- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-135-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „RANGA IV“
- Ieškovas
- UAB „Prontas“
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-135-115/2009
Teisėja Rūta Petkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos 110.4; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. sausio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „RANGA IV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-19084-803/2008 pagal ieškovo UAB „Prontas“ ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Prontas“ pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 82672.04 Lt sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai are6tuoti pinigines lėšas esančias atsakovo sąskaitose bankuose ir pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovas UAB „Prontas“ kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ranga-IV“ 75417,84 Lt skolos, 7266,87 Lt delspinigių. Nustatyta, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismui UAB „Prontas“ 2008 m. spalio 30 d. pateikė ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal šalių 2008 m. balandžio 18 d. sudarytos subrangos darbų sutarties Nr. U-356-A1-32 16 p. kuriame buvo sutarta, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties, ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-11-06 nutartimi tenkino ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 82672,04 Lt sumai areštavo atsakovo UAB „Ranga IV“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nurodė, kad nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo UAB „Ranga IV“ nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 82672,04 Lt (b.l. 45). Pirmos instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs apie teismo posėdį atsakovui (LR CPK 148 str.). Nurodė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento 26 straipsnyje nurodyta, kad šalis gali savarankiškai kreiptis į bet kurios šalies kompetentingą valstybės teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus arbitražo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Toks šalies kreipimasis į valstybės teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios ar jo metu ir valstybės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nesuderinami su arbitražiniu susitarimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodoma reikalavimo suma – 82672,04 Lt yra didelė. Vien didelė reikalavimo suma teismų praktikoje sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaudamasis LR CPK 145 str. 2 d., teismas sprendė, jog yra tikslinga taikyti atsakovo nekilnojamojo turto areštą ir tik nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, kad juridiniam asmeniui būtų sudaryta galimybė tinkamai vykdyti veiklą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ranga IV“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-06 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas rėmėsi vien tik ieškovo pateiktais argumentais. Atsakovas yra didelė ir patikima kompanija, jos pelnas 2006 m. sudarė 7 964 910 Lt, 2007 m. pelnas sudarė 11 798 665 Lt, o 2008 m. devynių mėnesių pelnas yra 12 694 415 Lt. Kadangi atsakovo pelnas yra žymiai didesnis nei ieškovo reikalaujama suma, teismas galėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovas turi pakankamai lėšų, jog galėtų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pažymi, kad atsakovas nėra linkęs mažinti mokumą arba bet kuriomis kitomis priemonėmis vengti teismo sprendimo vykdymo. Be to, ieškovas ieškinyje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo vykdymas. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl turėtų būti panaikinta dėl esminių procesinių teisės pažeidimų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Prontas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad į bylą pateikti atsakovo finansinės atsakomybės dokumentai rodo tik buvusią jo finansinę padėtį, bet niekaip neatspindi dabartinės atsakovo padėties. Ieškovas pažymi, kad atsakovas šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su juo, bet ir su kitais kreditoriais, o jo pradelstų įsiskolinimų suma viršija kelis milijonus litų. Ieškovo pateikti duomenys iš Turto areštų ir Hipotekos registrų rodo, kad nemaža dalis atsakovo turimo turto yra arba įkeista, arba areštuota. Ieškovas pažymi, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo sutiko su ieškinio suma, ginčija tik priskaičiuotų delspinigių dalį. Nors atsakovas pats pripažįsta, jog ieškinys yra pagrįstas, jis vis tiek vengia atsiskaityti su ieškovu, o tai tik patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo UAB „Ranga IV“ atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrįstas įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus ir įvertinęs grėsmę ieškovo turtiniams interesams, ieškinio reikalavimų užtikrinimui pagrįstai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 82672,04 Lt sumoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę ieškovui, su juo neatsiskaito, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad atsakovas kelis praėjusius metus dirbo pelningai, nereiškia, jog dėl tos priežasties teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, juolab, kad paskutiniu metu atsakovas neatsiskaito ir su daugiau kreditorių. Pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Pažymėtina, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones parinko vadovaudamasis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.) ir areštą taikė ieškinio reikalavimo ribose, t.y. neviršijant 82672,04 Lt, pirmiausia areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LR CPK 146 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Atsakovui įmokėjus ieškovo reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba, kai už atsakovą yra laiduojama, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. Kadangi atsakovas nurodo, kad finansiškai yra stabiliai dirbanti įmonė, turi pakankamai lėšų, kolegija mano, kad atsakovas gali pasinaudoti šia procesine galimybe.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Kadangi atsakovo UAB „Ranga IV“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-06 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-19084-803/2008 palikti nepakeistą.