Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
1A-470-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50183-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
L. B., T. G., V. P., I. P., L. K., D. K., E. T.
Advokatai
Valteris Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-470-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50183-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,nuteistosios L. B. gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. B. paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 7 d., 21.25 val., iki 2017 m. gruodžio 8 d., 14.27 val. (viena para).

L. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. G., V. P., I. P., L. K., D. K. ir E. T., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B. nuteista už tai, kad ji, neturėdama tikslo platinti, (duomenys neskelbtini), savo namuose neteisėtai laikė dvi plastikines pakuotes su narkotine medžiaga – metadonu, kurio gryna masė 0,036 g, ir psichotropine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00002 g, iki 2017 m. gruodžio 7 d., apie 19.30 val., kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti, t. y. vietoj paskirtos laisvės apribojimo bausmės prašo skirti artimą minimaliai baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Teismo motyvai dėl bausmės individualizavimo yra formalūs. Apeliantė pažymi, kad nėra teista (teistumas išnykęs), jos atsakomybę lengvina aplinkybė, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, ji padarė ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, dėl ko teismas galėjo skirti švelniausią bausmės rūšį – baudą.

2.2. Skundo autorė atkreipia dėmesį, kad šioje byloje apylinkės teismas daugumai kaltinamųjų skyrė laisvės apribojimo bausmes, t. y. tokia pati bausmės rūšis buvo parinkta ir sunkų, ir nesunkų nusikaltimą padariusiems asmenims. Nuteistosios teigimu, ji gali sumokėti baudą, kas užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei padėtų pasiekti prevencijos tikslus. Nuo 2017 m. liepos 11 d. ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, bet darbo negauna, todėl planuoja išvykti dirbti į užsienį, kadangi ten turi jai galinčių padėti giminaičių, tačiau paskirtoji bausmė neleidžia niekur išvykti.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistoji L. B. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių – įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, taip pat jų pagrindu padarytų išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo nuteistajai klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

7. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-477-746/2015, 2K-39-895/2016). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistąją charakterizuojančius ir jos padarytą veiką apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad L. B. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veikdama tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Priimtame nuosprendyje pažymėta ir tai, kad L. B. niekur nedirba (5 t., b. l. 80), nuo 2017 m. liepos 11 d. yra registruota Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 81). Be to, ji įrašyta į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2015 m. liepos 2 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminančias ir migdančias medžiagas, priklausomybės sindromas. Vis dėlto, L. B. nekonstatuota tokio lygio psichopatologija, dėl kurios ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (5 t., b. l. 93). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, jog L. B. anksčiau neteista (teistumas išnykęs), tačiau ne kartą bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (5 t., b. l. 82-83, 84-87). Visos šios aplinkybės teismui leido spręsti, kad nuteistoji nėra itin pavojinga asmenybė, jos padarytą nusikalstamą veiką lėmė turima priklausomybė raminančioms medžiagoms, t. y. apeliantė dėl jaučiamos nervinės įtampos siekė išbandyti narkotinę medžiagą, tačiau to padaryti nespėjo, nes draudžiamas laikyti medžiagas surado policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į tai, parinkta laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį, nei įstatyme įtvirtintas vidurkis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis ir dydis apeliantei parinktas teisėtai ir pagrįstai.

9. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numato teismui diskreciją kaltininkui skirti viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą arba areštą. Šiuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, L. B. parinko ne pačią griežčiausią, tačiau ir ne pačią švelniausią galimą skirti bausmę. Apeliantė norėtų, kad jai būtų skiriama netgi griežtesnė bausmė – bauda, tačiau teisėjų kolegija šios bausmės rūšies skyrimui nepritaria.

10. Apeliantės teiginiai, kad Lietuvoje jai nepavyksta susirasti darbo, neva galinti įsidarbinti tik užsienyje, laikytini deklaratyviais. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo rinkoje norintis įsitvirtinti asmuo privalo ne tik pasyviai laukti Užimtumo tarnybos teikiamų įdarbinimo pasiūlymų, tačiau ir pats aktyviai domėtis darbo skelbimais bei vykdomomis darbuotojų atrankomis. Be to, toks asmuo turi stengtis įgyti konkretų amatą ar profesiją, kas palengvintų integruotis į darbo rinką. Analizuojamu atveju nustatyta, kad L. B. yra įgijusi tik pradinį išsilavinimą, jokios profesijos neturi, nesimoko. Taigi, realiai ji legalaus darbinio užimtumo nesiekia. Dar daugiau, jokių duomenų, kad užsienyje apeliantė turės galimybę įsidarbinti, baudžiamojoje byloje nėra pateikta. Nuteistoji ne kartą yra bausta administracine tvarka dėl akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y., kad (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties turgavietėje ji pardavinėjo cigaretes su rusiško pavyzdžio banderolėmis, kas ir buvo L. B. pajamų šaltinis iki šios veikos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad už minėtus teisės pažeidimus L. B. paskirtų baudų nesumokėjo (tokių duomenų nei byloje, nei Liteko sistemoje nėra). Administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, kad apeliantė yra bausta 579 Eur bauda už leistino važiavimo greičio viršijimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, informacijos apie baudos sumokėjimą taip pat nėra. Be to, L. B. bausta baudomis ir už kitų administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) padarymą. Tačiau piniginių sankcijų skyrimas apeliantės gyvenimo būdo nepakeitė, ji ir toliau nesilaiko įstatymų, kas rodo, jog tokios rūšies sankcijos jokio poveikio nuteistajai nedarė, nesustabdė L. B. ne tik nuo naujų pažeidimų darymo, bet netgi ir nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Taigi, akivaizdu, jog paskyrus baudą, tokia sankcija neužtikrins bausmės paskirties, nepadės pasiekti bausmės tikslų.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės tikslas nėra kaltininko sužlugdymas, o parodymas jam, kad pasielgė neteisingai ir dėl to turi patirti tam tikrus apribojimus bei suvaržymus. Laisvės apribojimo bausme siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbą. Šiuo atveju nuteistajai nustatyti įpareigojimai – bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nėra itin varžantys jos laisvę. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taigi, nustatytus įpareigojimus L. B. reikės vykdyti šešis mėnesius, kas laikytina proporcingu laikotarpiu, įvertinus jos padarytą nusikalstamą veiką (padarytas baudžiamasis nusižengimas) bei asmenybės charakteristiką. Nors apeliantė teigia, kad kitiems skundžiamu nuosprendžiu nuteistiems asmenims taip pat buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, nors jie padarė sunkesnes nusikalstamas veikas nei ji, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje sprendžiamas tik bausmės individualizavimo pagrįstumo klausimas apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui, t. y. dėl kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšių bei jų dydžių apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti, kadangi dėl to nėra gauti apeliaciniai skundai.

12. Kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl laisvės apribojimo bausmė yra parinkta tinkamai.

13. Remiantis išdėstytu, L. B. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas GražysJurgis KiškisAušra Vingilė