Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-09-11 · Civilinė byla Nr. e2-4432-233/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
e2-4432-233/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
V. J.
Advokatai
Mindaugas Beinaravičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4432-233/2018
Teismo proceso Nr. 2-37-3-00291-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė,sekretoriaujant Larisai Vizbarienei,dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei V. J., dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad jos valdomas ir jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniai (lauko tualetas, ¹/₂ šulinio, 5Ilm stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1962 m. vasario 25 d. tarp A. J. ir A. V. buvo sudaryta santuoka, kurios metu 1963-07-01 jiems Rokiškio r., Kamajų apylinkės kolūkis „Kamajai“ skyrė 15 arų sklypą (dabartinis sklypo adresas - (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojo namo statybai. Gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais skirtame žemės sklype ieškovė su sutuoktiniu pastatė 1963 - 1965 metais. Dėl minimo namo bei pastatų 1964-07-07 tarp kolūkio „Kamajai“ bei A. V. buvo surašytas Perdavimo - priėmimo aktas, o 1965-10-29 buvo surašytas Valstybinės komisijos Aktas valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui. Ieškovės sutuoktinis A. V. 1969-10-14 mirė, o ji liko gyventi skirtame žemės sklype pastatytame gyvenamajame name. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę aukščiau nurodytą ieškovei su A. V. (kuris kaip minėta mirė (duomenys neskelbtini)) skirtą sklypą ieškovė nusipirko iš valstybės, 1992-09-29 sumokėdama valstybės nustatytą sumą jai skirtais investiciniais čekiais ir 2002-01-31 su apskrities viršininko administracija pasirašydama Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, todėl laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovės nuosavybės teisės 2002-01-31 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Aukščiau nurodytą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais 1996 metais ieškovė inventorizavo, buvo atlikti šių statinių kadastriniai matavimai ir 1996-12-02 parengta Namų valdos techninės apskaitos byla, 1996-12-18 buvo priimtas Apskrities valdytojo įsakymas Nr. 27t, kuriuo buvo pripažintos ieškovės nuosavybės teisės į šiuos pastatus ir šio įsakymo pagrindu jos nuosavybės teisės 1997-01-20 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės sutuoktinis A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. J. mirties Kauno rajono 2-ame notaro biure buvo užvesta jo turto paveldėjimo byla ir A. J. palikimą priėmėme ieškovė bei atsakovė, t. y. jo dukra V. J.. Kadangi ieškovės valdomas minėtas turtas teisiškai įregistruoti ieškovei ir A. J. gyvenant santuokoje, paveldėjimo byloje iškilo klausimas dėl šio turto teisinio statuso. Aukščiau nurodyti statiniai buvo realiai įgyti (pastatyti) iki santuokos su A. J. sudarymo, šis turtas negali būti laikomas ieškovės ir A. J. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Nurodo, jog A. J. į šį nekilnojamąjį turtą niekada nepretendavo, o gyvenamajame name jis niekada negyveno. Viešajame registre visuomet kaip turto savininkė buvo įregistruota ieškovė, o A. J. niekuomet tam neprieštaravo ir pakeisti nekilnojamojo turto duomenis, įrašant jį kaip turto bendrasavininką, nesiekė. Be ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis A. v. buvo Kamajų , o vėliau jį perkėlus dirbti į Spalio pergalės“ kolūkį, kolūkio narys, ji taip pat buvo kolūkio narė. Nurodė, kad po A. V. mirties ji visą laiką tuose namuose gyveno, gyvenamas namas turėjo būti registruotas apylinkės ūkinėse knygose , vėliau ji pagal įgaliojimą visų dokumentų tvarkymą pavedė tvarkyti dukrai R. V.. Nurodė, jog įregistravus santuoką su A. J., ji su juo išvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasistatė gyvenamą namą ir jame gyveno. Jai priklausančiame gyvename name (duomenys neskelbtini). liko gyventi jos dukra R. V. su šeima, kurie tais namais ir rūpinosi. Nurodė, kad jai gyvenant santuokoje su A. J., jai priklausantis gyvenamas namas su kitais pastatais , esančiais (duomenys neskelbtini) nebuvo pagerinti ar remontuojami bendromis jų su A. J. lėšomis. Prašo pateiktą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Į teismo posėdį 2018-09-11 13:30 val. neatvyko atsakovė V. J., kuriai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta. Teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį atsakovė nebuvo pateikusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė teikia ieškinį, norėdama nuginčyti įstatymu nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją nekilnojamam turtui, žemės sklypui, gyvenamam namui ir kitiems pastatais (statiniams), esantiems (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad pastatai buvo pastatyti jai gyvenant santuokoje su A. V. 1963-1965 m., dėl kurių perdavimo A. V. buvo surašytas 1964-07-07 su „Kamajų“ kolūkiu perdavimo-priėmimo aktas, o 1965-10-29 surašytas Valstybinės komisijos aktas valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui. Ieškovės nuosavybės teisė į aukščiau nurodytus jos vardu registruotus gyvenamą namą ir kitus pastatus(statinius) įregistruota 1996-12-18 Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 27t pagrindu. Aukščiau nurodytos ieškovės aplinkybės dėl nekilnojamo turto (pastatų)sukūrimo statybos būdu pagrįstos rašytiniais įrodymais, nurodytais ieškinyje, patvirtinančiais statybos teisėtumo faktą.

Kaip nurodė teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V., ieškovės dukra, ji pagal motinos įgaliojimą įgijo jos vardu namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo rasta archyve namo ir kitų pastatų inventorizacijos byla, kreipėsi dėl motinai priklausančių pastatų inventorizavimo ir jų įteisinimo motinos vardu . Paaiškino, kad būtent dėl to , nors jos motinai , iki santuokos su A. J. sudarymo, ji jau buvo įgijusi nuosavybės teisę į minėtus pastatus, kadangi jų teisinė registracija atlikta jau po santuokos sudarymo, po A. J. mirties iš notarės sužinojo, kad motinai gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į pusę aukščiau nurodytų pastatų ir žemės sklypo, o kitą dalį turėtų dalintis su kita paveldėtoja V. J..

Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o šio straipsnio 2 dalyje tai, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (analogiškos nuostatos galiojo ir ieškovės nurodomo nekilnojamo daikto sukūrimo statybos būdu metu, t.y. galiojusio iki 2001-07-01Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse, teisminio nagrinėjimo metu laikytina įrodytu, kad jie ieškovės(jos sutuoktinio A. V. vardu) įgyti iki ieškovei įregistruojant santuoką su A. J., todėl laikytini asmenine ieškovės A. J. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte; Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01 22 straipsnio 1 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo 2002 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nurodė teismo posėdyje ieškovės ir tai patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V., iš asmeninių ieškovės lėšų, namų valdos žemės sklypo pirkimui panaudojus ieškovei skirtus investicinius čekius. Pagal Lietuvos respublikos Valstybinio turto privatizavimo įstatymo 1991-02-28 Nr.I-1115 12 straipsnį, numatantį valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių žemės ūkio kompensacijų skyrimo sąlygas ir tvarką, laikytina, kad įvertinus tai, jog įstatymų leidėjas valstybės vienkartines išmokas skyrė visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nurodydamas skiriamų išmokų dydį priklausomai nuo asmens amžiaus, kurias kiekvienas galėjo panaudoti savo nuožiūra perkamam iš valstybės turtui (tame tarpe ir žemės namų valdos žemės sklypui, kaip nurodė ieškovė, įsigyti) įsigyti, šios išmokos laikytinos asmenine jį įgijusio asmens nuosavybe. Tokiu būdu už asmenines lėšas(tame tarpe ir investicinius čekius) įgytas turtas, šioje byloje ieškovės nurodomas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kad jis įgytas ieškovei gyvenant santuokoje su A. J..

Dėl išdėstyto , pateiktas ieškoves ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 77 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų jai teikimu, atstovavimu teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės V. J. priteistinos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos-17,.10 Eur, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės A. J. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti , jog ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu Nekilnojamo turto registre įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniai (lauko tualetas, ¹/₂ šulinio, 5Ilm stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 577 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,10 (septyniolika eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervesti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Irena Stulgienė