Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui S. J., tretiesiems asmims S. J. individualiai įmonei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui Kęstučiui Košiui, antstolei Astai Pliuškevičienei, išvadą teikiančiai institucijai Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. lapkričio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo klausimai buvo išskirti į atskirą civilinę bylą ir perduoti nagrinėti S. J. individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui (b. l. 94-95).

2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu išspręsti sutuoktinių turto ir prievolių kreditoriams padalijimo klausimai, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150,00 EUR kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2015 m. rugpjūčio 17 d.) iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 103-106).

Taigi, šioje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai.

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Teismui pateiktas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodyta, kad su ieškiniu sutinka (b. l. 120).

Teismo posėdyje institucijos atstovė pritarė, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta: ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. J. (b. l. 10), K. J. nurodė, kad po tėvų skyrybų nori gyventi su mama (b. l. 25), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad duomenų apie atsakovą neturi, šeima niekada nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovautis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (b. l. 24).

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas rodė jai nepagarbą, buvo neištikimas. Šiuo metu gyvena su kita moterimi, su kuria susilaukė kūdikio. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3000,00 EUR.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Viena iš santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės prezumpcijų yra ta, jeigu sutuoktinis yra neištikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Ieškovės teigimu atsakovas šiuo metu gyvena su kita moterimi. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas su kita moterimi augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. J.. Atsakovas teismui nepateikė prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo, nurodė, kad su ieškiniu sutinka, neatvyko į teismo posėdžius. Įvertinus šio vaiko gimimo datą bei sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios datą (nuo 2014 m. birželio 1 d.) laikytina įrodyta, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, t. y. pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo.

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodo, kad dėl tokio atsakovo elgesio patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir neturtinę žalą įvertino 3000,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas susipažino su kita moterimi, susilaukė su ja vaiko, sutiktina, kad tokiu savo elgesiu jis viešai pažemino ieškovę, dėl ko ji patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į aplinkybių delikatumą, atsakovo procesinį elgesį, jo turtinę padėtį. Ieškovės reikalaujama 3000,00 EUR suma laikytina pagrįsta ir proporcinga minėtoms aplinkybėms, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ir atsakovo dukra K. J. yra 17 m. amžiaus, todėl ji geba aiškiai išreikšti savo nuomonę. Nepilnametė yra raštu pareiškusi, kad nori gyventi su mama. Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, dukra liko gyventi ir iki šiol gyvena su ieškove. Gyvenimas su mama geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Todėl reikalavimas tenkinamas ir nepilnametės K. J. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, sumokėjo 308,28 EUR žyminio mokesčio. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 131,00 EUR žyminio mokesčio (41,00 EUR už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 90,00 EUR už turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo). Likusi žyminio mokesčio dalis nepriteisiama, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas turto padalijimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 381-385 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nutraukti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. (pavardė iki santuokos sudarymo – Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes – J., J.

Nustatyti nepilnametės dukters K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 3000,00 (tris tūkstančius eurų) EUR neturtinės žalos.

Iš S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 131,00 (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą) EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,00 EUR teismo (pašto) išlaidų į valstybės pajamas.

Panaikinti 2015 m. spalio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR priteisimą.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.