- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3630-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01001-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Suinteresuotas asmuo
- S. S., V. J., R. J.
- Pareiškėjas
- O. J.
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. S. ir suinteresuoto asmens V. J. atstovei advokatei V. L.,
nedalyvaujant pareiškėjai O. J. ir jos atstovei advokatei E. J., suinteresuotiems asmenims R. J., V. J., išvadą duodančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., R. J., V. J. ir S. S. dėl suinteresuoto asmens V. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo (išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama:
- pripažinti jos sutuoktinį – suinteresuotą asmenį – V. J., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu visose turtinių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse;
- nustatyti neveiksniam V. J. globą ir paskirti S. S. jo globėja.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. J. ir jos atstovė advokatė E. J. į teismo posėdį neatvyko, prašo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant ir nurodo, kad palaiko visus reikalavimus. Prašo vadovautis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir pripažinti V. J. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti jam globą, globėja paskirti S. S..
Pareiškėjos O. J. reikalavimai grindžiami šiais pareiškime nurodytais argumentais: V. J. yra pareiškėjos sutuoktinis. Sutuoktinio sveikatos būklė laipsniškai blogėja, jis nevaikšto, negeba pats pasigaminti valgyti, valgo tik susmulkintą maistą, nesupranta pinigų reikšmės, negeba pasirūpinti savo asmens higiena, sveikata. Jis beveik nemato ir negirdi. V. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pati pareiškėja prižiūrėti sutuoktinio nebegali dėl savo pačios prastėjančios sveikatos būklės. Globoti sutuoktinį V. J. sutinka vaikaitė S. S., pas kurią šiuo metu jis ir yra. S. S. prižiūri ir rūpinasi V. J.. Kitų asmenų norinčių globoti V. J. nėra.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. S. su pareiškėjos O. J. pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti, t. y. nustatyti, kad V. J. yra neveiksnus visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, bei nustatyti jam globą paskiriant ją – S. S., jo globėja. Paaiškino, kad globa seneliui V. J. yra reikalinga. Močiutei O. J. yra sunku prižiūrėti sutuoktinį, jai pačiai reikalinga priežiūra. Senelis turi daug ligų, vaikšto tik su pagalba, pakalbinus kalba, kartais nepažįsta, sunkiai orientuojasi laike, dažnai klausia kokia diena. Savo noru jokia veikla neužsiima. Valgo tik maitinamas, jei nebūtų duodamas valgis, pats nepavalgytų, reikalinga trinti maistą. Savo higiena senelis pats pasirūpinti negali, pats sunkiai galėtų apsirengti, jį reikia aprengti. Senelis vartoja vaistus, tačiau tik kai yra pasakyta, pats negeria. Jam reikalinga kito asmens nuolatinė priežiūra. Niekas kitas neišreiškė noro globoti V. J.. Ji gyvena kartu su sutuoktiniu, kuris neprieštarauja, kad jų namuose būtų globojamas V. J.. Pati nedirba, išėjo iš darbo nes reikalinga buvo prižiūrėti senelį V. J.. Gali globoti kitą asmenį, nėra bausta ir teista. Gyvena keturių kambarių bute, kuris erdvus ir tinkamas globoti senelį. Senelis V. J. turi du vaikus ir penkis anūkus.
Suinteresuoto asmens V. J. atstovė V. L. su pareiškėjos O. J. pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti, t. y. nustatyti, kad V. J. yra neveiksnus visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, bei nustatyti jam globą paskiriant S. S. V. J. globėja. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui S. S., kurią norima paskirti globėja, 2014 m. atstovaujamasis dovanojimo sutartimi perleido savo turtą, tačiau įvertinus S. S. paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad turto perleidimo sandoris neatitiko atstovaujamojo interesų, ji neketina V. J. išvežti į globos namus, faktiškai rūpinasi juo. Pats V. J. nesupranta savo veiksmų reikšmės dėl psichinės ligos, tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu. S. S. faktiškai rūpinasi atstovaujamuoju, gali globoti kitą asmenį, todėl neprieštarauja, kad ji būtų paskirta V. J. globėja.
Suinteresuoti asmenys R. J. ir V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys R. J. ir V. J. taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškėjos O. J. pareiškimu.
Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo V. J. į teismo posėdį nekviestas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).
Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – pateikė išvadą, kur nurodė, jog V. J. yra silpnos sveikatos, negeba pasirūpinti savimi, nevaikšto, negeba pasigaminti maisto, valgo tik susmulkintą maistą, nesupranta pinigų vertės, negeba pasirūpinti higiena, sveikata, labai silpnai mato ir girdi. V. J. visose srityse reikalinga kito asmens pagalba ir priežiūra. Neprieštaraujama, kad V. J. globėja būtų paskirta vaikaitė S. S..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas iš dalies tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).
Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).
Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.
Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvadoje, parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad suinteresuotas asmuo V. J. iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes: nesuvokia pinigų reikšmės, negeba skaičiuoti, rašyti ir skaityti; kalba, tačiau ne visus tariamus žodžius galima suprasti; didžiąją laiko dalį praleidžia gulėdamas lovoje ir nieko neveikdamas, niekuo nesidomi; nesiorientuoja laike, nei aplinkoje; nesupranta savo veiksmų esmės ir negeba jų valdyti; negeba suvokti kaip tvarkyti asmenines pajamas, turtą; negeba pasirūpinti savimi sveikatos priežiūros srityje, nes nežino kokia liga jam diagnozuota, kada susirgo, negeba apibūdinti savo sveikatos būklės, geria vaistus, tik kurie paduodami artimųjų, nuvykti į gydymo įstaigą be kitų asmenų pagalbos negebėtų; negali būti globėju, nes jam pačiam reikalinga pagalba, jam sunku suprasti visų sprendimų esmę ir pasekmes, tinkamai save atstovauti įvairiose srityse; įgūdžių savitvarkos srityje neturi; dėl sveikatos būklės negali užsiimti jokia darbine veikla; pasirūpinti savo higiena nesugeba, dėvi sauskelnes, yra maudomas; ne visada pažįsta artimuosius; reikalinga pagaminti ir sumulkinti maistą; reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba ir priežiūra.
V. J. nuo 2016 m. lapkričio 10 d. neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-21/2019 nurodyta, kad V. J. konstatuojama įgyta silpnaprotystė: kita kraujagyslinė demencija (F01.8). Pagal savo psichikos būklę V. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl psichikos būklės V. J. negali dalyvauti teismo posėdyje ir suprasti teismo proceso, jo prasmės bei duoti paaiškinimus.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens V. J. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jo galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens V. J. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo V. J. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.
Atsižvelgus į tai ir į suinteresuoto asmens V. J. fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui V. J. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui V. J. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).
Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.
Pripažinus suinteresuotą asmenį V. J. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).
Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja O. J. prašo teismo pripažintino neveiksniu tam tikrose srityse V. J. globėja paskirti suinteresuotą asmenį – vaikaitę S. S.. S. S. kandidatūrai pritaria išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – bei suinteresuoto asmens V. J. atstovė advokatė V. L., taip pat suinteresuoti asmenys R. J. ir V. J..
S. S. neteista ir administracine tvarka nebausta, nėra pripažinta neveiksnia kuriose nors srityse, nedirba, pagal sveikatos būklę gali slaugyti senelį V. J.. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį V. J., šiuo metu nėra.
Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens V. J. interesais, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens S. S. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintino neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse V. J. globėja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas
nusprendžia:
O. J. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti V. J., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;
- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);
- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);
- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);
- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);
- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).
Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja tose srityse paskirti S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.