- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- 1-2484-1011/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28931-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- M. K., Baudžiamojo
- Nukentėjusysis
- F. J.
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sukūręs šeimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2023-07-30, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka trenkė F. J. į nosies sritį, taip padarydamas šiam poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke su minkštųjų audinių patinimu, nusitęsiančiu į nosies nugarėlę ir nosikaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo F. J. sveikatą.
Tokiais veiksmais M. K. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tą dieną buvo namie, žiūrėjo televizorių, kuomet sutuoktinė išėjo į lauką patikrinti, kodėl šaukia vaikai. Sutuoktinė jį informavo, kad prie vaikų kabinėjasi vyras, kuris ir praeityje prie jų lįsdavo. Minėtasis vyras laikydamas rankoje rykštę, pradžioje mosavosi prie vaikų, o paskui ir prie jo žmonos. Paaiškino, kad sutuoktinė paskambino jam ir paprašė išeiti į lauką, nes pati su minėtu vyriškiu nesusitvarkė. Išėjęs pamatė, kad vyras laikydamas pagalį juo mosuoja, tada prarado kantrybę ir trenkė F. J.. Po to, nukentėjusysis pradėjo grasinti, o atvažiavus policijai, grasino ir jiems, kol pareigūnai nenuvedė asmens namo.
Patirtino, kad pareikštuose kaltinimuose įvykio data ir laikas nurodyti teisingai. Patikslino, kad čia buvo ne pirmas kartas, kuomet F. J. lauke šaukė ant žaidžiančių vaikų, nes pastarieji jam trukdo ilsėtis. Mano, kad šįkart, jis buvo neblaivus, išsiskynė iš medžio rykštę ir ja mosavo konflikto su D. K. metu. Tikino, kad išbėgęs į lauką girdėjo, kaip nukentėjusysis šūkauja. O jam sudavė, nes tai turėjo jį apraminti. F. J. sutuoktinei nesudavė, tačiau kliuvo jam pačiam. Be to, nukentėjusysis buvo suėmęs jo vaikui už peties, o tai matė moterys ir kiti vaikai. Nukentėjusiajam trenkė dešine tranka, nes kairioji buvo sugipsuota. Po smūgio praėjus 5 minutėms, F. J. pradėjo bėgti kraujas. Pradžioje teigė, kad ant nosies nieko nesimatė, vėliau posėdyje nurodė, kad kraujas bėgo iš nosies nors nukentėjusiajam sudavė delnu ir pataikė į skruostą. Nuo nukentėjusiajam suduoto smūgio po akimi galėjo atsirasti kraujosruva ir, kad galimai smūgio metu užkabino nosį.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą (pavadinimo paskutinės raidės „CC“) nurodė, kad vaizdo įraše nematoma konflikto pradžia. Pradžioje F. J. stovėjo prie vaikų ir jiems dalino priekaištus ir rankoje laikė rykštę. Nukentėjusysis rykštę numėtė tuo metu, kai pamatė ateinanti kaltinamąjį. Smūgį sudavė, nes F. J. ėjo link jo. Nukentėjusiojo dėl to, kad pakėlė prieš jį ranką labai atsiprašo, tvirtina, kad šis įvykis jam pamoka ilgam. Dabar visada kviesi policiją tokiais atvejais. Dėl savo veiksmų gailisi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis F. J. parodė, kad viskas įvyko liepos pabaigoje. Jis serga (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini), o tą dieną vaikai kieme žaidė futbolą ir šūkavo, todėl jis išėjo į lauką kad nuramintų vaikus, nurodė vaikams, kad pastarieji nešūkautu. Tada iš 73 namo išbėgo kaltinamasis ir vieną kartą sudavė kumščiu smūgį, pataikydamas jam į nosį. Nepamena, kaip viskas vyko toliau, tačiau pamena, kad iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas ir nosies paviršius buvo sužalotas. Tada prisistatė policija, tik nežino, kas ją iškvietė. Po to, pareigūnai palydėjo jį namo. Sutuoktinė jam nurodė, kad kiek vėliau, jį ištiko (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną nuvyko į polikliniką, kur buvo informuotas, kad jam sulaužyta nosis. Nepamena nei su kuria ranka buvo suduota, nei ar kaltinamojo rankos buvo sveikos. Tikino, prieš šį įvykį neturėjęs nosies traumų. Be to paaiškino, kad buvo blaivus, su vaikais kalbėjosi normaliai, prie vaikų prilietęs nebuvo. Suaugusiųjų lauke nebuvo ir prieš kaltinamajam išeinant į lauką, su moterimi nekalbėjo. Iki kaltinamasis jam sudavė smūgį, tarp judviejų jokio fizinio kontakto nebuvo. Pats konfliktas su kaltinamuoju truko kelias minutes, o po smūgio jiedu nesikalbėjo. Kuomet jį ištiko (duomenys neskelbtini), greitosios medicininės pagalbos nekvietė. Kitą dieną nuvyko į polikliniką, savo šeimos gydytojai skundiesi nosies skausmu. Pastaroji jį nusiuntė pas kitus gydytojus, kurie patvirtino, kad jo nosis yra lūžusi. Tai pat paaiškino, kad gyvena 5 aukšte, jo buto langai yra į kiemo pusę, kur žaidžia vaikai. Dėl triukšmo niekada nesiskundė institucijoms. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad vaizdo įraše matomas kaltinamojo suduotas smūgis yra tas, nuo kurio jam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, kad konfliktą dėl vaikų keliamo triukšmo kieme matė. Paaiškino, kad jos vyras serga (duomenys neskelbtini) ir todėl yra jautrios psichinės būsenos. Išėjęs į kiemą drausminti vaikų kalbėjo garsiai, nes prastai girdi. Nurodė, kad viską stebėjo per virtuvės langą ir girdėjo, kad F. J. garsiai konfliktavo su vaikais. Tada pamatė, kad iš laiptinės išėjo kaltinamasis ir ėjo greitu žingsniu link jų. Paties konflikto nematė, nes vaizdą užstojo medis, tačiau išgirdo stiprų smūgį ir F. J. pradėjo šaukti. Vėliau pamatė atvykusi policijos ekipažą. Konfliktas vyko apie 40 metrų atstumu nuo jos gyvenamojo namo. Nėjo į lauką, nes nukentėjusįjį ir kaltinamąjį tikrino pareigūnai ir po kurio laiko, jie išsiskirstė. F. J. į namus palydėjo policijos pareigūnas, jo nosis buvo kruvina ir paraudusi. Tiksliai negali pasakyti iš kurios vietos bėgo kraujas. Grįžęs namo jis iš karto atsigulė į lovą, jam prasidėjo (duomenys neskelbtini). Greitosios medicininės pagalbos nekvietė, nes tai ne pirmas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metu, jis jokių sužalojimų nepatyrė. Po to, nuėjo nusiprausti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) F. J. dažniausiai ištikdavo gulint lovoje, jie būdavo arba stiprieji, arba silpnieji. (duomenys neskelbtini) metu, jis pamėlynuoja, trumpam sustingsta, iš burnos pradeda bėgti putos ir po kurio laiko atsigauna, tai trunka apie 5–6 minutes. Dėl (duomenys neskelbtini) vartoja vaistus. Po šio konflikto nukentėjusysis tą naktį nemiegojo, skundėsi galvos skausmu bei laikėsi susiėmęs už nosies. Nepamena, ar F. J. praeityje yra patyręs nosies traumų. Ryte jį palydėjo į polikliniką, ten buvo padaryta rentgeno nuotrauka, kurioje matėsi nosies lūžis, buvo suplanuota nosies atstatymo operacija. Tačiau dėl prieširdžių virpėjimo, rekomenduota operacijos nedaryti.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. Ž. parodė, kad įvykį matė per savo buto langus, iki konflikto vietos buvo nedidelis atstumas, apie 6 metrai. Teigė, kad matė kaltinamąjį, kuris stovėjo atsukęs nugarą į jos langus bei kitas žmogus, kuris darė greitus rankų judesius priešais kaltinamąjį. Nagrinėjamas konfliktas vyko vakare, vaikų žaidimų aikštelėje. Pats konfliktas truko apie 10 minučių. Nukentėjusysis už nosies nesilaikė. Daugiau nieko iš įvykio dienos papasakoti negalėjo. Iki nagrinėjamo konflikto, ji su kaimyne ir vaikais buvo lauke. Vaikai žaidė, o netrukus pamatė ateinantį kaimyną, kuris buvo labai stipriai išraudęs, sugniaužęs kumščius. Jis ėjo tiesiai link vaikų, tačiau pamatęs jas, atsisėdo ant žolės.
Teismo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad 2023-07-30 jos nebuvo namuose. Iškvietė policiją, nes nukentėjusysis savo nepasitenkinimą vaikų keliamu triukšmu išreiškė rėkdamas. Paprašius nekelti balso priešais vaikus, jis pradėjo rėkti ant jos. Tikina, kad nukentėjusysis buvo agresyvus. Iškvietus policiją, pareigūnai atvyko po 30 min.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad buvo vakaras, vaikai žaidė lauke. Tuomet išgirdo, kad jos sūnus sušaukė, kad F. J. vėl rėkia ir priekabiauja prie jų. Priėjusi prie lango pamatė, kad minėtas vyras eina link sūnaus. Nežino, ar vyras buvo prisilietęs prie vaikų. Nubėgo į lauką ir patraukė vaiką už nugaros bei pasakė kaimynui nelįsti prie vaikų. Tikina, kad F. J. buvo agresyviai nusiteikęs, nes į ją ėjo suspaudęs kumščius. Mano, kad jis buvo neblaivus. Tada iškvietė policiją bei paskambino sutuoktiniui M. K., kad šis ateitų į kiemą. Sutuoktiniui buvo sugipsuota kairioji ranka, o ji taip pat buvo po operacijos. Pastarasis išėjęs nurodė F. J. nelįsti prie vaikų, tuomet jis pradėjo įnirtingai eiti į M. K. suspaudęs kumščius. Nukentėjusysis teigė, kad vaikai čia nežais, todėl jis, išsigandęs, vieną kartą dešinės rankos delnų sudavė F. J. į veidą. Po smūgio nukentėjusysis susiėmė už nosies, pasirodė kraujas. Tačiau F. J. ir toliau rėkė, paskui bandė eiti namo. Tada ji paprašė M. K. neleisti jam pasišalinti, nes atvažiavus policijai jis užsirakindavo namuose. Fizinis kontaktas tarp jos vyro ir nukentėjusiojo buvo tik vieną kartą. Nematė, kad jis būtų bandęs įspirti nukentėjusiajam, nors po smūgio M. K. stovėjo šalia jos. Po to atvažiavę policijos pareigūnai bandė su F. J. pasikalbėti, tačiau nukentėjusysis toliau rėkė, atsisakė greitosios medicininės pagalbos. Tuomet pareigūnai nusivedė jį į tarnybinį automobilį, o juos informavo, kad jie gali parašyti pareiškimą dėl F. J. elgesio. Tikino, kad buvo parašiusi pareiškimą, tačiau nenorėdama nieko blogo, jį atsiėmė. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „BB06“ nurodė, kad ji moteris, kuri vilki rožinę suknelę. Vaizdo įraše matomas suduotas smūgis. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą (pavadinimo paskutinės raidės „CC“) nurodė, kad smūgis yra tas, tačiau vaizdo įraše neužfiksuota konflikto pradžia ir minėtas agresyvus F. J. ėjimas. Tikina, kad jos sutuoktinis tik gynė ją ir vaikus. Nepamena, ar nukentėjusysis rankoje turėjo pagalį, ar rykštę.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. J. nurodė, kad apie šioje byloje nagrinėjama įvykį sužinojo iš mamos, kuri pasakojo, kad būdama namie, lauke išgirdo smūgio garsą. Po smūgio, pasigirdo vyriškas klyksmas, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo jo tėvas F. J. F. J. į lauką išėjo drausminti vaikų, išsakė pastabas, tačiau konflikto nekėlė. Šias aplinkybes sužinojo iš mamos, o paskui ir iš tėvo pasakojimų. Tėvas papasakojo 1–2 savaites po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu tėvo vardu teikė dokumentus, t. y. civilinį ieškinį. Prie F. J. gyvenamosios vietos laiptinės kontaktavo su kaltinamuoju. Tyrėja pasiteiravo dėl susitaikymo galimybes, tačiau nežinojo kaltinamojo pozicijos, todėl susisiekė su pastaruoju ir paaiškėjo, kad jis kaltės nepripažįsta. Matė medicininius išrašus, kuriose nustatytas F. J. nosikaulio lūžis. Patvirtino, kad nukentėjusiojo sveikata yra prasta, jam sunku rišliai pakomentuoti aplinkybes. Nežinojo, kad po įvykio nukentėjusysis patyrė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. nurodė, kad tą dieną išgirdo vyresnio asmens šauksmus, kuris prašė vaikų žaisti tyliau ir nemėtyti kamuolio. Šalia vaikų žaidimų aikštelės buvo suoliukas, ant jo sėdėjo kaimynės. Viena iš jų paskambino savo vyrui ir paprašė ateiti. Neilgai trukus, jis pasirodė ir pradėjo šaukti, rėkti bei keiktis prie pagyvenusio žmogaus, o tada būdamas vaikų žaidimo aikštelėje, vieną kart sudavė asmeniui į veidą, pastarasis pradėjo bėgti, kiek atsitraukęs toliau konfliktavo. Tada F. J. nuėjo link laiptinės, kur jį pasivijo kaltinamasis ir jie ten dar apsistumdė, nukentėjusysis susiėmė už nosies ir pradėjo šauktis pagalbos. Šį įvykį iš 4 aukšte esančių namų balkono užfiksavo mobiliu telefonu. Kitą įrašą fiksavo iš virtuvės, nes išsigando, jog balkone bus pastebėta. Nukentėjusysis pradėjo bėgti, o kaltinamasis jį pasivijo ir sudavė dar vieną kartą. Nukentėjusysis pradėjo šauktis pagalbos. O neužilgo pasirodė policijos pareigūnai. Vėliau vaizdo įrašus išsiuntė policijai. Patikino, kad šioje byloje teisminiame nagrinėjime dalyvaujantis kaltinamasis, tą dieną sudavė nukentėjusiajam. Pamena, kad nukentėjusiajam pradėjo kraujuoti nosis ir po to, jis šaukėsi pagalbos, o tai matė dėl to, nes mobilaus telefono, kuriuo fiksavo įvykį, kamera buvo itin geros raiškos net priartinus vaizdą. Į atmintį įsirėžė nukentėjusiojo pagalbos šauksmas, o kaltinamasis ant jo rėkė rusiškus necenzūrinius žodžius; tuo pat metu, ant M. K. šaukė ir jo paties žmona, prašė atstoti nuo nukentėjusiojo. Taip pat girdėjo smūgių garsą. Kuomet kaltinamasis, kuris tada buvo su sugipsuota ranka, pradėjo bėgti į F. J., ji pradėjo filmuoti, nes nujautė, kad kažkas įvyks. Bėgantis vyriškis buvo agresyvus, o jo sutuoktinė prašė nieko nedaryti. Paaiškino, kad iš pradžių buvo suduota, po to buvo pokalbis, po to vėl buvo suduotas smūgis, todėl tvirtina, kad buvo suduotas daugiau nei vienas smūgis. Nepamena, ar kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam. Tikina, kad nukentėjusysis iki smurto jo atžvilgiu panaudojimo nebuvo agresyvus nei M. K., nei jo sutuoktinės atžvilgiu. Pamena, kad kaltinamojo sutuoktinės prašė nepradėti konflikto. Galimai nuo žodinio konflikto peraugimo į fizinį, praėjo mažiau negu 10 minučių. Patikslino, kad kaltinamasis iki konflikto pradžios bėgo link nukentėjusiojo, nes tarp jų buvo atstumas. Negalėjo nurodyti, ar iki filmavimo pradžios buvo suduoti smūgiai, galimai įvykį fiksavo jau po fizinio smurto panaudojimo.
Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pabaiga „2684“ nurodė, kad šis įrašas yra pirmas iš jos darytų, o iki šio įrašo fiksavimo momento nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio pabaiga „8806“ nurodė, kad iš įrašo nesimato, jog prieš matomą suduotą smūgį buvo dar vienas. Laiko prasme šis įrašas – antras. Tačiau tvirtina, kad iki šio smūgio buvo suduota dar kartą, tik ji neužfiksavo to smūgio, bet jį matė. Be to, kiek pamena buvo padarytas dar vienas įrašas, kuriame matėsi, kad nukentėjusiojo nosis kraujavo, kai jis išėjo iš medžių alėjos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu specialistas S. Laima paaiškino, kad 2023-08-03 nukentėjusysis apžiūrėtas pagal ikiteisminio pareigūno surašytą užduotį, t. y. buvo atlikta asmens apžiūra, įvertinti medicininiai dokumentai, o tada pateikta specialisto išvada. Išvadoje buvo konstatuoti sužalojimai, t. y. kairės akies apatinio voko kraujosruva, bei nosies kaulo lūžis. Nustatytas nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Paaiškino, kad buvo atliktas dar vienas tyrimas pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno prašymą, kuriame buvo pateikti papildomi tyrimai, kurių duomenys apėmė ir ankstesnius laikotarpius. Pirminio tyrimo metu nustatytas nosies kaulų lūžis buvo diagnozuotas iš medicininių dokumentų duomenų, kuriuos pateikė nukentėjusysis. 2023-07-31 ambulatorinio apsilankymo metu nukentėjusiajam buvo padaryta rentgenograma ir konstatuota, kad senų nosies kaulų deformacijos fone matomas naujas lūžis. Patikslino, kad tai ne seni kaulų lūžiai, o deformacijų fonas. Deformacijas gali sąlygoti tiek buvusios traumos, tiek tam tikros ligos, tiek įgimti požymiai. kai tai senų kaulų lūžių pasekmė. Negalėjo patvirtini, kad tai senų kaulų lūžių pasekmė. Taip pat jiems yra žinoma, kad 2021 m. spalio mėnesį buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, kurios metu konstatuota, kad nosies pertvara yra išlinkusi į dešinę ir nosies pertvaros deformacija. O tai atkartotų tuos radinius, kurie buvo nustatyti ir po traumos, plius lūžis. Mano, kad nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas 2023-07-30. Negalėjo atsakyti, kas lėmė deformacijas, tačiau nurodė, kad deformacijos ir lūžiai nėra tapatūs dalykai. Paaiškino, kad radiologė pasisakė, kad senų nosies kaulų deformacijų fone matėsi naujas lūžis. Šis lūžis yra neįprastas, nes jis yra deformacijų fone. Paaiškino, kad anamnezėje buvo nurodyta, kad F. J. skaudėjo galvą ir nosį sritį, vakar buvo sumuštas, sąmonės praradęs nebuvo. Nurodė, kad konstatuoja sužalojimus, jų padarymo mechanizmą, laiką ir sveikatos sutrikdymo mąstą, o tai daro pagal medicininius dokumentus, pagal nukentėjusiojo, įtariamojo apžiūrą. Šiuo atveju buvo apžiūrėtas nukentėjusysis. Loristo atliktoje apžiūroje buvo nurodyta, kad nėra hematomos ant nosies pertvaros. Įvykis buvo liepos 30 d., o loristas atliko konsultaciją rugpjūčio 2 d. Teismo medicinoje atsakant į klausimus, sužalojimo padarymo laiką yra vertinama kraujosruvos spalva. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis krito iš didesnio nei savo aukščio, todėl mano, kad greičiausiai buvo suduotas smūgis. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, neatmetama galimybė, kad jis atsirado nuo smūgio kumščiu. O (duomenys neskelbtini) yra neurologinė būklė, todėl lūžio sukelti negalėjo.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame matyti nukentėjusiojo sužalojimai nurodė, kad matoma nosies nugarėlės viduriniame trečdalyje besiformuojanti edema, t. y. minkštųjų audinių patinimas. Nukentėjusiojo apžiūros metu konstatuota kraujosruva ir nosikaulių lūžis. Nosikaulio lūžio žiūrint į žmogaus veidą specialistai nustatyti negali, nebent matytų aiškią deformaciją. Šiuo atveju lūžio be radiologinio tyrimo nesimato, vaizdo įraše matosi tik tinimas. Be to, iš karto po patirtos traumos visi sužalojimai gali net neatsirasti. Medicininėje literatūroje nurodoma, kad viena iš kraujosruvos savybių ta, kad ji gali atsirasti net sekančią parą po patirto kūno sužalojimo. Kaulų lūžius diagnozuoja remiantis radiologiniais tyrimais. Matytas vaizdas neprieštarauja pateiktai išvadai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus pareikštą prašymą dėl pakartotinės tesimo medicininės ekspertizės, specialistas nurodė, kad nėra prasminga pavesti atlikti pakartotinę ekspertizę, nes jos išvados neturės įtakos nei sveikatos sutrikdymo masto, nei sužalojimo padarymo mechanizmo nustatymui. Be to, kieme patirta trauma galėjo išprovokuoti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) provokuojami emocinių išgyvenimų.
2023-08-14 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. K. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Prie jo namo, vidiniame kieme yra vaikų žaidimo aikštelė, kurioje žaidžia jo vaikai ir kituose namuose gyvenantys vaikai. 2023-07-30 vakare minėtoje vaikų žaidimų aikštelėje žaidė jo 3 vaikai ir kiti kaimynų vaikai. Su vaikais į žaidimų aikštelę išėjo jo sutuoktinė, kai jai paskambino jų vaikas ir paprašė išeiti į kiemą, nes ant jų vaikų žaidimų aikštelėje rėkė vyras. Sutuoktinė išėjo į kiemą ir po kurio laiko paskambino jam bei pasakė, kad nesusitvarko su tuo vyru ir kad jis išeitų. Jis išėjo į kiemą ir pamatė jau ankščiau žinomą vyrą, kuris ne kartą vaikų žaidimų aikštelėje kabinėjosi prie žaidžiančių vaikų. Minėtas vyras rėkia ant tų vaikų, būna, paima vaiką už rūbų ir patąso. Būtent tą vakarą, kai jis išėjo į kiemą, tai buvo apie 20 val., jis pamatė minėtą vyrą, kuris stovėjo prie jo žmonos ir tarp jų buvo konfliktas, minėtas vyras tiesiog rėkė ant jo žmonos. Jis priėjo, nesusivaldė ir vieną kartą vyrui trenkė į veido sritį, kur pataikė, nežino, bet gal šalia žando, į nosį tikrai nesitaikė. Jis nemano, kad vyrui sulaužė nosį ar kad nuo jo smūgio šiam būtų lūžusi nosis, nes vyro nosis jau yra kreiva kurį laiką. Vyras ir toliau norėjo jį pulti, bet jis atsitraukė ir sutuoktinei pasakė kviesti policija. Policija atvažiavo, tas vyras pradėjo rėkti ant pareigūnų, kad ar šie mato, kas vyksta vaikų žaidimų aikštelėje. Pareigūnai pasakė, kad vaikai žaidžia ir niekam netrukdo. Vienas pareigūnas minėtą vyriškį nuvedė namo, nes šis gyvena tame pačiame kieme. Dar nori pasakyti, kad jo sutuoktinė buvo po operacijos ir jis tiesiog nesusivaldė, nes bijojo, kad minėtas vyras gali sukelti fizinį skausmą jo sutuoktinei, kadangi jau ne vieną kartą šiam buvo kviesta policija, nes vyras kabinėjasi prie žmonių ir vaikų. Bijodamas, kad vyras gali pirmesnis trenkti jo sutuoktinei, jis nesusivaldė ir trenkė šiam, kaip ir minėjo, vieną kartą į veido sritį. Dėl savo tokio poelgio jis, žinoma, gailisi, bet tikrai nemano, kad vyrui galėjo nuo to lūžti nosis (t. 1, b. l. 161–163).
2024-01-22 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. K. parodė, kad visiškai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, tik nori papildyti, kad 2023-07-30 įvykio metu vaikų žaidimo aikštelėje priėjęs prie iš matymo pažįstamo vidutinio amžiaus vyro, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė vyrui į veidą. Tuo metu jo kairė ranka buvo nesenai sugipsuota, pakabinta įtvare, todėl dėl pečių linijos skausmo negalėjo laisvai judinti rankos ir pečių linijos, dėl to jo smūgis negalėjo būti stiprus. Jis pataikė vyrui į žandą, į nosį vyrui pataikęs nebuvo. Be to, nori papildyti, kad prieš tai jis buvo namuose ir į lauką jį iškvietė sutuoktinė, paskambindama į telefoną. Sutuoktinė šaukdama prašė pagalbos, kadangi iš matymo pažįstamas vyras vaikų žaidimo aikštelėje priekabiavo prie mažamečių vaikų, sugriebęs jo sūnų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), už peties purtė. Susijaudinęs jis išbėgo į lauką, kur žaidimo aikštelėje ir buvo minėtas vyras, pribėgęs sušuko vyrui „Ką darai“. Minėtas vyras pradėjo mosikuoti rankomis tarp jo ir jo žmonos, tada jis šiam ir sudavė tą smūgį. Visų vaikai tuo metu buvo vaikų žaidimo aikštelėje. Ne vieną kartą dėl analogiškų veiksmų vaikų atžvilgiu dėl minėto vyro jie 2023 m. pavasarį, vasarą kvietė policijos pareigūnus. 2023-07-30, 19.50 val., jo sutuoktinė taip pat kvietė policijos pareigūnus, kaip ir kaimynė E. M., 19.56 val., tačiau policijos pareigūnai nespėjo atvykti, pareigūnai atvyko 19.59 val., t. y. po to, kai tarp jo ir vyro įvyko konfliktas. Kaltu jis prisipažįsta iš dalies, nes tikrai sudavė vyrui vieną kartą rankos delnu į veido sritį, tačiau mano, kad dėl jo smūgio vyrui nebuvo padarytas nosies lūžis. Be to, nori papildyti, kad vyrui po šio įvykio įvyko (duomenys neskelbtini), kurio metu šis ir galėjo susižaloti. Po jo suduoto smūgio ant vyro veido šiek tiek kraujavo iš nosies, bet kraujo buvo nedaug. Atvykus policijos pareigūnams, šie klausė vyrą, ar pastarajam reikalinga greitosios medicinos pagalba, vyras GMP pagalbos atsisakė (t. 1, b. l. 174–176).
2023-08-02 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis F. J. parodė, kad jis gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu. 2023-07-30 apie 20 val. jis pastebėjo savo namo kieme su kamuoliu žaidžiančių daug vaikų. Pagalvojęs, kad spardydami kamuolį vaikai gali pridaryti žalos, išėjo jų sudrausminti, kad šie nemindytų žalios vejos ir nepataikytų kamuoliu į kiemo aikštelėje stovinčius automobilius. Jis atėjo prie vidiniame namo kieme prie liepos medžių stovinčio stalo su suoliukais ir paprašė, kad vaikai eitų spardyti kamuolį į šalia esančią žaidimų aikštelę. Kadangi dešine ausimi visiškai nieko negirdi, kalbėjo su vaikais labai garsiai. Tada atsisukęs pamatė, kad link jo atbėga nepažįstamas vyras, galimai vieno iš vaikų tėvas. Minėtas vyras buvo su sugipsuota ranka (galimai kaire), apie 50 m. amžiaus, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Vyras link jo bėgo rusiškai garsiai šaukdamas. Pribėgęs prie jo, vyras rankos (tiksliai nepamena, kurios) kumščiu vieną kartą trenkė jam į nosį. Jis nespėjo sureaguoti ir nieko atsakyti, kadangi smūgio nesitikėjo. Po smūgio jis suklykė, nes pajuto stiprų fizinį skausmą, jam pradėjo stipriai bėgti kraujas iš nosies. Minėtam vyriškiui, kuris trenkė jam į nosį, jis nieko nesakė, nes stovėjo rankomis užsidengęs nosį, norėdamas sustabdyti kraujavimą. Kol jis tai darė, minėtas vyriškis pasišalino į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Po šio įvykio labai greitai į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai trys policijos pareigūnai. Po šio įvykio jis daugiau nieko neprisimena. Pamena tik tiek, kad vienas iš pareigūnų jį palydėjo iki namų durų. Grįžęs namo jis sutuoktinei pasakė, kad labai skauda galvą. Jis buvo kruvinas, viršutiniai drabužiai buvo permirkę krauju, taip pat buvo kruvinas veidas ir rankos. Vonioje jis nusiprausė veidą ir atsigulė į lovą. Praėjus nedaug laiko (apie 10 min.), jam gulint lovoje prasidėjo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2023-07-31 ryte, nepraėjus galvos ir nosies skausmams, jis kreipėsi į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)”, kur jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Prie apklausos medžiagos prideda medicininius išrašus (3 psl.). Jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), daug metų serga (duomenys neskelbtini), dėl šios ligos jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl šios ligos jis yra ne kartą gydytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio liudytojų, kurie matė ar dalyvavo įvykyje, kol kas nurodyti negali (t. 1, b. l. 53–55).
2023-08-07 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis F. J. parodė, kad asmens, kuris 2023-07-30, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam sudavė vieną smūgį į veidą, jis gerai neįsidėmėjo ir detaliai aprašyti negali, mano, kad atpažintų pamatęs gyvai. Prisimena, kad asmeniui buvo užbintuota kairė ranka iki alkūnės ir vyras jam trenkė dešine ranka. Po to įvykio jis jų kieme šio vyro nebuvo sutikęs ir nematė, pastebėjęs iškart apie tai praneš papildomai. Kas tai per vyras ir kur šis gyvena, jis tiksliai nežino. Vyras atbėgęs netikėtai staiga jam sudavė, dėl kokių priežasčių, jis nežino (t. 1, b. l. 61-62).
2023-11-06 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis F. J. parodė, kad dėl 2023-07-30 įvykio davė išsamius parodymus, nieko papildyti neturi. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 3 000 Eur sumai dėl jam padarytos neturtinės žalos. Jei kaltininkas M. K. atsiprašys ir atlygins jam padarytą neturtinę žalą, jis šiam atleis už jam padarytą fizinį skausmą, kūno sužalojimus ir sutinka susitaikyti (t. 1, b. l. 64).
2023-10-30 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. M. parodė, kad 2023-07-30 apie 19.50 val. būdama namuose išgirdo kieme šauksmus, keiksmažodžius. Išėjusi į balkoną pamatė, kad kieme, vaikų žaidimo aikštelėje ant suoliuko sėdėjo moterys, viena iš jų, kaip suprato, pakvietė sutuoktinį, kuris atbėgęs pradėjo kažką šaukti, rėkti ant vyresnio amžiaus vyro ir šiam kumščiu pradėjo smūgiuoti kelis kartus (galimai du kartus) į veido sritį. Ar visi vyro smūgiai pataikė pagyvenusiam vyrui, pasakyti negali, nes ji tuo metu stovėjo savo buto balkone, esančiame 4-ajame aukšte. Be to, vyras rankomis dar stūmė pagyvenusį vyrą. Kad įvykio metu pagyvenęs vyras būtų nukritęs ant žemės, ji nematė. Ji pradėjo filmuoti telefonu minėtą įvykį ir iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Vyras, kuris smūgiavo, buvo su gipsu ant kairės rankos ir smūgiavo dešine ranka. Be to, ji matė, kaip pagyvenęs vyras po smūgių laikėsi už nosies. Po kiek laiko atvažiavo policija ir pradėjo aiškintis dėl įvykio. Gali papildyti, kad minėtas pagyvenęs vyras galimai turi (duomenys neskelbtini), kadangi ir ankščiau rėkdavo ant kieme žaidžiančių, triukšmaujančių vaikų (t. 1, b. l. 139–140).
2023-10-30 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad 2023-07-30, apie 19.59 val., patruliuojant su specialistais G. J. ir P. G., iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme susimušė du vyrai. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo du vyrus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo F. J. ir M. K., kurio kairė ranką buvo sugipsuota. Bandant išsiaiškinti, kas atsitiko, F. J. reiškė pretenzijas, kad kieme, vaikų žaidimo aikštelėje žaidžia, bėgioja per žolę vaikai ir kad šalia stovintis vyras, t. y. M. K. jam sudavė į veidą. F. J. rankos buvo ištepliotos krauju, tačiau kažkokių akivaizdžių sužalojimų veide nesimatė. Ar veidas buvo kruvinas, neatsimena. F. J. rišliai įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo. M. K. paaiškino, kad F. J. kabinėjosi prie vaikų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, jis šiam darė pastabas, kad atstotų nuo žaidžiančių vaikų. Kadangi F. J. į jo žodžius nereagavo, neišsilaikęs sudavė F. J.. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai į vietą kviečiami nebuvo. F. J. buvo nuvestas namo pas žmoną, kuri nurodė, kad jos vyras turi (duomenys neskelbtini). Tuo metu pretenzijų niekas neturėjo, su pareiškimu nesikreipė (t. 1, b. l. 134–136).
2023-12-08 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. parodė, kad su vyru F. J. kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Po autoįvykio vyras daug metų serga (duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) dažnėja. (duomenys neskelbtini) metu ir po jų jis nieko nepamena. F. yra emocingas, bet labai bendraujantis žmogus. Jų buto langai išeina į kiemą, kur vyksta namų vaikų, paauglių ir kitų asmenų susirinkimai. Vaikai spardo kamuolį, triukšmauja, rėkia, o kadangi vasara langai atidaryti, viskas gerai girdisi. Kieme pastovus triukšmas. 2023-07-30, apie 20 val., neapsikentęs triukšmo vyras nuėjo sudrausminti vaikus. F. garsiai kalba. Ji girdėjo, kad kieme buvusiems vaikams F. kažką garsiai kalbėjo, tačiau ką būtent, ji pasakyti negali. Atsimena, kad tuo metu kieme buvo daug mažamečių ir nepilnamečių vaikų. Išgirdusi, kad vyras garsiai kalba, ji pažiūrėjo pro langą (jų butas yra 5-ajame aukšte). Tuo metu pamatė, kaip iš šalia esančio (duomenys neskelbtini) namo, 4-osios laiptinės išėjo iki 50 m. vyras, kurį ji anksčiau matė kieme (galimai pastarasis gyvena 2-ajame aukšte). Vyras buvo apsirengęs maikute ir šortais, jo ranka (atrodo, kairė) buvo sugipsuota. Vyras labai greitais žingsniais nuėjo link jos vyro. Visą vaizdą, kur tuo metu stovėjo jos vyras, jai užstojo 3 liepos, todėl kokiu būdu jos vyrui buvo suduotas smūgis, ji nematė, tačiau labai gerai girdėjo smūgio garsą, po kurio jos vyras labai garsiai pradėjo klykti „aaaa“. Ji girdėjo vieną smūgio garsą. Labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Ji į kiemą išėjusi nebuvo, nes jai skaudėjo kojos. Po kiek laiko vyras grįžo namo, šį iki pat buto durų palydėjo policijos pareigūnas. Ji dar matė, kaip vyras iš (duomenys neskelbtini) namo ėjo į namus paimti galbūt dokumentą ir rodė šį policijos pareigūnams. F. atrodė labai pasimetęs, jo veidas, nosis buvo kruvini, buvo kruvina dešinė ranka. Vyras susiėmęs už nosies skundėsi, kad labai skauda nosį ir kaktos sritį. Vyras išgėrė vaistų, jam prasidėjo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną vyras nuėjo į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur jam buvo padarytas rentgenas ir nustatytas dvigubas nosikaulio lūžis. Jų gyvenimo metu kitų nosies lūžių vyras neturėjo, ar buvo anksčiau, ji nežino. Po šios traumos vyrui reikia daryti nosies operaciją, kuriai nustatyta data 2024 m. birželį. Po nosies traumos jos vyras pradėjo stipriai knarkti, jam užeina dideli galvos skausmai, padažnėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pasikeitė nuotaika, vyras net nenori išeiti iš buto, bendrauti su kitais žmonėmis, jį nervina bet koks triukšmas (t. 1, b. l. 143–144).
2023-12-08 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad ji iš matymo pažįsta vyrą, su kuriuo 2023-07-30 vyko konfliktas su jos sutuoktiniu M. K., žino, kur yra šio vyro buto langai, tačiau asmens duomenų nežino. Jų pačių butas yra antrajame aukšte, langai išeina tiesiai į kiemą, kur yra vaikų žaidimo aikštele. Minėtą dieną apie 19.45 val. jų vaikai D., gim. (duomenys neskelbtini), E., gim. (duomenys neskelbtini), ir V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo minėtoje aikštelėje. Ji gerai atsimena, kad tą vakarą buvo šilta, jų buto langai buvo atidaryti. Būdama namuose ji išgirdo, kaip E. surėkė „Mama, jis vėl lenda prie mūsų! Išeik greičiau į lauką!“. Pažiūrėjusi pro langą ji pamatė minėtą vyrą, kuris priėjęs prie E. šį ranka griebė už maikutės. Tada ji išbėgo į lauką ir pribėgusi patraukė E. už savęs ir pasakė vyrui „Pasitrauk, ką tu čia darai“. Vyras, suspaudęs kumščius, rankas laikydamas prieš save, žengė link jos ir pasakė „Palauk, tu čia dar pamatysi“. Tuo metu jos sutuoktinis buvo namuose. Ji paskambino į policiją, tačiau vyras ir toliau ėjo link jos, todėl ji paskambino sutuoktiniui ir paprašė šį išeiti. Sutuoktinis buvo po operacijos, jam buvo sugipsuota kairė ranka. Jos sutuoktinis greitai atbėgo į aikštelę ir pasakė tam vyrui trauktis, paklausė, kiek šis gali kabintis prie vaikų. Tada vyras agresyviai nusiteikęs pradėjo eiti link M., sakydamas, kad jos sutuoktinis šiam neaiškintų ir vaikai čia nežais, kad „pamatysi, kas čia bus“. Tai sakydamas vyras ir toliau artėjo prie M.. Tuo metu M. stovėjo šalia jos. Ji matė, kaip M. vyrui sudavė vieną kartą delnu į veido sritį, pataikė per žandą. Vyrui iš nosies pasirodė kraujas, tačiau kraujo buvo nedaug. Kai atvyko policijos pareigūnai, priėję prie vyro paklausė, kas atsitiko. Vyras pasakė, kad jos sutuoktinis sudavė, be to, vyras ir toliau buvo nusiteikęs agresyviai, šaukė, rėkė, aiškino, kad vaikų čia nebus, kad vaikai čia nežais, „pamatysit, kas bus“. Tada policijos pareigūnai nusivedė minėtą vyrą į tarnybinį automobilį. Ji girdėjo, kad pareigūnai klausė vyro, ar šiam reikalinga greitoji medicinos pagalba. Vyras atsakė, kad nereikia. Vėliau pareigūnai nuvedė vyrą į šio namus. Minėtas vyras gyvena priešais jų namą, daugiabutyje, esančiame kitoje vaikų žaidimo aikštelės pusėje ant kalniuko. Vyrą ji pažįsta iš matymo nuo 2023 m. gegužės vidurio kaip asmenį, konfliktuojanti su vaikais vaikų žaidimo aikštelėje. Minėtam vyrui nepatinka, kad vaikai aikštelėje laksto, žaidžia kamuoliu, garsiai kalba, šūkauja. Dėl to, kad vyras priekabiavo, klykė ant vaikų, ne mažiau kaip 5 kartus buvo kviečiami policijos pareigūnai. Ji asmeniškai kvietė pareigūnus gal 3-4 kartus. Paskutinį kartą prieš 2023-07-30 įvykį pareigūnai buvo kviečiami 2023-07-25, tik nepamena, tada kvietė pareigūnus ji ar kita mama (t. 1, b. l. 147–148).
2023-08-10 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai:
– garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92210309796, skambu io prad ia 2023-07-30 19 56 41) 01-1-28931-23“ užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja, prisistačiusi E. M., informuoja, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme vyras sumušė kitą vyrą, kuriam bėga kraujas, ji turi vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad sumušė. Sumuštasis vyras gyvena (duomenys neskelbtini), abu vyrai kieme, vaikų žaidimų aikštelėje.
– garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92210308389, skambu io prad ia 2023-07-30 19 50 18) 28931-23“ užfiksuota, kad paskambinusi pranešėja, prisistačiusi D. K., prašo policijos pagalbos į (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą dėl eilinį sykį išėjusio vyro, kuris neleidžia vaikams žaisti vaikams kamuoliu aikštelėje. Minėtas vyras prieš tai per langą rėkė ant vaikų, išėjo į kiemą pagrasinti ir aiškino, kad vaikai negali žaisti kamuoliu. Ji pasikvietė vyrą (galima suprasti, sutuoktinį), nes neįmanoma, ne pirmas kartas (t. 1, b. l. 39–42).
2023-08-10 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti liudytojos E. M. pateikti vaizdo įrašai:
vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)940D-43DF-A89E-1F7300D7BB06“ matyti, kad filmuojama vaikų žaidimų aikštelė, šalia medžio stovi vyras, apsirengęs šviesios spalvos marškiniais su tamsios spalvos ornamentais, tamsios spalvos bridžais, avintis tamsios spalvos batus. Vyras yra aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, kairė ranka sugipsuota. Šalia minėto vyro stovi kitas vyras, vyresnio amžiaus, žilais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo ir ūgio, apsirengęs juodos spalvos drabužiais. Šalia minėtų vyrų stovi moteris, apsirengusi rožinės spalvos suknele. Šalia minėtų asmenų vaikšto vaikai. Ties 14 įrašo sekundėmis, vyras, apsirengęs šviesiais marškiniais, dešine ranka trenkia šalia stovinčiam vyrui į veido sritį, po ko šis nueina šalin, o trenkęs vyras eina paskui. Kas vyksta toliau, nesimato, nes vaizdą užstoja medis;
vaizdo įraše „CF0AD31B-5D26-465B-A96F-E6B3C6E835CC“ matomas pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Vyras šviesiais marškinėliais bando pavyti kitą vyrą, kuriam trenkė ranka į veido sritį. Pro medžių šakas matosi, kaip minėtas vyras pakelia koja, tačiau spyrio nesimato, nes užstoja medžio lapai;
vaizdo įraše „05553E22-838C-4667-A91F-59798F6C2684“ matomi tie patys vyrai ir moteris, tarp minėtų vyrų vyksta konfliktas, o vyras, apsirengęs tamsiais rūbais, kairiąja ranka laikosi už nosies (t. 1, b. l 43–45)
2023-10-05 kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai.
Vaizdo įraše „PSS-20230730-200255UTC+0300“ matoma, kaip pareigūnai vyksta į įvykio vietą, kieme juos pasitinka stambaus kūno sudėjimo moteris, vilkinti violetinės spalvos suknelę. Kieme daug vaikų. Minėta moteris sako „Aš Jus kviečiau. Tas pats vyras. Jisai ištisai rėkia per 5 aukšto langą. Ištisai jam vaikai trukdo, kad žaidžia futbolą. Va mano vyras jį laiko.“. Policijos pareigūnai prieina prie dviejų vyrų: vyras Nr. 1 yra stambaus kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos marškinėlius su baltomis juostelėmis, mėlynas džinsines kelnes (pagal bylos aplinkybės – F. J.); vyras Nr. 2 yra vidutinio kūno sudėjimo, vilki baltos spalvos marškinėlius su mėlynos spalvos užrašais (pagal bylos aplinkybes – M. K.). Pareigūnas klausia „Kas atsitiko?“.
- Vyras Nr. 2 - Čia jau ne pirmą kartą.
- Vyras Nr. 1 - Kas atsitiko, matote...rodo rankas.
- Pareigūnas - Kas, kas atsitiko?
- Vyras Nr. 1 - Kas atsitiko. Kas atsitiko, matote.
- Vyras Nr. 2 - Vyrai, nervai neišlaikė, išbėgau, biški per nosį užvožiau, nes prie tų vaikų kabinasi, kabinasi. Kiek jis gali kabintis...
Žemesnės instancijos teismas
- Pareigūnas - Tai kas atsitiko?
- Vyras Nr. 1 - Kas atsitiko, atėjai ir va (rodo į vyrą Nr. 2). Vo šitas per mordą man, vo. Per morda man trenkė, trenkė.
- Pareigūnas - Kodėl?
- Vyras Nr. 1 - Todėl, vaikai kliudo man.
- Pareigūnas - Kliudo, kad vaikai žaidžia vaikų aikštelėj?
- Vyras Nr. 1 - Taip.
Vyras Nr. 1 aiškinasi su pareigūnų, kur turi žaisti vaikai. Kitas pareigūnas prieina klausia vyro Nr. 1 ir klausia „Kas atsitiko?“.
Žemesnės instancijos teismas
- Pareigūnas - Ką? Kol nepaaiškinsit, nesuprasiu.
- Vyras Nr. 1 - Jau parašyta generalinei prokuratūrai.
- Pareigūnas - Kas parašyta?
- Vyras Nr. 1 - Nuo manęs.
- Pareigūnas - Kas parašyta?
- Vyras Nr. 1 - Kad šito blecvo nebūtų, va tokio.
- Vyras Nr. 1 - Va tokio.
- Pareigūnas - Konkretizuokit prašau.
Žemesnės instancijos teismas
- Pareigūnas - Ko? Aš matau, bet nesuprantu, ką jūs norite pasakyti. Paaiškinkite prašau.
Žemesnės instancijos teismas
- Vyras Nr. 1 - Ir aš išėjau, pasakiau, kad vaikai, negalima taip daryti.
- Pareigūnas - Kaip daryti?
- Vyras Nr. 1 - Vo taip, kaip ir per morda man (necenzūrinis žodis).
- Pareigūnas Kas?
- Vyras Nr. 1 - Kas?
- Pareigūnas - Mes apie vaikus dabar, ką vaikai daro?
Žemesnės instancijos teismas
- Pareigūnas - Matau. Ką vaikai blogai daro?
- Vyras Nr. 1 - Nematote?
- Pareigūnas - Ką blogo daro, nematau.
- Vyras Nr. 1 - Nematote?
Toliau vis kartojasi tie patys klausimai. Vyras Nr. 1 nieko konkretaus nesako.
- Vyras Nr. 1 - Etot vybėgaėt, mne nos razbivaėt.
Į policijos pareigūno klausimą, ar reikalingi medikai, vyras Nr. 1 nieko neatsako. Vyras Nr. 1 nusivedamas prie tarnybinio automobilio, nustatinėjami jo asmens duomenys.
Vaizdo įraše „PSS-20230730-200506UTC+0300“ užfiksuota ta pati informacija, kaip ir pirmajame įraše. Policijos pareigūnai ir vyras Nr. 1 aiškinasi, kur turi žaisti vaikai. Vyras Nr. 1 nuvedamas namo, bute yra moteris (vidutinio kūno sudėjimo, vilki pilkos spalvos marškinėlius, juodos spalvos sijoną), kuri prisistato vyro Nr. 1 sutuoktinė. Moteris pamini, jog vyras yra (duomenys neskelbtini), sako, kad vyrui yra oficialiai nustatytas (duomenys neskelbtini), kad jam užeina (duomenys neskelbtini), jis darosi agresyvus ir ji nieko padaryti negali. Vyras geria vaistus, kad ir nepastoviai, bet vartoja ir alkoholį, yra labai nervingas (t. 1, b. l. 48–51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2408/2023(01) nurodyta, kad:
1. F. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke su minkštųjų audinių patinimu, nusitęsiančiu į nosies nugarėlę ir nosikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2023-07-31. Sužalojimai dėl nosikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
2. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.
3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, traumuojant nosies sritį.
4. Sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekoje kūno vietoje.
5. Nustatytuose kūno sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (t. 1, b. l. 70–71)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. p784/2024(01) nurodyta, kad:
1. Papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie F. J. buvusias nosies traumas iki 2023-07-30 nėra.
2. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, vėliausias sužalojimas, dėl kurio F. J. kreipėsi į gydymo įstaigą iki užduotyje minimo įvykio – galvos sumušimas nugriuvus 2022-10-17. Atsižvelgiant į šio sužalojimo padarymo laiką ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti susijęs su specialisto išvadoje Nr. G 2408/2023(01) nustatytais sužalojimais. Specialisto išvadoje Nr. G 2408/2023(01) nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu,
3. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, keičiančių specialisto išvadoje Nr. G 2408/36755 nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 114–116).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados
BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų, psichinės sveikatos pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio, psichinio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra apibrėžiamas kaip santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. BK 138 str. 1 d. įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamojo padarytą veiką.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad teismo posėdžio metu M. K. nors ir neneigė, jog nagrinėjamu atveju kilusio konflikto metu sudavė F. J. ranka per veidą, galimai kliudė ir nosį, tačiau savo kaltės dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pilnai nepripažino, tvirtino, kad nors nukentėjusiajam ir kraujavo, nosies sužalojimų nematė. Gynyba kėlė abejones, ar F. J. patirtas sužalojimas – nosikaulio lūžis – buvo padarytas kaltinamojo smūgiavimu, o ne vėliau, galimai susižalojus jam pačiam (duomenys neskelbtini) metu. Nukentėjusysis F. J. nuosekliai teigė, kad jam sveikatos sutrikdymai – veido sumušimas, nosikaulio lūžis – buvo padaryti kaltinamojo M. K. smurtiniais veiksmais.
Tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo aiškinimai, kuriais yra keliamos abejonės dėl nagrinėjamo konflikto metu F. J. padarytų sveikatos sužalojimų masto, prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, todėl laikytini pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, ar sušvelninti savo teisinę padėtį.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja E. M. parodė, kad būdama namuose išgirdo vyresnio asmens (F. J.) šauksmus, kuris prašė vaikų žaisti tyliau ir nemėtyti kamuolio. Netrukus, pasirodė vyras, kuris pradėjo šaukti, rėkti bei keiktis ant F. J. ir vaikų žaidimo aikštelėje vieną kart sudavė jam į veidą, pastarasis pradėjo bėgti, kiek atsitraukęs toliau konfliktavo. Tada F. J. nuėjo link laiptinės, kur jį pasivijo kaltinamasis ir jie ten dar apsistumdė, nukentėjusysis susiėmė už nosies ir pradėjo šauktis pagalbos. Nukentėjusysis pradėjo šauktis pagalbos. Pamena, kad nukentėjusiajam pradėjo kraujuoti nosis. Ant kaltinamojo M. K. šaukė ir jo paties žmona, prašė atstoti nuo nukentėjusiojo. Liudytoja patvirtino, kad M. K. smūgių garsą. Tai, jog M. K. vieną kartą dešinės rankos delnų sudavė F. J. į veidą, o po smūgio nukentėjusysis susiėmė už nosies, pradėjo kraujuoti, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja D. K..
Teismo posėdžio metu D. J. parodė, kad konfliktą dėl vaikų keliamo triukšmo kieme matė. Paaiškino, kad jos vyras serga (duomenys neskelbtini) ir todėl yra jautrios psichinės būsenos. Išėjęs į kiemą drausminti vaikų kalbėjo garsiai, nes prastai girdi. Viską stebėjo per virtuvės langą ir girdėjo, kad F. J. garsiai konfliktavo su vaikais. Tada pamatė, kad iš laiptinės išėjo kaltinamasis ir ėjo greitu žingsniu link jų. Paties konflikto nematė, nes vaizdą užstojo medis, tačiau išgirdo stiprų smūgį ir F. J. pradėjo šaukti. F. J. į namus palydėjo policijos pareigūnas, jo nosis buvo kruvina ir paraudusi, kraujavo. Grįžęs namo jis iš karto atsigulė į lovą ir jam prasidėjo (duomenys neskelbtini), kurio metu, jis jokių sužalojimų nepatyrė. Po šio konflikto nukentėjusysis tą naktį nemiegojo, skundėsi galvos skausmu bei laikėsi susiėmęs už nosies, todėl ryte jį palydėjo į polikliniką. Padarius F. J. rentgeno nuotrauką buvo nustatytas nosies lūžis, buvo suplanuota nosies atstatymo operacija. Tačiau dėl prieširdžių virpėjimo, rekomenduota operacijos nedaryti.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad F. J. į medikus dėl patirtų sužalojimų (galvos ir nosies skausmo) kreipėsi sekančią dieną, t. y. 2023-07-31, po konflikto; medikams nurodė, kad buvo sumuštas (t. 1, b. l. 58–59).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2408/2023(01) nurodyta, kad F. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke su minkštųjų audinių patinimu, nusitęsiančiu į nosies nugarėlę ir nosikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2023-07-31. Sužalojimai dėl nosikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisminio nagrinėjimu matu specialistas S. Laima paaiškino, kad 2023-07-31 ambulatorinio apsilankymo metu nukentėjusiajam buvo padaryta rentgenograma ir konstatuota, kad senų nosies kaulų deformacijos fone matomas naujas lūžis. Patikslino, kad tai ne seni kaulų lūžiai, o tik kaulų deformacijų fonas; deformacijas galėjo sąlygoti tiek buvusios traumos, tiek tam tikros ligos, tiek įgimti požymiai.
Aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad F. J. specialisto išvadoje Nr. G2408/2023(01) nurodytus sužalojimus patyrė nagrinėjamo konflikto metu dėl M. K. smurtinių veiksmų, kai buvo ranka smūgiuojama nukentėjusiajam į nosį, taip padarant kraujosruvą kairės akies apatiniame voke su minkštųjų audinių patinimu, nusitęsiančiu į nosies nugarėlę ir nosikaulio lūžį, kurie visumoje vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad M. K. pagal BK 138 str. 1 d. kaltinimai pareikšti pagrįstai, jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. K. įvykdė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį, smurtinį nusikaltimą.
Byloje esančiais įrodymais jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Čia pažymėtina, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys pripažintinas kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, teismas turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).
Nagrinėjamu atveju gi atveju F. J. į kiemą buvo išėjęs drausminti žaidžiančių, galimai garsiai bendraujančių vaikų. Byloje esančiais įrodymais nėra nustatyta, kad nukentėjusysis, nors ir buvo galimai piktai nusiteikęs, panaudojo ar grasino panaudoti smurtą kieno nors atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju F. J. veiksmus laikytini provokuojančiais. Taigi, BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai M. K. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiamas 1 kartą (t. 2, b. l. 78); per pastaruosius 5 metus 4 kartus baustas administracine tvarka, visi jo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymu (t. 2, b. l. 76–77); dirbantis (t. 2, b. l. 75).
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. paskiriant BK 138 str. 1 d. numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra artima vidutinei, t. y. 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir BK 48 str. 4 d. 2, 4 p. numatytus įpareigojimus: 1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje.
Įvertinus M. K. charakterizuojančius duomenis, taip pat jo įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei pobūdį, būtent aptarti įpareigojimai geriausiai derasi su BK 41 str. numatytais bausmės tikslais, o laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros.
Atsižvelgus į tai, kad M. K. teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą (BK 71 str. 1 d.). Todėl kaltinamasis įpareigotinas per 2 mėnesius įmokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju.
Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 85,42 Eur nukentėjusiojo F. J. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateikti 2023-09-05 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad F. J. suteikta gydymo paslaugų už 85,42 Eur (t. 1, b. l. 125–126).
M. K. pripažintas kaltu dėl F. J. sveikatos sužalojimo, todėl privalo atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam teiktomis gydymo paslaugomis.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, baudžiamojo proceso metu jo patirta turtinė žala nebuvo atlyginta. Taigi ieškinys tenkintinas pilnai ir iš M. K. Vilniaus teritorinė ligonių kasai priteistini 85,42 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 85,42 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.
Dėl nukentėjusiojo F. J. pareikšto civilinio ieškinio
Nukentėjusysis pareiškė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamojo M. K. priteisti jo naudai 3 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo žalos padarymo dienos ir taip pat taikyti M. K. atžvilgiu laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki civiliniu ieškiniu reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kai kaltinamasis mažamečiu akivaizdoje sudavė jam smūgį ir sulaužė nosies kaulus. Taip pat išgyveno didelius dvasinius išgyvenimus, patyrė pažeminimą, nes įvykio aplinkybės tapo žinomos kitiems asmenims – kaimynams, kurie nuolatos užduodavo klausimus nukentėjusiajam, o jis iš naujo turėjo išgyventi įvykio aplinkybes. Taip pat kankino nemiga, nesaugumo jausmas bei galvos skausmai. Atsižvelgus į tai, kad turi neįgalumą, daug metų sirgo (duomenys neskelbtini) bei jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), vaikų keliamas triukšmas jį dirgino labiau negu asmenį be išvardintų sveikatos problemų (t. 1, b. l. 117–118).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. K. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam F. J. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke su minkštųjų audinių patinimu, nusitęsiančiu į nosies nugarėlę ir nosikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, taip pat ir vaikams.
Teismo vertinimu, akivaizdu, jog dėl tokio M. K. panaudoto smurto nukentėjusysis, kaip ir pats nurodė, patyrė ne tik skausmą, tačiau ir pažeminimą. O ir be skausmo smurtinių veiksmų tolimesnis poveikis F. J. pasireiškė tuo, jog grįžęs namo, neilgai trukus jis patyrė (duomenys neskelbtini). Čia pažymėtina, kad specialistas S. Laima posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo atlikti veiksmai galėjo išprovokuoti (duomenys neskelbtini), nes juos iššaukia emociniai išgyvenimai. Tokias F. J. patiriamų (duomenys neskelbtini) pasireiškimo aplinkybes, t. y. po patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų ir susijaudinimo, nurodė ir jo sutuoktinė. Be to, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis turėjo rūpintis savo sveikata, jam buvo planuotas operacinis gydymas, kurio taikymas atidėtas. Įvertinus aptartas aplinkybes, pripažintina, kad F. J. patyrė tokius neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala.
Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo F. J. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 2 000 Eur. Taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metines palūkanos, skaičiuojant jas nuo priteistos 2 000 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.
Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.
Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog M. K. vengdamas civilinių ieškinių ketintų paslėpti ar perleisti savo turtą. Be to, kaltinamajam priteistos ieškinių sumos nėra labai ženklios. Todėl F. J. civiliniame ieškinyje pateiktas prašymas taikyti kaltinamojo turtui laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą yra netenkintinas.
Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
CD diskas (1 vnt.), esantis voke prisegtame prie 1 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 2 ir 4 p. numatytus įpareigojimus:
1) tęsti darbą arba be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Paskirti M. K. Baudžiamojo kodekso 71 str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį įmokėti 10 MGL, t. y. 500 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 2 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Priteisti iš M. K. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 85,42 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 85,42 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš M. K. nukentėjusiojo F. J. naudai 2 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 2 000 Eur sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Netenkinti F. J. prašymo taikyti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą M. K. turtui.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
CD diską, esantį byloje, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti M. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu;
5) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.);
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SWIFT BIC kodas: MFRLLT22), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą;
7) vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.