Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-08 · Civilinė byla Nr. e2-1184-464/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-26Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-09-08Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
e2-1184-464/2016
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00258-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Izomarinas“
Trečiasis asmuo
WIS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1184-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00258-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izomarinas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1171-253/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izomarinas“ ieškinį atsakovams išregistruotai uždarajai akcinei bendrovei „Anis“, ANIS TECH LLP, O. A. (O. A.), trečiasis asmuo WIS marine GmbH, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Izomarinas“ 2016-04-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti: 1) solidariai iš atsakovų ANIS TECH LLP ir BUAB „Anis“ 75 885,71 Eur skolą; 2) solidariai iš atsakovių ANIS TECH LLP ir BUAB „Anis“ 16 333,53 Eur metinių palūkanų; 3) subsidiariai iš atsakovo O. A. 75 885,71 Eur skolą; 4) subsidiariai iš atsakovo O. A. 16 333,53 Eur metinių palūkanų; 5) solidariai iš atsakovių ANIS TECH LLP ir BUAB „Anis“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) subsidiariai iš atsakovo O. A. 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) solidariai iš atsakovių ANIS TECH LLP ir BUAB „Anis“ visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 8) subsidiariai iš atsakovo O. A. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė reikalavimus kildino iš 2012-05-25 sutarties dėl statybos darbų atlikimo, sudarytos su atsakove ANIS TECH LLP, pagal kurią atsakovė ANIS TECH LLP veikė projekte kaip rangovė, o ieškovė - kaip subrangovė. Atsakovė ANIS TECH LLP užsakymą gavo iš trečiojo asmens – vokiečių įmonės WIS marine GmbH. Ieškovės atliktų pagal sutartis darbų aktus pagrindinė užsakovė WIS marine GmbH išrašydavo įmonei BUAB „Anis“. Ieškovė sužinojo, kad taip buvo veikiama todėl, kad atsakovas O. A. buvo ne tik vienintelis UAB „Anis“ akcininkas ir faktinis direktorius, tačiau ir faktinis ANIS TECH LLP savininkas bei vadovas. Ieškovė atliko darbus pagal sutartį, kurių vertė siekia 123 035,51 Eur, tačiau atsakovė ANIS TECH LLP apmokėjo tik dalį sumos ir liko skolinga 75 885,71 Eur. Nors 2012-05-25 darbų atlikimo sutarties 12 straipsnio 7 punktas numatė, kad visų ginčų, susijusių su šia sutartimi, nagrinėjimo ir teismo jurisdikcijos vieta, kiek leidžia įstatymas, yra Vismaras (Vokietijoje), tačiau pasak ieškovės, aplinkybė, kad UAB „Anis“ Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta bankroto byla, yra pagrindas netaikyti 2012-05-25 sutarties sąlygos dėl ginčų sprendimo Vismare.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-26 nutartimi atsisakė priimti ieškinį bei grąžino jį ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus kildina iš 2012-05-25 sutarties, kurios 12 straipsnio 7 punktas numato, kad visų ginčų, susijusių su šia sutartimi, nagrinėjimo ir teismo jurisdikcijos vieta, kiek leidžia įstatymas, yra Vismaras (Vokietija). Nors vienai iš atsakovių UAB „Anis“ Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-12 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, tačiau draudimas susidaryti susitarimus dėl jurisdikcijos bylose, kuriose numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija, nenustatytinas, kadangi dėl UAB „Anis“ 2016-03-02 buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir ši įmonė jau išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Taigi imperatyvios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos negali būti taikomos ir ieškinys nagrinėtinas Vismare (Vokietijoje). Nustatęs, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinio teismas nepriėmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Izomarinas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-26 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovės įsitikinimu, teismas, nurodydamas 2012-05-25 sutarties nuostatas dėl ginčų nagrinėjimo ir teismo jurisdikcijos vietos, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovu byloje yra ne tik ANIS TECH LLP, t. y. ne tik 2012-05-25 sutarties šalis, bet ir O. A., kuris nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 33 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne tojo pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo sutartinio teismingumo taisyklės pažeidimą ir ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkami įvertino tokiam procesiniam klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir įstatymo normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo konkrečiame teisme klausimą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti ne tik tai, ar šis ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus, bet ir tai, ar jis gali būti nagrinėjamas tame teisme. Analogiška pareiga teismui tenka ir tuomet, kai ginčas yra su užsienio (tarptautiniu elementu). CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas tik dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija (CPK 788 str. 1 d.).

Kita vertus, tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja ne tik nacionalinė teisė, bet ir dvišalės bei daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011). Tokiu atveju su ieškiniu pateikus sutartį, apeliantės sudarytą su užsienio subjektu, o taip pat sutarties 12 straipsnio 7 punkte esant sutarties šalių susitarimui visus iš šios sutarties galinčius atsirasti ginčus spręsti konkrečiame, pažymėtina, su sutarties vykdymo vieta susijusiame Vokietijos teisme (t. y. egzistuojant konkrečios jurisdikcijos sutartinei sąlygai), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti koks teisės aktas reglamentuoja tokio ginčo teismingumą, taip pat įsitikinti, ar ginčas, esant minėtam susitarimui, pagal tarptautinę arba nacionalinę teisę priskirtinas išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (jurisdikcijai).

Apeliantė, ieškinio pateikimo vieta pasirinkdama būtent Klaipėdos apygardos, o ne sutartyje nurodytą kitos valstybės (Vokietijos) teismą, šį savo pasirinkimą bei teisę nukrypti nuo sutartinio teismingumo sąlygos grindė vieninteliu argumentu - vienam iš jos atsakovais pasirinktų asmenų BUAB „Anis“ Klaipėdos apygardos teisme iškeltos bankroto bylos faktu bei ĮBĮ imperatyviomis nuostatomis, lemiančiomis visų reikalavimų, reiškiamų bankrutuojančiai įmonei, akumuliavimą bankroto byloje. Ir nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo 2000-05-29 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (t. y. naujos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001, vadinamo Reglamentu Briuselis I, redakcijos), kuris yra taikomas teismo procesams, pradėtiems po 2015-01-10, bei nacionalinės teisės aktų (CPK ir ĮBĮ atitinkamų nuostatų, nustatančių išimtinį teismingumą pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą) konkurencijos bei įtakos kilusio ginčo teismingumui, ši aplinkybė pati savaime nesuponuoja vertinimo, kad ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas neteisingai. Teismo pozicija taikyti sutartinio teismingumo taisyklę šiuo konkrečiu atveju buvo nulemta aplinkybės, kad atsakovė BUAB „Anis“ jau yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad toks juridinis asmuo neegzistuoja ir jis apskritai negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu (šalimi). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys bei Juridinių asmenų registro informacija (CPK 179 str. 3 d.) leidžia įsitikinti, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-412-538/2016 dar 2016-03-02 (t. y. iki apeliantės ieškinio pareiškimo) priėmė sprendimą dėl BUAB „Anis“ pabaigos, patvirtindamas, kad liko nepatenkinta šios įmonės kreditorių reikalavimų už 1 514 308,65 Eur sumą. Iš Juridinių asmenų registro įmonė išregistruota 2016-04-25. Tokiu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad po juridinio asmens pabaigos jo atžvilgiu anksčiau vykdytos teisminės bankroto procedūros ar konkrečios ĮBĮ nuostatos neturi įtakos ginčo jurisdikcijai.

Pažymėtina, kad apeliantė šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nutarties ir neskundžia, o savo atskirajame skunde pateikia vienintelį argumentą, t. y. kad ieškinyje atsakovais yra nurodyti ne tik antroji sutarties šalis ANIS TECH LLP, bet ir O. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir kuris nėra 2012-05-25 sutarties šalis bei nėra sudaręs susitarimo dėl iš minėtos sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos. Todėl, apeliantės teigimu, tokiu atveju taikytina CPK 33 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Viena vertus, sisteminis proceso įstatymo normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad CPK 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kelių susijusių bylų bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kai ne toje pačioje vietoje gyvenantiems ar esantiems atsakovams ieškinys alternatyviai pareiškiamas ieškovo pasirinkimu pagal vieno jų gyvenamąją vietą arba buveinę, šiuo atveju netaikytina. Jos taikymą eliminuoja galiojantis šalių susitarimas pakeisti bendrąją teritorinio teismingumo, nustatyto CPK 29 straipsnyje, taisyklę, juolab kad CPK 32 straipsnyje nustatyta išimtis iš bendrųjų teritorinio teismingumo nuostatų. Antra vertus, šis ginčas, kaip minėta pirmiau, yra su tarptautiniu elementu, taigi atsižvelgtina į 2012-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (pirmiau aptartas tarptautinio reglamentavimo prioriteto principas). Šio teisės akto 5 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Atitinkamai 7 skirsnio „Susitarimas dėl jurisdikcijos“ 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos sudaromas arba paliudijimas raštu (tokia sąlyga nagrinėjamu atveju išpildyta), be to, susitarimas dėl jurisdikcijos laikomas nuo kitų sutarties sąlygų nepriklausomu susitarimu ir jo galiojimas negali būti ginčijamas remiantis vien tuo, kad sutartis negalioja (Reglamento 25 str. 5 d.). Vadinasi, net ir neaptaręs tarptautiniuose teisės aktuose nustatyto teismingumo reglamentavimo pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčas, kilęs iš konkrečios sutarties, kurioje buvo nustatyta ir teismingumo sąlyga, nagrinėtinas tame teisme, kuriame sulygo pačios šalys – Vismare, Vokietijoje. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė subsidiariu atsakovu savo ieškinyje nurodė ir sutarties šalimi nesantį O. A., kuris šią sutartį yra pasirašęs atsakovės ANIS TECH LLP vardu ir kuris turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, išimtinės jurisdikcijos, sprendžiant iš šios sutarties atsiradusius ginčus, negali pakeisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė