Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-06-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-13745-717/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
2YT-13745-717/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Pareiškėjas
L. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2YT-13745-717 (S) 2-69-3-09259-2016-4/2016m.Procesinių sprendimų kategorija: 3.4.4.2; 3.2.3.1; 3.2.3.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.birželio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui, advokatui Jaroslav Los,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdo palikimą. Po mamos mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame bute, kur gyveno jo mama, todėl naudojosi visu mamai priklausančiu turtu kaip savu. Kadangi butas priklausė jos seneliui, o senelis yra pirmos grupės invalidas – pareiškėjas taip pat prižiūri bei globoja senelį. Jis rūpinasi butu, moka už jį mokesčius. Sužinojo, kad mama AB SEB banke pensijų fonde kaupė pensijinis lėšas, todėl gavęs iš AB SEB banko pranešimą apie tai, jis norėtų paveldėti mamos sukauptas lėšas. To negali padaryti todėl, kad yra praleidęs terminą palikimui priimti.

Jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes žinojo, kad mama jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, dėl to praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti.

Kadangi pareiškėjas faktiškai priėmė ir valdo palikimą po mamos mirties, todėl mano, kad turėtų teisę priimti ir jos sukauptas pensijos fonde lėšas.

Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti savo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra J. R. sūnus; J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 7).

Po J. R. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą pagal paskutinę mirusiosios gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) - niekas nesikreipė (b.l. 8). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis J. R. sūnus. Pareiškėjo gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas po motinos mirties liko gyventi toje pačioje patalpoje, todėl naudojasi visu po motinos mirties likusiu turtu. Palikėjos vardu yra 459,85 EUR sukauptų pensijos lėšų (b.l. 9-10).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėjas kitokiu būdu gauti palikimo priėmimą įrodančio fakto, kaip tik kreipiantis į teismą, negali (CPK 445 straipsnis), todėl jo pareiškimas yra teisėtas. Šis pareiškimas taip pat yra ir įrodytas pareiškėjo paaiškinimu, jo giminystės ryšį su J. R. įrodančiu įrodymu – pareiškėjo gimimo liudijimu. Taip pat įrodyta J. R. mirties liudijimu ir notarės pranešimu apie tai, kad po palikėjos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas liko gyventi toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, kur buvo nuolatinė ir paskutinė jo motinos gyvenamoji vieta, todėl laiko, jog yra įrodyta, kad pareiškėjas po mamos mirties faktiškai naudojosi visais jos paliktais daiktais kaip savo, t.y. faktiškai priėmė ir valdo palikimą po mamos mirties.

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu [...]; įpėdinis priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kadangi duomenys apie tai, kad J. R. vardu yra sukaupta 459,85 EUR pensijinio draudimo, todėl pareiškėjui, faktiškai priėmusiam palikimą po mamos mirties atsirado pagrindas priimti ir likusią palikimo dalį – sukauptą pensijinį draudimą.

Iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti. Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po mamos J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdo palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaOna Valentukevičiūtė