Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ atstovui direktoriui V. L., atsakovui Ž. S., jo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovui Ž. S. dėl buvusio darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Enerstena“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Raseinių šilumos tinklai“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl nuostolių, padarytų neteisėtais atsakovo veiksmais atlyginimo, negautų pajamų forma ir neturtinės žalos, padarytos įmonės reputacijai atlyginimo.Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2012-03-22 atsakovas su ieškove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas pas ieškovę projektų vadovo pareigoms. Darbo sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui 131.58 Lt (vėliau pakeista į 38.11 Eur) mėnesinį atlyginimą. Darbo sutartimi nustatyta darbo dienos trukmė – 1 valanda per dieną, 5 valandos per darbo savaitę (1 t., b. l. 13-14). 2014-01-31 atsakovas su UAB „Enerstena VS“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas projektų vadovo pareigoms, nustatytas 4605.26 Lt mėnesinis atlyginimas (1 t., b. l. 130). 2016-01-04 atsakovas su UAB „Enerstena“ sudarė darbo sutartį, kuria priimtas dirbti projektų koordinatoriumi, susitarta dėl 1205 Eur mėnesinio darbo užmokesčio (1 t., b. l. 133). Ieškovė pateikė pasiūlymą UAB „Raseinių šilumos tinklai“ organizuojamame viešame pirkime Nr. 166490 „Dūmų kondensacinio ekonomaizerio projektavimas ir įrengimas Ariogalos katilinėje“ (toliau viešasis pirkimas arba konkursas). Ieškovė, grįsdama atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, rėmėsi atsakovo kvalifikacija. UAB „NEST Baltija“ perkančiajai organizacijai pateikė atsakovo deklaraciją, jo gyvenimo aprašymą (CV), atestatus (1 t., b. l. 18-20). 2016 m. liepos 4 d. atsakovas perkančiajai organizacijai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis niekada nėra pasirašęs jokių UAB „NEST Baltija“ dokumentų, susijusių su vykdomu viešuoju pirkimu, jo perkančiajai organizacijai pateiktame gyvenimo aprašyme nurodyta informacija neatitinka tikrovės, atsakovas jokia forma nėra davęs sutikimo ir įsipareigojęs UAB „NEST Baltija“, kad sutinka dalyvauti kaip šios įmonės specialiųjų darbų vadovas ir, kad įmonei laimėjus konkursą turės galimybę bei norą dirbti prie šio projekto įgyvendinimo (1 t., b. l. 24). Tą pačią dieną Ž. S. pateikė prašymą UAB „NEST Baltija“ atleisti jį iš darbo jo paties prašymu (1 t., b. l. 41). 2016 m. liepos 4 d. UAB „Enerstena“ perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl tiekėjo UAB „NEST Baltija“ atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Pretenzijoje nurodė, jog UAB „NEST Baltija“ perkančiajai organizacijai pateikė specialisto Ž. S., kuris nuo 2016 m. liepos 4 d. yra UAB „Enerstena“ darbuotojas, deklaraciją ir jo gyvenimo aprašymą, kuriuose specialisto parašai skiriasi ne tik tarpusavyje, bet taip pat ir nuo to parašo, kuris yra darbo sutartyje, kas sudaro prielaidas manyti, jog parašai galimai yra suklastoti. Specialistui žodžiu ir raštu patvirtinus, kad nei deklaracijos, nei gyvenimo aprašymo, nei kitų dokumentų UAB „NEST Baltija“ neteikė ir nepasirašinėjo bei nedalyvavo nurodytuose projektuose, nesutinka su tuo, jog ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ laikomi atitinkančiais VPĮ ir pirkimo dokumentų reikalavimus. Pretenzijoje prašė atmesti jungtinės veiklos pagrindu veikiančios subjektų grupės pasiūlymą dėl melagingos informacijos pateikimo (1 t., b. l. 21-23). Perkančioji organizacija 2016 m. liepos 5 d. kreipėsi į UAB „NEST Baltija“ prašydama patikslinti duomenis dėl tiekėjo atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams (1 t., b. l. 43). 2016 m. liepos 11 d. UAB „NEST Baltija“ pateikė perkančiajai organizacijai kito specialisto, dirbusio įmonėje nuo 2010 m. spalio 1 d., kandidatūrą bei jo reikiamą kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 44-45, 59-61). Perkančioji organizacija pripažino UAB „NEST Baltija“, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu su kitais ūkio subjektais, pateiktą pasiūlymą atitinkančiu minimalius kvalifikacinius reikalavimus. 2016 m. liepos 15 d. įsakymu UAB „NEST Baltija“ atleido Ž. S. iš darbo nuo 2016 m. liepos 18 d. (1 t., b. l. 62). 2016 m. rugpjūčio 4 d. perkančioji organizacija informavo jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų grupę, kurią sudaro UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“, jog tiekėjo kaina viršija perkančiosios organizacijos pirkimui suplanuotą sumą (348 000 Eur be PVM). Perkančioji organizacija neturi finansinių resursų padidinti pirkimui suplanuotą sumą, todėl tiekėjo pasiūlyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Komisija priėmė sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos pasiūlymo kainos. UAB „Enerstena“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ vykdomame viešajame pirkime priimtus sprendimus toje dalyje, kuria jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus (1 t. b. l. 63-75). UAB „NEST Baltija“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ pasiūlymą dėl per didelės kainos (1 t., b. l. 74-83). Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės UAB „Enerstena“ ieškinį atmetė; ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį tenkino – panaikino atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ pasiūlymą (1 t., b. l. 84-101). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (1 t. b. l. 154-165). Viešojo pirkimo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 2 d. (1 t. b. l. 169).Reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad vėliau pradėjus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, ieškovė dėl padidėjusių sąnaudų prarado net 14 968,70 Eur pelno, kuris sudaro ieškovės prašomus priteisti patirtus nuostolius. Ieškovė taip pat patyrė 1000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl bendrovės dalykinės reputacijos sumenkinimo. Taigi ieškovė reiškia reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės atsakovui taikymo.Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Dėl to ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).Ieškovė nurodė, kad atsakovas atliko šiuos neteisėtus veiksmus: tiesioginiam konkurentui suteikė informaciją apie ieškovės dalyvavimą viešajame pirkime, viešojo pirkimo metu nutraukė darbo sutartį ir perėjo dirbti pas konkurentą bei atsisakė savo parašų viešojo pirkimo dokumentuose. Pasisakant dėl darbo sutarties nutraukimo, pažymėtina, kad šalys buvo sudariusios neterminuotą darbo sutartį. Darbo kodekso 55 straipsnis suteikia teisę darbuotojui rašytiniu pareiškimu nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis numatė darbuotojo teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai raštu įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Nagrinėjamoje byloje nekeliamas klausimas dėl per trumpo įspėjimo termino apie darbo sutarties nutraukimą. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Taigi minėtose įstatymo normose nėra nustatyta jokio apribojimo, išskyrus terminą, darbuotojui nutraukti darbo sutartį, kadangi asmuo negali būti verčiamas dirbti prieš jo valią. Naudojimasis teise nutraukti darbo sutartį apskritai negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, sudarančiu pagrindą deliktinės atsakomybės taikymui. Dėl atsakovo įsidarbinimo konkuruojančioje įmonėje kaip deliktinės atsakomybės taikymo pagrindo pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę nekonkuravimo susitarimo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nekonkuravimo susitarimas nebuvo sudarytas dėl to, kad tada būtų reikėję mokėti darbuotojui. Taigi nekonkuravimo susitarimas sąmoningai nebuvo sudarytas, šalims žinant ir suprantant tokio susitarimo esmę, darbdaviui nepageidaujant prisiimti tokio susitarimo sąlygotą finansinę naštą. Antra, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad atsakovas pas ieškovę buvo įdarbintas formaliai, tik dėl savo turimų atestatų, kad įmonė galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau faktiškai pas ieškovą nedirbo – atsakovas pas ieškovę neturėjo darbo vietos ir pas ieškovę jos veiklos vykdymo vietoje nebūdavo, neturėjo jokių ieškovės suteiktų darbo priemonių, faktiškai nevykdė projektų vadovo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų. Nustatyta, kad atsakovui buvo mokamas simbolinis, jo turimos kvalifikacijos neatitinkantis atlyginimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su „Enerstena“ įmonių grupe atsakovą darbo santykiai siejo nuo 2014-01-31, šioje įmonių grupėje atsakovas dirbo ne formaliai, buvo sudarytos darbo sutartys dėl pilnos darbo dienos, mokant darbuotojui jo, darbdavio ir darbuotojo vertinimu, kvalifikaciją atitinkantį darbo užmokestį. Esant šioms aplinkybėms ieškovės teiginiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įsidarbinant konkuruojančioje įmonėje atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai perkančiajai organizacijai nurodant, kad jis niekada nėra pasirašęs jokių UAB „NEST Baltija“ dokumentų, susijusių su vykdomu viešuoju pirkimu, gali būti vertinami neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino, kad atsakovas iš tiesų nepasirašė jokių viešajame pirkime ieškovės perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų (tarp jų ir specialisto deklaracijos, 1 t., b. l. 19), ieškovė buvo pasigaminusi atsakovo parašo antspaudą ir jį uždėjo ant perkančiajai organizacijai teikiamų dokumentų. Taip pat patvirtino, kad ieškovė neinformavo atsakovo, kad šiame viešajame pirkime ant teikiamų dokumentų uždėjo atsakovo parašo antspaudus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sužinojęs, jog be jo žinios yra pagamintas parašo antspaudas ir jis naudojamas ant dokumentų, jau kilus ginčui, nusprendė nutraukti darbo sutartį. Į bylą yra pateiktas projektų vadovo pareigybės aprašymas, kurio 6.4 punkte numatyta, kad darbuotojas (šioje byloje atsakovas) sutinka, kad pagal įmonės poreikį būtų naudojamas jo parašo antspaudas. Atsakovas nurodė, kad nebuvo susitaręs su ieškove, davęs ieškovei sutikimą dėl jo parašo spaudo gamybos ir naudojimo. Atsakovas nežinojo, kad ieškovas yra pasigaminęs ir naudoja atsakovo parašo spaudą. Sąlyga dėl atsakovo sutikimo pagal įmonės poreikį naudoti atsakovo spaudą yra pridėta vėliau, kai ant pareigybės aprašymo jau buvo atsakovo parašas. Taigi iš esmės atsakovas teigia, kad ieškovė suklastojo dokumentą. Į bylą buvo išreikalautas projektų vadovo pareigybės aprašymo originalas, atsakovas neprašė skirti šio dokumento ekspertizės. Nesant byloje jokių kitų įrodymų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovas neįrodė, kad sąlyga dėl atsakovo sutikimo pagal įmonės poreikį naudoti atsakovo spaudą yra pridėta vėliau (CPK 178 str., 184 str.). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartyje konstatuota, kad Ž. S. pagal projektų vadovo pareigybės aprašymą, su kuriuo supažindintas pasirašytinai, leido naudoti jo asmeninį antspaudą pagal įmonės poreikius, jo kvalifikacija įmonė galėjo naudotis pagal darbo sutarties bei pareigybės aprašymo nuostatas. Dėl to pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė neegzistuojant pagrįstų įrodymų, būtinų išvadai, jog tiekėjo UAB „NEST Baltija“ pasiūlyme buvo pateikti melagingi duomenys. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes minėtoje byloje nedalyvavo tie patys asmenys, Ž. S. minėtoje byloje nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Be to, minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar UAB „NEST Baltija“ rėmimasis Ž. S. kvalifikacija viešajame pirkime gali būti vertinamas kaip melagingų duomenų teikimas perkančiajai organizacijai, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės buvusiam įmonės darbuotojui taikymo. Teismas pažymi, kad minimalių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas viešuosiuose pirkimuose nėra formalumas. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra skirti tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Nagrinėjamu atveju, sudarydamos darbo sutartį, šios sutarties šalys nesiekė Darbo kodekso 93 straipsnyje nurodytų tikslų. Pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas įmonėje buvo įdarbintas tik formaliai, tam, kad įmonė galėtų naudotis jo atestatu ir galėtų teikti pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose. Taigi šios darbo sutarties ir atsakovo kvalifikacijos naudojimu ieškovė siekė vienintelio tikslo – užsitikrinti formalų atitikimą galimiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams viešuosiuose pirkimuose, šiuo tikslu net gi pasigamino tris atsakovo parašo spaudus. Taip pat patvirtino, kad neinformavo atsakovo, kad viešajame pirkime yra remiamasi jo kvalifikacija, kad perkančiajai organizacijai teiktuose dokumentuose yra sudėti atsakovo parašo spaudai. Toks pačios ieškovės elgesys, kuomet siekiama apeiti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir kartu pirkimo dokumentų reikalavimus, deklaruojant atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, kuomet net neketinama realiai naudotis asmens, kurio kvalifikacija remiamasi konkurse, gebėjimais vykdant viešojo pirkimo sutartį negali būti laikomas atitinkančiu Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams. O juo labiau nesudaro pagrindo nepasiekus priešingo teisei tikslo – reikalauti dar ir žalos atlyginimo. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog atsakovas tiesioginiam konkurentui suteikė konfidencialią informaciją. Pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad neinformavo atsakovo apie tai, kad įmonė dalyvauja viešajame pirkime. Teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokią konfidencialią informaciją atsakovas galimai atskleidė UAB „Enerstena“. Byloje nustatyta, kad atsakovas nedalyvavo rengiant pasiūlymą, nei apie jo rengimo faktą, nei apie pasiūlymo turinį nebuvo informuotas. Tad visiškai nesuprantami ieškovės kaltinimai konfidencialios informacijos atkleidimu asmeniui, kuris nedisponavo jokia konfidencialia informacija. Pasisakant dėl informacijos, kad ieškovė dalyvauja viešajame pirkime, pateikimo UAB „Enerstena“ pirmiausiai pažymėtina, kad iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas apskritai galėjo suteikti tokią informaciją trečiajam asmeniui, nes kaip jau minėta, UAB „NEST Baltija“ neinformavo atsakovo nei apie tai, kad ketina dalyvauti viešame pirkime, nei, kad jame remsis atsakovo kompetencija ir pajėgumais. Antra, viešasis pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu (1 t., b .l. 167), o ne derybų būdu. Viešojo pirkimo procedūros (viešojo pirkimo vykdymo būdas) tiesiogiai lemia tiek tiekėjo, tiek perkančiosios organizacijos teises ir pareigas, vykdomame viešajame pirkime. Nuo pasirinkto pirkimų būdo priklauso ir galėjimas pasinaudoti informacija, kaip konkurenciniu pranašumu, apie kitų tiekėjų dalyvavimo konkurse faktu. Tais atvejais, kai viešasis pirkimas vykdomas ne derybų ar ne konkurencinio dialogo būdu – visi pirkime dalyvaujantys tiekėjai su pasiūlymu perkančiajai organizacijai yra pateikę visą viešajame pirkime reikalingą informaciją (dokumentus) ir patį pasiūlymą dėl pirkimo objekto, nurodę siūlomą kainą. Gavusi pasiūlymą perkančioji organizacija tik atlieka pasiūlymo vertinimą pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas. Po pasiūlymų pateikimo –pasiūlymas nebegali būti keičiamas ar modifikuojamas. Tad po šio momento tiekėjų sužinojimas, kas yra jo konkurentai, kokios jų pasiūlymo kainos (jei vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina) ar tarkim techniniai sprendiniai (jei pasirinktas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) nebeįtakoja pasiūlymų turinio, o tuo pačiu ir sąžiningo varžymosi dėl teisės sudaryti pirkimo sutartį. Tačiau kai pirkimas yra vykdomas skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose įtvirtintus kriterijus atsirinkusi tiekėjus, kviečia juos pateikti pasiūlymą ir derėtis dėl pirkimo objekto. Siekiant geriausio rezultato su kiekvienu tiekėju atskirai deramasi dėl pasiūlymo sąlygų. Tik pasibaigus deryboms, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustatomas geriausias pasiūlymas. Derybų, kaip viešojo pirkimo procedūros esmė – susiderėti dėl perkančiajai organizacijai geriausių sąlygų įsigyjant pirkimo objektą. Būtent pirkimo, kuris vykdomas derybų būdu informacija apie paraiškas pateikusius tiekėjus gali būti laikoma konfidencialia dėl galimumo tiekėjų derybinės pozicijos sužinojimui ar suderinimui. Tuo tarpu paties fakto, kad atviro konkurso būdu vykdomame pirkime dalyvauja kuri nors įmonė, sužinojimas neturi jokios įtakos sąžiningam varžymuisi. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų.CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl užsitęsusių teisminių procesų išaugo viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudos, lyginat su apskaičiuotomis ieškovei teikiant pasiūlymą viešajame pirkime, ir dėl to ieškovė negavo dalies planuoto pelno. Konstatuotina, kad tarp ieškovės nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų ir deklaruojamos žalos nėra jokio, nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio. Nustatyta, kad perkančioji organizacija gavusi informaciją dėl Ž. S. nesutikimo naudotis jo kvalifikacija viešajame pirkime, 2016 m. liepos 5 d. kreipėsi į UAB „NEST Baltija“ prašydama patikslinti duomenis dėl tiekėjo atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams. 2016 m. liepos 11 d. UAB „NEST Baltija“ pateikė perkančiajai organizacijai kito specialisto, dirbusio įmonėje nuo 2010 m. spalio 1 d., kandidatūrą bei jo reikiamą kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Perkančioji organizacija pripažino UAB „NEST Baltija“, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu su kitais ūkio subjektais, pateiktą pasiūlymą atitinkančiu minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Vėliau teisme buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enerstena“ ieškinį atsakovei UAB „Raseinių šilumos tinklai“ dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių šilumos tinklai“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų vykdant viešąjį pirkimą Nr. 166490, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „ESCO LT“. Minėtoje byloje UAB „Enerstena“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ vykdomame viešajame pirkime priimtus sprendimus toje dalyje, kuria jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „NEST Baltija“ ir UAB „ESCO LT“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus, o UAB „NEST Baltija“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. (4.3)-66-256 nurodytą sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ pasiūlymą vykdant supaprastintą atvirą konkursą Nr. 166490 „Dūmų kondensacinio ekonomaizerio projektavimas ir įrengimas Ariogalos katilinėje“. Taigi UAB „NEST Baltija“ ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos pasiūlymo kainos. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės UAB „ENERSTENA“ ieškinį atmetė; ieškovės UAB „NEST Baltija“ ieškinį tenkino; panaikino atsakovės UAB „Raseinių šilumos tinklai“ sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ pasiūlymą vykdant supaprastintą atvirą konkursą bei sprendimą atmesti UAB „NEST Baltija“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. pretenziją „Dėl pasiūlymo atmetimo“. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi viešojo pirkimo procedūros, o kartu pirkimo sutarties sudarymas ir jos vykdymas užsitęsė ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl trečiojo asmens teisminio ginčo inicijavimo ir dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą dėl per didelės kainos. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytą reikalavimo dėl žalos (negauto pelno) atlyginimo faktinį pagrindą, vadovaujantis CPK 45 straipsniu teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi, taip pat 2017-12-04 teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei pakeisti byloje atsakovą, tačiau ieškovė nesutiko. Be to, perkančioji organizacija tik radusi papildomą finansavimą, 2017-03-02 su ieškove sudarė sutartį dėl rangos darbų įsigijimo. Sutarties sudarymas 2017-03-02 buvo sąlygotas ne atsakovo veiksmų, o ieškovės teisminio ginčo su perkančiąja organizacija, ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, kuris niekaip nesusijęs su ieškovės nurodomais atsakovo veiksmais ir perkančiosios organizacijos nepakankamo finansinio pajėgumo įsigyti viešojo pirkimo objektą.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą; turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra ieškovo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų atsakovo (-ų) veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pateiktas išaiškinimas, kad ieškovo negautos pajamos suprantamos kaip (negautas) grynasis pelnas. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015). Reikšdama reikalavimą dėl 14 968,70 Eur nuostolių atlyginimo ieškovė nepagrįstai neatskaičiavo nuo šios sumos mokėtinų mokesčių. Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų išaugus viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudoms, sumažėjusį pelną. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Be to, nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitinka kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.249 straipsnio 1 dalis neriboja žalos įrodinėjimo priemonių, todėl patirtos žalos faktą ir jos dydį ieškovė gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negautas pajamas įrodinėjo kontrahentų komerciniais pasiūlymais, rangos sutartimis su kontrahentais, darbo užmokesčio sąnaudų lentelėmis, pačios ieškovės parengtomis viešojo pirkimo sutarties vykdymo sąnaudų pokyčio lentelėmis. Tačiau ieškovė neteikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kokio dydžio pelną, kurio negautą dalį reikalaujama priteisti šioje byloje iš atsakovo, ji buvo pasiskaičiavusi teikdama pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Į bylą nėra pateikti jokie pirminiai dokumentai, kurie patvirtintų ieškovės teiginius dėl planuoto gauti pelno dalies. Nesant šių įrodymų, negalima spręsti ar iš tiesų ieškovė negavo dalies pelno, o jei taip, tai kokia yra negauto pelno dalis ir ar pelno sumažėjimas yra sąlygotas per laiko tarpą išaugusių prekių ir darbų kainų. Ieškovei 2017 m. spalio 24 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti papildomus, žalos dydį patvirtinančius įrodymus. 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovei pakartotinai buvo pasiūlyta pateikti žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Ieškovė į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir prašymą dėl šių įrodymų pripažinimo konfidencialia informacija. Teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą dėl įrodymų pripažinimo konfidencialia informacija tenkino iš dalies. Ieškovės UAB „NEST Baltija“ 2018-01-15 teismui pateiktą rašytinį įrodymą 2 priedo „lentelė Nr. 1“ pripažintino konfidencialia informacija, uždraudžiant byloje dalyvaujantiems asmenims su juo susipažinti bei ją kopijuoti. Kitų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, jų suvestinės ir atlyginimų priskaitymo suvestinės) nepripažino konfidencialia informacija ir nustatė terminą pašalinti rašytinių įrodymų trūkumus. 2018 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad rašytinių įrodymų trūkumų nešalins, į bylą neteiks, todėl su 2017-01-15 prašymu pateikti rašytiniai įrodymai, išskyrus 2 priedo „lentelė Nr. 1“ , kuri yra priimta į bylą ir pripažinta konfidencialia informacija, grąžinami ieškovei (CPK 115 str. 3 d.). Ištyrus į bylą pateiktus įrodymus pripažintina, kad ieškovė neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir paties žalos patyrimo fakto.Ieškovė taip pat prašo priteisti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl bendrovės dalykinės reputacijos sumenkinimo. Šio reikalavimo ieškovė ne tik, kad neįrodė, bet net ir neįrodinėjo. Deklaratyvūs teiginiai, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo pareikšto reikalavimo tenkinimui. Nenustačius jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neegzistuojant vienai iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Ieškovė, reikšdama atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti atsakovo atsakomybei taikyti reikiamas sąlygas. Ieškinys pagal ieškovės pasirinktą reikalavimo pagrindą ir įrodinėjimo būdą byloje nėra įrodytas. Ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir prašomos atlyginti žalos, žalos fakto, t. y. ieškovei neįvykdžius įrodinėjimo pareigos dėl atsakomybei taikyti sąlygų egzistavimo – ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį atmetus atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 3000,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro procesinio dokumentų parengimas, konsultavimas ir atstovavimas teisme, bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 47-50). Patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos didelėmis. Tačiau vertinant ar tokio dydžio atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės ar atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį, atsižvelgtina į tai, kad ir ieškovė šioje byloje yra pateikusi jos patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, kurios sudaro 3233,12 Eur (2 t., b. l. 60-74). Taigi abi šalys patyrė panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš ko galima spręsti, kad tokio dydžio išlaidos abiems pusėms buvo priimtino dydžio, tiek ieškovė, tiek atsakovas vertino, kad tokio dydžio išlaidos atitinka jiems teikiamų paslaugų apimtis ir pobūdį, prašomoms priteisti išlaidoms neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovės priteistina visos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. 3000,80 (CPK 98 str. 1 d.). Šioje byloje buvo patirta 26,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai). Ieškinį atmetus ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.). Trečiasis asmuo UAB „Enerstena“ buvo pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“, juridinio asmens kodas 301560706, 3000,80 Eur (tris tūkstančius eurų ir 80 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEST Baltija“, juridinio asmens kodas 301560706, valstybei 26,46 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 46 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEST Baltija“ su 2017-01-15 prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, išskyrus 2 priedo „lentelę Nr. 1“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo rūmus.