- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-2060-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30675-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- V. V., UAB „Plaunu pats“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutės Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys – V. V., UAB „Plaunu pats“
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 818,92 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 16 d. UAB „Plaunu pats“ priklausančioje plovykloje plovimo metu buvo subraižytas trečiojo asmens V. V. valdomas turtas – automobilis Dacia Sandero. Kadangi ieškovas minėtą automobilį yra apdraudęs Transporto priemonių (KASKO) draudimu pagal 2014 m. spalio 11 d. draudimo sutartį (poliso Nr. 7006686), todėl jis apskaičiavo ir išmokėjo 818,92 Eur draudimo išmoką šiuo įvykiu padarytai žalai atlyginti ir dėl to jis įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens - trečiojo asmens UAB „Plaunu pats“. Šios įmonės civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ pagal Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl šios įmonės veiksmais padarytą žalą atlyginti kyla pareiga civilinės atsakomybės draudikui AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau atsakovas atsisakė įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas nustatė, kad dalis automobilio apibraižymų yra sąlygoti automobilio plovimo tekstilinėje plovykloje, kita dalis – galimai sąlygoti kitų priežasčių, todėl iš atsakovo reikalauja tik už žalos atlyginimą, kuris susijęs su minėtu įvykiu. Ieškovo vertinimu, atsakovo eksperto išvada atlikta netinkamai, neįvertinant visų automobilio sužalojimų.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovui nekyla pareiga kompensuoti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką, kadangi automobilis sugadintas ne nurodytomis, o kitomis aplinkybėmis. Automobilio apgadinimai visiškai nebūdingi atsirandantiems automobilių tekstilinėse plovyklose, jie galėjo būti padaryti automobiliui kontaktuojant su atsikišusiais smailiais kūnais – šakomis, virbais ir pan. Savo nuomonę atsakovas grindė jo iniciatyva atliktos ekspertizės pažyma. UAB „Plaunu pats“ nesutiko su V. V. pareikšta pretenzija ir nurodė, kad automobilio kėbulo ar vairuotojo durelių subraižyti su tekstile neįmanoma. Pažymėjo, kad įvykio dieną plovykla veikė tvarkingai, buvo nuplauti 293 automobiliai ir jokių priekaištų nebuvo sulaukta. O tokio ar panašaus pobūdžio sugadinimų iš viso nebuvo užfiksuota. Nurodytos žalos susidarymo mechanizmas, subraižymų kryptys, gylis iš viso nėra įmanomas šioje plovykloje.
Tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovo darbuotojas R. L. yra daugiametis teismo eksperto kvalifikaciją, eksperto kriminalisto kvalifikaciją bei ilgametė darbo patirtį būtent žalos padarymo nustatymo automobilių plovyklose, turintis ekspertas. Atsakovo ekspertas vertino žalos padarymą būtent konkrečioje UAB „Plaunu pats“ priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad techniniu požiūriu tokie įbrėžimai negalėjo būti padaryti automatinės plovyklos besisukančiomis ir ritmiškai judančiomis tekstilės skiautėmis. Ieškovo ekspertinę išvadą davęs ir liudytoju apklaustas V. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad konkrečios ginčo plovyklos neapžiūrėjo, todėl išvadą davė, kad automobilio išorinės kėbulo dalys galėjo būti apgadintos judančiais plovyklos šepečiais. Teismas pažymėjo, kad ieškovo eksperto kvalifikacija bei darbo patirtis (administravo 10-15 bylų, kur žala padaryta automobilių plovyklose) mažesnė nei atsakovo darbuotojo. Teismas konstatavo, kad ginčo plovykla yra tekstilinė, todėl automobiliai plaunami ne šepečiais, kaip nurodė ieškovo ekspertas, o tekstilinėmis skiautėmis, kaip nurodė atsakovo atstovas bei teismo posėdyje patvirtino UAB „Plaunu pats“ vadovas. Teismas darė išvadą, kad atsakovo ekspertinės išvada labiau atitinka bylos faktines aplinkybes. Teismas pažymėjo aplinkybę, kad V. V. po automobilio plovimo ginčo plovykloje pastebėjo apie 30 cm įbrėžimą ant automobilio priekinių vairuotojo durelių ir dėl to kreipėsi į plovyklos darbuotoją bei į savo draudiką. Posėdyje V. V. nurodė, kad neapžiūri viso automobilio kiekvieną kartą prieš sėsdamas jį vairuoti, kad subraižymus pastebėjo tik nuplovęs automobilį. Ieškovas pats nustatė, kad V. V. pastebėtas apie 30 cm įbrėžimas ant automobilio priekinių durelių nėra padarytas plovykloje. Ieškovo ekspertinę išvadą davęs asmuo ginčo plovyklos neapžiūrėjo, jos veikimo schemos nematė, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp V. V. automobilio smulkių subraižymų ant viso jo kėbulo ir 2015 m. vasario 16 d. UAB „Plaunu pats“ priklausančioje plovykloje vykusio automobilio plovimo. Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos atsiradimo, civilinė atsakomybė negalima, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas pažeidė specifines bylose dėl draudimo teisinių santykių esančias procesines įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, nes neatsižvelgė į draudimo teisinių santykių ypatumus ir neteisingai taikė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį, kuri nustato draudiko pareigą įrodyti atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindus. Teismas, nepagristai perkeldamas ieškovui įrodinėjimo pareigą, nevertino atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo ir neatsižvelgė į akivaizdžias aplinkybes, patvirtinančias, jog draudimo išmoką draudikas atsisakė išmokėti nepagristai. Ieškovo veiksmai įrodinėjimo procese turėjo būti vertinami kaip draudėjo (vartotojo) veiksmai. Bylos medžiaga patvirtina, kad nei atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, nei trečiasis asmuo UAB „Plaunu pats“, atitinkamai gavę draudėjo V. V. ir ieškovo pretenzijas, neatliko realaus įvykio aplinkybių tyrimo. Atsakovas, prieš atsisakydamas pripažinti įvykį draudžiamuoju ir mokėti draudimo išmoką, neįvykdė pareigos įvykio administravimo metu surinkti visus objektyvius įrodymus, visapusiškai ir išsamiai ištirti įvykio aplinkybes bei atsisakyti mokėti išmoką tik patikrinus visą prieinamą informaciją, galinčią patvirtinti, kad įvykio aplinkybės neatitinka draudžiamojo įvykio požymių, ir transporto priemonės apgadinimai negalėjo būti padaryti ginčo plovykloje tekstilinės plovyklos skiautėmis. Todėl atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką buvo paremtas vien tik formaliais pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog būtent ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp V. V. automobilio smulkių įbraižymų ant viso jo kėbulo ir UAB „Plaunu pats“ vykusio automobilio plovimo, tokiu būdu nepagrįstai ieškovui perkeldamas atsakovo neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareigą.Teismas pažeidė įrodymo tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183 str., 185 str. 1 dalis). Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovo darbuotojo parengtai ekspertinei pažymai, nes ši pažyma buvo su akivaizdžiais trūkumais. Šią pažymą įvertinus visų byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste, tai nebuvo pakankama, kad susiformuotų toks teismo įsitikinimas, jog būtent atsakovo darbuotojo ekspertinėje pažymoje išdėstyti teiginiai labiau atitinka faktines bylos aplinkybes (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Tuo tarpu teismo nesutikimas su ieškovo specialisto išvadomis ar pateiktais draudėjo V. V. paaiškinimais nebuvo tinkamai motyvuotas. Teismo nurodyti motyvai jokiu būdu nesudarė pagrindo apskritai nesivadovauti ieškovo eksperto išvada ir paneigti jos įrodomąją reikšmę, nes teismas turėjo įvertinti šios išvados santykį su tyrimo medžiaga ir kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat teismas tinkamai nemotyvuodamas atmetė ieškovo draudėjo V. V. paaiškinimus, nei ieškovas, nei atsakovas, nei teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti draudėjo teiginiais ir paaiškinimais apie įvykio aplinkybes ir atsakingus už žalą subjektus. Įvertinus visų į bylą pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog labiau tikėtina tai, kad žala draudėjo Transporto priemonei buvo padaryta būtent plovimo UAB „Plaunu pats“ plovykloje. Todėl laikytina, kad teismas nepagristai nusprendė, kad nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp draudėjo V. V. automobilio smulkių subraižymų ant viso jo kėbulo ir 2015-02-16 UAB „Plaunu pats“ priklausančioje plovykloje vykusio automobilio plovimo. Priešingai, byloje nebuvo pagristų ir neginčytinu įrodymų, kurie paneigtų atsakovo draudėjo UAB „Plaunu pats“ neteisėtus veiksmus, o tuo pačiu ir priežastinį ryšį su pasekmėmis. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymo tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 183 str., 185 str. 1 dalis), tirdamas įrodymus, padarė klaidų, turinčių įtakos byloje priimtam sprendimui. Teismas neįvykdė savo pareigos rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, nes neišaiškino, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti, nepasisakė apie šiam ginčui aktualias atsakovo, kaip civilinės atsakomybės draudiko, pareigas neginčytinais įrodymais pagrįsti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, nenurodė ieškovui įrodinėtinų faktinių aplinkybių, kurias, teismo nuomone, papildomai būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, nepareikalavo iš ieškovo papildomų įrodymų šioms konkrečioms aplinkybėms pagrįsti, o tik formaliai pasisakė, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp V. V. automobilio smulkių subraižymų ant viso jo kėbulo ir 2015-02-16 UAB „Plaunu pats“ plovykloje vykusio automobilio plovimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai, nepažeisdamas nustatytų taisyklių, paskirstė įrodinėjimo pareigą. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių teisės normų laikytina Draudimo įstatymo 98 str. 7 dalis, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šis straipsnis taikomas draudimo teisiniuose santykiuose tarp draudiko ir draudėjo, naudos gavėjo ar trečiojo asmens. Tais atvejais, kai draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką draudėjui, naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui jis turi pareigą savo atsisakymą pagrįsti tinkamais įrodymais. Apeliantas reiškė subrogacinį reikalavimą pagal CK. Santykius tarp nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens reglamentuoja CK nuostatos, tačiau jokiais būdais ne DĮ įtvirtintos taisyklės. Draudiko reiškiamas subrogacinis reikalavimas laikytinas ne reikalavimu išmokėti draudimo išmoką, o reikalavimas atlyginti žalą. Dėl šių priežasčių minėta DĮ 98 str. 7 dalis šiuo atveju negali būti taikoma ir atsakovas neturi pareigos įrodyti aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, kaip tai nurodo apeliantas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir įrodymus. Priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų turi pareigą įrodyti apeliantas, tačiau jo neįrodė. Apeliantas, kaip trečiojo asmens V. V. draudikas, atlyginantis jo patirtą žalą, turėjo pareigą pats atlikti išsamų įvykusio įvykio aplinkybių tyrimą. Būtent apeliantas turėjo kreiptis į UAB „Plaunu pats“ dėl papildomo automobilio sugadinimų vertinimo, taip pat siekti išsiaiškinti, ar automobiliui padaryti sugadinimai ir priežastiniu ryšiu susiję su automobilio plovimu plovykloje, priklausančioje UAB „Plaunu pats“. Patyrusiems ekspertams visiškai pakanka spręsti apie sugadinimų kilmę ir pobūdį. Ekspertinių išvadų surašymas, remiantis fotonuotraukomis, yra normali nusistovėjusi darbo praktika, todėl apelianto pateikiami nesutikimai neturi jokio pagrįstumo. Teismas atliko visas jam nustatyta pareigas. Bylą išnagrinėjo tinkamai ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nagrinėjant apeliacinį skundą, teismas padarė išvadą, kad tikslinga pasiūlyti ieškovui pateikti byloje papildomus įrodymus aplinkybei, kad trečiojo asmens V. V. automobilyje įbrėžimai buvo padaryti jam plaunant automobilį UAB „Plaunu pats“. Į teismo pasiūlymą, nurodytą 2016-08-18 nutartyje, ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad nesiūlo skirti byloje ekspertizės klausimui, ar automobilis buvo subraižytas jį plaunant UAB „Plaunu pats“ išnagrinėti, nes vertinti šiuo metu plovyklos įrangą būtų netikslinga, automobilis yra perdažytas, o ekspertizė esmingai padidintų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovo darbuotojo ir atsakovo darbuotojo R. L. kvalifikaciją, vertinti abiejų ekspertų pateiktų išvadų turinį, jas palyginti, pripažinti ir paneigti jų pagrįstumą. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovas nėra atlikęs jokio ekspertinio tyrimo šioje byloje. Ekspertizė atlikta dėl įbrėžimo ant vairuotojo durelių, o dėl viso automobilio kėbulo subraižymų R. L. savo ekspertizėje nėra pasisakęs. Ieškovo ekspertas teismo posėdžio metu nurodė plovyklos atliekamų apibraižymų susidarymo mechanizmą, t.y. kad s jie susidaro nutrūkstamai, o šakos ar virbai, pradėję brėžti nuo automobilio priekinės dalies, palieka ilgesnį ir vientisą įbrėžimą per visą automobilio kėbulą. Kai nukentėjęs asmuo kreipėsi į plovimo paslaugas suteikusį atsakovo draudėją iš karto, kai tik pastebėjo po plovimo atsiradusius apgadinimus, atsakovo draudikas nevertino šios pretenzijos, automobilio neapžiūrėjo, tyrimo neatliko. Plovyklos tekstilė gali daryti paviršius gadinantį poveikį ypač tais atvejais, jei ant šios tekstilės likęs purvas yra apledėjęs. Ieškovas teikė duomenis apie tai, kad plovyklos procesų daroma žala yra pasikartojanti. Ieškovas pateikė E. Č. 2015-04-27 pretenzijos UAB „Plaunu pats“ kopiją, kurioje nurodyta, kad jos automobiliui 2015-04-24 buvo subraižytas stogas ir bagažinė, plaunant automobilį šioje bendrovėje. Nauji ieškovo aptiekti įrodymai pripažintini priimtinais, nes teismas buvo pasiūlęs ieškovui teikti papildomus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovo ekspertinėje pažymoje esančioms išvadoms pritarė ir ieškovas, reikalavimą pripažino atmestinu. Darytina išvada, kad ieškovas sutiko, kad įbrėžimai ant automobilio kairiojo priekinio sparno antdėklo ir priekinių kairiųjų durelių buvo padaryti ne automobilių plovykloje, todėl ginčas tarp šalių vyko tik dėl kitų įbrėžimų. Ieškovas teigia, kad nei atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, nei trečiasis asmuo UAB „Plaunu pats“, atitinkamai gavę draudėjo V. V. ir ieškovo pretenzijas, neatliko realaus įvykio aplinkybių tyrimo, tačiau tai, kad atsakovas ieškovui pateikė 2015-05-18 ekspertinę pažymą, kurioje nurodyti argumentai tiek dėl sugadinimų ant kairiojo priekinio sparno antdėklo ir priekinių kairiųjų durelių, tiek dėl paviršinių vingiuotų įbrėžimų, yra įvykio aplinkybių tyrimu, gavus pretenziją. Teismas daro išvadą, kad abi šalys teikė savo paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus, daryti išvadą, atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, tačiau ir ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškinį. Tokias šalių pareigas numato CPK 178 straipsnis. Apelianto nurodyti argumentai, kad teismas netinkamai vertino šalių įrodymus atmestini, abi šalys teikė savo darbuotojų išvadas dėl įbrėžimų atsiradimo priežasties, todėl pašalinti prieštaravimus buvo galimybė tik skiriant byloje nesusijusį nei su viena iš šalių ekspertą, kuris turėtų specialių žinių išvadai dėl atsiradusių įbrėžimų prigimties, pateikti. Šalims atsisakius byloje teikti šį įrodymą, teismas atmetė ieškovo darbuotojo pateiktą išvadą, motyvuodamas tuo, kad ieškovo darbuotojas plovyklos neapžiūrėjo, jos veikimo schemos nematė. Apeliantas nurodė, kad teismo nesutikimas su ieškovo specialisto išvadomis ar pateiktais draudėjo V. V. paaiškinimais nebuvo tinkamai motyvuotas. Taip teigiant, ieškovas turėjo nurodyti, kuo nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl patiektų trečiojo asmens paaiškinimų. Ieškovas teigia, kad teismas tinkamai nemotyvuodamas atmetė ieškovo draudėjo V. V. paaiškinimus, nurodo, kad nei ieškovas, nei atsakovas, nei teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti draudėjo teiginiais ir paaiškinimais apie įvykio aplinkybes ir atsakingus už žalą subjektus. Trečiojo asmens V. V. paaiškinimas nurodytas teismo sprendime, apie tai, kokiu būdu ant automobilio kėbulo galėjo atsirasti smulkūs apibraižymai, vairuotojas nenurodė, jis aiškino tik apie įbrėžimą, dėl kurio tarp draudikų ginčo nėra, pastebėjęs šį įbrėžimą, vairuotojas pastebėjo ir kitus įbrėžimus. Konstatavus, kad įbrėžimas ant durelių negalėjo atsirasti plaunant automobilį, tikėtina, kad ir kiti įbrėžimai galėjo atsirasti tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir įbrėžimas ant durelių, aplinkybėmis, kurios vairuotojui gali būti nežinomos.
Ieškovo pateikti papildomi įrodymai - E. Č. 2015-04-27 pretenzijos UAB „Plaunu pats“ kopija, kurioje nurodyta, kad jos automobiliui 2015-04-24 buvo subraižytas stogas ir bagažinė, plaunant automobilį šioje bendrovėje, būtų pagrindu daryti išvadai, kad dėl apibraižymų yra UAB „Plaunu pats“ kaltė, jei išmokėjęs draudimo išmoką draudikas būtų atlyginęs žalą E. Č. automobilį apdraudusiais bendrovei. Tokių įrodymų nepateikus, darytina išvada, kad šie įrodymai nepagrindžia UAB “ Plaunu pats“ kaltės, dėl automobilio, priklausančio V. V., apibraižymo fakto.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.