- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-05
- Bylos Nr.
- BIK-350/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14935-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Linas Kiaurakis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo R. P. gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų BK 176 straipsnio 1 dalies, BK 144 straipsnio, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei padarytų esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 386 straipsnio 2 dalies pažeidimų, teismų praktikos nesilaikymo. Teismas nepašalino kasacinės instancijos teismo nurodytų trūkumų ir apsiribojo tik ankstesnių išvadų perrašymu ir bendro pobūdžio išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, o tarp nustatytų darbuotojų saugos norminių teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau vien formalus eilės teisės aktų nuostatų, lokalių instrukcijų, metodinio pobūdžio rekomendacijų išvardijimas nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Teismas nuosprendyje neatskleidė, kokiu konkrečiu būdu: R. P. veiksmais ar elgesiu šios nuostatos buvo pažeistos, nepakankamai motyvavo savo išvadas dėl priežastinio ryšio, nes tinkamai neįvertino nelaimingo atsitikimo mechanizmo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių buvo tik deklaruojamas. Nukentėjusiojo A. Š. parodymai nebuvo įvertinti jų patikimumo, pakankamumo aspektu, o nuteistojo R. P. parodymai apskritai nevertinti taip pažeidžiant rungimosi principą. Teismas netinkamai taikė BK 144 straipsnio nuostatas, nes neatskleidė būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes pavojų A. Š. gyvybei nustatė remdamasis vėliau padarytomis medicininėmis išvadomis.