 m. spalio 19 d. matininkas G. P. parengė planą, kuriame matyti, kad ginčo žemės sklypo dalis sudaro 0,11 ha. Būtent ši žemės sklypo dalis, turi būti grąžinta pareiškėjai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (III t., b. l. 22–29, V t., b. l. 2–9) paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra Valstybės išperkama. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 17 d. raštu Nr. A51-27539/15(2.14.2.12-MP8) informavo Vilniaus miesto skyrių, kad kartografijoje nurodyto A. O. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvusiame Pašilaičių kaime (prie (duomenys neskelbtini)) ribose visa (laisva) neužstatyta žemė Vilniaus apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimais yra grąžinta piliečiams natūra, o likusi kartografuoto sklypo dalis priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad 2015 m. spalio 19 d. matininkas G. P. parengė planą, kuriame matyti, kad ginčo Žemės sklypo dalis sudaro 0,11 ha ir ši žemės sklypo dalis, turi būti grąžinta pareiškėjai bei tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Duomenys apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirtos funkcijos.
Valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra perduota turto patikėjimo teise valdyti Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinei mokyklai Panaudos sutarties ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimu Nr. 49SUN-(14.49.58)-79 dėl Panaudos sutarties pakeitimo pagrindu. Remdamasi Žemės įstatymo 8 straipsnio 1, 6 dalimi paaiškina, kad valstybinės žemės suteikimo neatlygintinai naudotis (panaudos) sutarties esminiu reikalavimu laikytina panaudos gavėjo pareiga naudoti panaudos objektą, t. y. valstybinės žemės sklypą, pagal panaudos sutartyje nurodytą paskirtį, t. y. naudoti panaudos objektą teisės aktuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Panaudos sutarties 3 punkte nurodyta ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: kita paskirtis: mokymo, mokslo, švietimo objektų teritorija (mokyklos ir tranformatorinės pastotės statiniams eksploatuoti). Pareiškėja nepateikia argumentų ir įrodymų, kad ginčijamas Žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį ir nenurodo, kodėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14,49.2)-638 1-2 p. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo 1.4 p. Panaudos sutartis buvo išviešinta VĮ Registrų centre, todėl pareiškėja praleido visus terminus apskųsti šią panaudos sutartį.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (IV t., b. l. 159–162, 169–173) paaiškino, kad mokyklos naudojamo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projektą, kuriame buvo numatytas projektuojamos bendrojo lavinimo mokyklos Pašilaičių 3 mikrorajone sklypas. Pastarasis dokumentas datuojamas 1986 m., taigi nuo pat mokyklos pastato projektavimo mokyklai buvo išskirtas aiškus žemės sklypas, skirtas mokyklos veiklai vykdyti. Iš 1986 m. plano aiškiai matyti, kad Įsakymu mokyklos sklypas nebuvo nepagrįstai išplėstas – šiauriau mokyklos stadiono esanti žemės sklypo dalis, kurios siekia pareiškėja, aptariamame plane numatyta mokyklai, jos reikmėms. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, ši žemė laikytina valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, nesiekiantis naudos sau, bet tenkinantis viešuosius interesus. Pilnavertiškam vaiko ugdymui mokykla privalo turėti ne tik pastatus, kuriuose mokiniai gautų pagrindines žinias, tačiau ir kiemą, skirtą mokinių poilsiui, želdiniams, takams, aikštelėms ir kitiems tikslams, mokyklos sklypas turi būti švarus, apželdintas ir tvarkingas. Tokius reikalavimus numato mokykloms taikomos higienos normos. Taigi ta aplinkybė, jog pareiškėjos nurodomoje žemės sklypo dalyje nėra kažkokių statinių, negali reikšti, kad mokyklai tos žemės sklypo dalies nereikia ir ji gali būti grąžinama pareiškėjai. Priešingai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ įtvirtina imperatyvų draudimą mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius (Higienos normos 12 p.). Taigi, mokyklai jau nuo 1986 m. nustatytas žemės sklypas negali būti sumažintas, tam nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Įsakymas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, yra priimtos kompetentingų subjektų, nepažeidžiant jokių procedūrų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas 0,11 ha dydžio šiauriau stadiono esančią žemę laikyti kaip neteisėtai priskirtą mokyklai ir grąžintiną jai natūra, yra nepagrįstas. Nepagrįstais laikytini ir kiti, išvestiniai pareiškėjos reikalavimai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 (paskutiniai skaičiai kopijoje neįskaitomi) 1 p. bei 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 p.
Pareiškėja savo skunde vertina tik 2003 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 01A-66-V-886, o dėl kitų skundo reikalavimų iš esmės nepasisako. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49 VĮ-(14.49.2.)-638 1-2 p. nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pagal 2004 m. panaudos sutartį turėtos teisės pereina Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklai, nustatoma žemės sklypo vertė. Šis įsakymas neliečia pareiškėjos teisių ar interesų - net ir panaikinus jį, jokios teisės ar pareigos pareiškėjos atžvilgiu nepasikeistų. Tokio įsakymo panaikinimas turėtų reikšmės tik mokyklos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisių ir pareigų apimčiai. Analogiškai vertintina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 3.2 p. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 p. atvejais - pareiškėjos skundžiamais punktais buvo nustatyta žemės sklypo vertė. Kokią įtaką tai turi pareiškėjos teisėms ir pareigoms, pareiškėja nenurodo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Atsakovė Vilniaus Aleksandro Puškino mokykla (toliau – ir Mokykla) su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (V t., b. l. 28–31) paaiškino, kad Mokyklos naudojamo sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos buvo nustatytos atsižvelgiant į 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projektą, kuriame buvo numatytas projektuojamos bendrojo lavinimo mokyklos Pašilaičių mikrorajone sklypas. Šis dokumentas buvo datuojamas 1986 m., taigi nuo pat Mokyklos pastato projektavimo Mokyklai buvo išskirtas aiškus žemės sklypas, skirtas Mokyklos veiklai vykdyti. Iš 1986 m. plano matyti, kad Įsakymu Mokyklos sklypas nebuvo nepagrįstai išplėstas – šiauriau mokyklos stadiono esanti žemės sklypo dalis, kurios siekia pareiškėja, aptariamame plane numatyta Mokyklai, jos reikmėms. Ta aplinkybė, jog pareiškėjos nurodomoje žemės sklypo dalyje nėra statinių, negali reikšti, kad Mokyklai tos žemės sklypo dalies nereikia ir ji gali būti grąžinama pareiškėjai, kadangi žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra Mokyklos naudojamas edukaciniams tikslams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ įtvirtina imperatyvų draudimą mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius. Taigi, Mokyklai jau nuo 1986 m. nustatytas žemės sklypas negali būti sumažintas, tam nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėja skunde vertina tik 2003 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“, o dėl kitų skundo reikalavimų iš esmės nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilęs dėl sklypo (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto nustatymo, 0,11 ha dydžio žemės ploto minėtame sklype, matininko G. P. 2015 m. spalio 19 d. pažymėto plane (II t., b. l. 147), priskyrimo valstybės išperkamai žemei, ir perdavimo turto patikėjimo teise valdyti Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinei mokyklai.
Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas pareiškėjai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės plotą (0,11 ha) natūra, ar šis žemės sklypas pažymėtas 2015 m. spalio 19 d. plane, esantis (duomenys neskelbtini) ir naudojamas Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklos priskirtinas valstybės išperkamai žemei, ar ginčijami teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti.
Nustatyta, kad pareiškėja (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), A. K. bei L. K. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdytą 0,7892 ha žemės plotą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste. Į dalį jiems tenkančios buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytos žemės nuosavybės teisės jiems buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimais Nr. 2.4-01-2825 ir Nr. 2.4-01-2824 (I t., b. l. 184–185, 188–189) ir 2007 m. spalio 8 d. sprendimais Nr. 2.4-01-5273, Nr. 2.4-01-5274 (I t., b. l. 147–148, 151–152).
NŽT 2013 m. sausio 7 d. sprendimais Nr. 49S-2 (III t., b. l. 156–157) ir Nr. 49S-3 (III t., b. l. 158–159) atkūrė J. J., A. K. bei L. K. nuosavybės teises į buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra atitinkamai 0,1570 ha ir 0,1501 ha žemės sklypo dalis, esančias 0,3071 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje.
Likusi neatkurta dalis sudaro: J. J. 0,0767 ha žemės ploto (III t., b. l. 156–157), A. K. ir L. K. 0,0734 ha žemės ploto (III t., b. l. 158–159).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę atkurti nuosavybės teises į likusias jiems tenkančias buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalis. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės plotas, esantis šiauriau Mokyklos stadiono, patenka į buvusio savininko A. O. nuosavybės teisėmis valdyto 0,7892 ha žemės ploto buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, ribas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-886, nustačius Mokyklos ir transformatorinės pastotės statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendro sklypo plotą 37723 kv. m ir ribas (I t., b. l. 71), ginčo žemės plotas pateko į šį 37723 kv. m ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir skundžiamais atsakovų aktais bei sutartimis buvo perduotas valdyti Mokyklai.
Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia, kad nuosavybės teisės į likusią jiems neatkurtą dalį, būtų atkurtos grąžinant natūra 0,11 ha ginčo žemės plotą, matininko G. P. pažymėtą 2015 m. spalio 19 d. plane, nes skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-886 ginčo žemės plotas nepagrįstai be pagrindo buvo prijungtas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nors jis turėtų būti grąžintas nuosavybės teisėms atkurti pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Atsakovai, nesutinka su pareiškėjos reikalavimais, teigdami, kad šis ginčo žemės plotas yra teisėtai ir pagrįstai priskirtas valstybės išperkamai žemei ir perduotas valdyti Mokyklai, todėl nuosavybės teisės jame negali būti atkurtos. Pažymėjo, jog ginčo žemės plotas dar 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekte, planuojant Pašilaičių III mikrorajoną, buvo numatytas Mokyklos veiklai vykdyti (II t., b. l. 160).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – Atkūrimo įstatymas), 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120 ir kiti teisės aktai.
Atkūrimo įstatymo (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. <...> Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija, galiojusi nuo 2000 m. spalio 31 d.) bendrasis planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos naudojimo prioritetams, raidos tikslams ir strategijai nustatyti (3 punktas) detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (5 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, - kad žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra nurodyta, jog „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (LVAT administracinėje byloje Nr. A7–276–04; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177). Administracinėje byloje Nr. A11 – 263 - 03 LVAT teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas“ (Administracinių teismų praktika, 2005, Nr. 8, p. 497, taip pat žr., pvz., 2010 m. vasario 1 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010, LVAT 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1931-12, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-589-13).
Atsakovės teigia, kad skundžiamas 2003 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 01A-66-V-886 buvo priimtas tuo pagrindu, kad ginčo žemės plotas dar 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekte buvo numatytas Mokyklos veiklai vykdyti.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje teigė, kad iš 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekto (II t., b. l. 160) nematyti, kad ginčo žemės plotas būtų priskirtas Mokyklai. Pareiškėjos atstovo teigimu, teismas turėtų vadovautis 2002 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto Pašilaičių seniūnijos buvusio savininko O. A. žemės sklypo ribų planu (t. I, b. l. 9–10).
Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjos atstovo teiginiais, nes į bylą pateiktas 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekto fragmentas (II t., b. l. 160) apibrėžia Mokyklos teritoriją, kartu su žemės plotais, projekte pažymėtais skaičiais 178.50 ir 178.60, kurie pažymėti ginčo žemės ploto vietoje. Tai, kad šis projekto fragmentas nepilnai atvaizduoja ginčo žemės ploto teritoriją, neleidžia daryti išvados, kad šis plotas nebuvo suprojektuotas kaip numatytas Mokyklos veiklai. Net iš nepilno projekto fragmento matyti, kad žemės plotų, projekte pažymėtų skaičiais 178.50 ir 178.60 priskyrimas Mokyklos teritorijai paneigia pareiškėjos pateiktų planų (I t., b. l. 9–10, 11–12) duomenis, pagal kurių žymėjimus Mokyklos teritorija baigiasi iš karto už stadiono ribos (t. y. žemės plotai, projekte pažymėti skaičiais 178.50 ir 178.60 atsiduria už Mokyklai priskirtos teritorijos ribų).
Iš Pašilaičių komunalinio rajono detalaus plano (II t., b. l. 1–2) matyti, kad ginčo žemės plotas, esantis šiauriau Mokyklos stadiono, kartu su šiuo stadionu pažymėtas kaip visuomeninės paskirties teritorija (mokymo, mokslo, švietimo objektams).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad sklypo (duomenys neskelbtini) 1984 m. vasario 3 d. detaliojo plano, kurio registracijos Nr. 110, minimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio 2013 m. sausio 16 d. protokole Nr. A16-66(2.1.28-AD4) (III t., b. l. 78), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamente nėra.
Pareiškėjos teismui pateikti planai (I t., b. l. 9–10, 11–12) negali paneigti 1986 m. Pašilaičių gyvenamojo rajono planavimo projekto (II t., b. l. 160), Pašilaičių komunalinio rajono detalaus plano (II t., b. l. 1–2) duomenų, kadangi jie skirti ne suprojektuoti teritorijas, o apibrėžti buvusio savininko O. A. žemės sklypo ribas nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Atsakovės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo žemės plotas yra valstybės išperkamas ir apie tai informavo pretendentus (I t., b. l. 13–14, 34–35).
Pagal LVAT praktiką (administracinėje byloje Nr. A-858-1931-12) tai, kad ginčo teritorijoje yra pastatų, žemę naudoja mokykla, toks žemės naudojimas de facto gali būti traktuojamas kaip žemės naudojimas bendroms gyventojų reikmėms.
Teismas sutinka su atsakovių pozicija, kad tai, jog ginčo teritorijoje nėra Mokyklai priklausančių statinių nereiškia, jog ši teritorija negali būti priskirta valstybės išperkamai. Pareiškėja neįrodė, kad ginčo žemės plotas nereikalingas Mokyklos reikmėms, vykdomai veiklai ir atitinkamai negali būti priskirtas kaip naudojamas bendroms gyventojų reikmėms. Mokykla teigia, kad ginčo žemės plotą faktiškai naudoja Mokyklos veiklai vykdyti, edukaciniais tikslais.
Teismas taip pat atsižvelgia į ginčo žemės ploto vietą. Ginčo žemės plotas yra iš karto už Mokyklai priklausančio stadiono ribos, todėl darytina išvada, kad ši teritorija Mokyklai reikalinga kaip susijusi su stadiono naudojimu. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nuosavybės teisės į žemės teritoriją, esančią už ginčo žemės ploto, pretendentams buvo atkurtos grąžinant nuosavybę natūra NŽT 2013 m. sausio 7 d. sprendimais Nr. 49S-2 (III t., b. l. 156–157) ir Nr. 49S-3 (III t., b. l. 158–159), kas patvirtina atsakovių pastangas atsižvelgti į pretendentų privačius interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Tai, kad skundžiamo 2003 m. spalio 9 d. įsakymo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 750 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos higienos normos ir taisyklės“ nenumatė tiesioginio draudimo mažinti Mokyklos teritoriją, nereiškia, kad Mokykla gali atsidurti blogesnėje padėtyje, nei tos mokyklos, kurių teritorijų ribų ir ploto nustatymo klausimas sprendžiamas vėliau, pradedant nuo 2005 m. birželio 19 d. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (12 punktas) tokį draudimą numato. Į pastarosios higienos normos nuostatas teismas turi atsižvelgti, kadangi jai galiojant sprendžia ginčą, susijusį su Mokyklos teritorijos mažinimo klausimu.
Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą, LVAT praktiką, daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, paneigia galimybę atkurti nuosavybės teises natūra į ginčo žemės plotą, patvirtina ginčo teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumą. Todėl nesant galimybei pareiškėjos nurodytoje vietoje atkurti 0,11 ha ginčo žemės plotą, grąžinant natūra pagal matininko G. P. parengtą planą, nėra teisinio pagrindo naikinti 2015 m. spalio 19 d. plane pažymėto 0,11 ha žemės ploto (duomenys neskelbtini); naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-886 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ 1, 3.2 punktus; naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4794-01 „Dėl Valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai“ 1 punktą; naikinti 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1205K01/2004-1205 1 punktą; naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-638 1-2 punktus; naikinti 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimo dėl 2004 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 102K01/2004-1205 pakeitimo 1.4 punktą. Teismas laiko, kad atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė teisės aktais joms priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, priimdamos skundžiamus įsakymus ir pasirašydamos susitarimus, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidų.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.