Kauno apygardos teismo nutartis

2007-09-26 · Civilinė byla Nr. 2A-867-173/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-26
Bylos Nr.
2A-867-173/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Gražina Davidonienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
L. A.
Atsakovas
J. C.
Trečiasis asmuo
J. C., S. C., A. J., O. Ž., Marijampolės
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-867-173/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja R. A.
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 34.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 26d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Nijolios Indreikienės,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovės L. A. atstovui advokatui Č. Ž. ,atsakovo J. C. atstovui advokatui V. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. A. ieškinį atsakovui J. C. , tretiesiems asmenims J. C. , S. C. , A. J. , O. Ž. , Marijampolės 4-ajam notarų biurui dėl testamento panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2003 m. gegužės 22 d. testamentą, sudarytą Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarės L. Pečkienės. , registro Nr.4260, kuriuo A. C. , mirusi 2006 m. spalio 22 d., visą savo turtą po mirties paliko atsakovui J. C. . Ieškinyje nurodoma, jog po testatorės sūnaus A. C. mirties, pablogėjo jos motinos sveikata, ji susirgo depresija, elgesys pasidarė keistas, nes ji dažnai kalbėjo apie savižudybę. Dėl šių aplinkybių, ieškovės nuomone, ginčijamas testamentas buvo sudarytas testatorei nesuprantant savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str.). Siekdama įrodyti ieškinyje nurodytus teiginius, ieškovė prašė paskirti A. C. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar A. C. , sudarydama testamentą, suprato savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes.Bet bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė prašė nebeskirti pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės ir prašė panaikinti testamentą, pripažįstant, kad jis surašytas dėl suklydimo.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybei 46,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad A. B. , mirusi 2006 m. spalio 22 d., 2003 m. gegužės 22 d. testamentu, patvirtintu Marijampolės 4-ojo notarų biuro notarės L. Pečkienės , visą savo turtą paliko vaikaičiui J. C. (atsakovui). Pažymėjo, kad duomenų, jog testamento sudarymo metu, testatorė buvo neveiksni byloje nepateikta (CK 2.10 str.). Aplinkybių, jog sudarant ginčijamą testamentą, testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai, tretieji asmenys bei atsakovas. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylą, ieškovė atsisakė prašymo dėl pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, o baigiamosiose kalbose, jos atstovas prašė ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu kitu pagrindu - pripažįstant, jog jis buvo sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 str.), nors civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos ieškinio dalyką arba pagrindą leidžia keisti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir, priėmus naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas kadangi, sudarydama testamentą testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės dėl savo psichinės būklės, nes stipriai išgyveno sūnaus žūtį, ją kankino depresija, savo gyvenimą ji baigė savižudybe. Be to, ji vartojo stipriai veikiančius vaistus ir dėl testamento sudarymo jai nuolat buvo daromas spaudimas.

Neįvertinta, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo išreiškusi norą, kad vėliau dalis jai priklausančio turto būtų perleista ir kitam jos anūkui – E. C. . Šios testatorės valios atsakovas neįvykdė. Testatorės suklydimą, sudarant testamentą, patvirtina aplinkybė, jog atsakovas netinkamai ja rūpinosi, dėl nepriimtinų gyvenimo sąlygų testatorė buvo priversta išsikelti iš būsimo įpėdinio namų, atsakovas nesirūpino jos sveikata.

Liudytojų parodymai įvertinti neteisingai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi atsakovo naudai. Kai kurios bylos aplinkybės liudytojams negalėjo būti žinomos. Jas liudytojai sužinojo iš atsakovo. Parodymai apie testatorės psichinę būklę galėjo būti vertinami tik kaip liudytojų asmeninė nuomonė, nes pastarieji nėra specialistai. Be to, nei vienas liudytojas su testatore paskutiniuoju jos gyvenimo laikotarpiu nebendravo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. C. prašo sprendimą palikti nepakeistu. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniu skundu, ieškovė prašo pripažinti testamentą negaliojančiu, kadangi jis sudarytas suklydimo įtakoje. Ieškiniu testamentas buvo ginčijamas kitu pagrindu, t.y., kad testamentą mirusioji sudarė būdama neveiksni, t.y., nesuprasdama savo veiksmų reikšmės.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde pati ieškovė prieštarauja savo pačios duotiems parodymams teisminio nagrinėjimo metu. Ji nurodė, kad jos motina nebuvo „kvaila", tik ji labai pergyveno dėl sūnaus žūties. Šios aplinkybės paneigia, kad mirusioji buvo neveiksni, kadangi natūralus ir žmogiškas jausmas yra pergyvenimas dėl mirusiojo asmens. Jei A. C. po sūnaus mirties juoktųsi, o ne verktų, tai gal būt ir sukeltų abejones dėl jos psichinės būklės. Jokių medicininių duomenų apie testatorės psichinę būseną nepateikta. Testamento sudarymo dieną, t.y., iki 2003 m., įrašų apie jos sveikatos stovį nėra, kadangi iki to laiko testatorė niekada nesigydė. Pirmieji įrašai jos ligos istorijoje atsiranda tik 2004 m. ir jie susiję ne su psichine, o su širdies bei peršalimo ligomis. Vienintelis įrodymas apie testatorės psichinę būklę, galėjo būti - pomirtinės psichiatrinės ekspertizės atlikimas. Tačiau jos paskyrimo ieškovė atsisakė. Be to, sunkiai suvokiama, kaip ji ir galėtų būti atlikta, jei ligos istorijoje nėra jokių įrašų apie testatorės ligas, testamento surašymo dienai.

Testamentas buvo patvirtintas Marijampolės 4-jojo notarų biuro notarės L. Pečkienės Abejonių dėl testatorės veiksnumo notarei nekilo ir tai patvirtinama testamente esančiame prieraše. Notarė nurodė, kad ji pakankamai ilgai bendravo su testatore ir jai nekilo nė menkiausių abejonių dėl testatorės veiksnumo. Abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo ir nė vienam iš atsakovo giminių, taip pat ir ieškovei, kadangi ji buvo sąmoninga ir iki 2006 m. dėl sveikatos problemų į gydytojus niekada nesikreipė ar nebuvo įrašyta psichiatro įskaitoje. Apie testamento surašymą taip pat buvo žinoma visai giminei ir ieškovei. Abejonių, kad 2003 m. surašydama testamentą mirusioji galėjo būti neveiksni niekada niekam nekilo. Atsakovas visada palaikė labai gerus santykius su močiute, ja visada rūpinosi, globojo, todėl jam ir buvo duoti įgaliojimai tvarkyti jos turtą, jis užsiėmė jai priklausančių žemių užsėjimu bei derliaus nuėmimu.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog užbaigusi savo gyvenimą savižudybe, testatorė negalėjo išreikšti savo tikrosios valios ir galėjo būti lengvai įtakojama yra nepagrįsta ir iš esmės klaidinanti teismą. Nieko bendro neturi testamento surašymo metai, su testatorės sveikatos būkle po trijų metų, t.y., 2006 m., kada ji mirė. Iki mirties testatorė nekalbėjo apie testamento perrašymą. Jos apsisprendimas palikti visą turtą atsakovui buvo tvirtas ir nekeistinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys J. C. , S. C. , A. J. ir O. Ž. taip pat prašo sprendimo nekeisti. Atsiliepime nurodoma, jog abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo nė vienam jų giminės, taip pat ir ieškovei, kadangi velionė buvo sąmoninga ir iki 2006 m., dėl sveikatos problemų į gydytojus niekada nesikreipė. Atsakovas visada palaikė labai gerus santykius su močiute, ja visada rūpinosi, ją globojo, jam buvo duoti įgaliojimai tvarkyti visą mirusiosios turtą.

Apeliacinis skundas netenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant bylas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, būtina prisiminti paveldėjimo sampratą, kuri apibrėžta CK 5. 1 straipsnyje ir suprantama kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5. 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad negalioja testamentas, kuris sudarytas neveiksnaus asmens.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad A. C. , mirusi 2006 m. spalio 22 d., testamento sudarymo metu, 2003m. gegužės 22 d., buvo neveiksni. Jos ambulatorinėje kortelėje nebuvo duomenų, kad ji būtų sirgusi ligomis, dėl kurių ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Ieškovė atsisakiusi ir nuo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. C. sudarydama testamentą suklydo. Testamento sudarymo metu buvo išreiškusi norą, kad vėliau dalis jai priklausančio turto būtų perleista ir anūkui E. C. . A. J. Ceinoras buvo pažadėjęs tai padaryti. Tačiau po A. C. mirties pažado netesėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Byla užvesta CK 5. 16 straipsnio 1dalies 1 punkto pagrindu, kad A. C. testamento sudarymo metu 2003 m. gegužės 22 d. buvo neveiksni. Šiuo pagrindu byla ir buvo nagrinėjama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti tesimo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Keičiant ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pirmosios instancijos teismas tokio pareiškimo nėra gavęs, todėl byla buvo nagrinėjama CK 5. 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės L. A. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

J. C. prie atsiliepimo į apeliacinį pridėjęs sąskaitą už teisinę pagalbą, išrašyta 2007 m. sausio 23 d. Pagal šią sąskaitą turėtos išlaidos negali būti priteistos, kadangi prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tai yra iki pirmosios instancijos teismo bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Atsakovas J. C. prašo priteisti iš atsakovės L. A. 2000 Lt už atstovavimą Kauno apygardos teisme. Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš ieškovės L. A. atsakovui J. C. priteisiama 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. A. J. C. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų)išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Gražina DavidonienėNijolia Indreikienė