- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- A-662-1608-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02599-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Pareiškėjas
- N. A.
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas N. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metais, t. y. 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 2 švarkus, 3 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 batelių poras, 4 žieminių batų poras, 5 demisezoninių batų poras, 5 pirštinių poras, 2 diržus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo N. A. skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lukiškių TI-K per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis – 6 vasarines kepures, 2 žiemines kepures, 2 švarkus, 3 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 6 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 6 kaklaraiščius, 2 šalikus, 5 batelių poras, 4 žieminių batų poras, 4 demisezoninių batų poras, 2 pirštinių poras, 2 diržus, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovas Lukiškių TI-K apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo Lukiškių TI-K apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovas Lukiškių TI-K įpareigotas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metų (imtinai) laikotarpiu, t. y. 5 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 2 kelnes, 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 5 kaklaraiščius, 1 šaliką, 4 batelių poras, 3 žieminių batų poras, 3 demisezoninių batų poras, 1 pirštinių porą, 1 diržą, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, o kitą sprendimo dalį, t. y. dalį, kuria atmestas pareiškėjo N. A. reikalavimas panaikinti atsakovo Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei kuria atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą), kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti 1 demisezoninių batų porą ir 3 pirštinių poras, paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai ir teisėtai konstatavęs, jog atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, įpareigojo atsakovą nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau nustatydamas tenkintinų pareiškėjo reikalavimų apimtį, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinės uniformos išdavimą ir dėvėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, o galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį, ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti reikalavimą ir pasinaudoti žalos, padarytos neteisėtu atsakovo neveikimu, atlyginimo institutu. Pareiškėjui patikslinus reikalavimus, nagrinėtina, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė uniformos neišdavimas laiku – ar jis tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių. Šioms aplinkybėms pagrįsti būtini papildomi įrodymai.
II.
Pareiškėjas N. A. kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (b. l. 49–55, 101–109), prašydamas:
1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metais: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 odinį kelnių diržą;
2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl 2003–2011 metais neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtos žalos atlyginimą – 948,21 Lt.
Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Lukiškių TI-K prižiūrėtoju (yra statutinis valstybės tarnautojas). 2003–2011 metais jam nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Dėl tarnybinės uniformos dalių išdavimo arba, nesant tokios galimybės, piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėjimo raštu kreipėsi į atsakovą, tačiau Lukiškių TI-K tarnybinės uniformos neišdavė. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos bei dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka) reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių bei dėvėjimo terminus. Pareiškėjas teigė, kad įstaigai kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis. Kitaip šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje, ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo arba neišmokėjimo. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikęs, tačiau jam nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija. Taigi atsakovo pareiga aprūpinti tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Pažymėjo, kad sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 metais, priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys neišduodamos jau nuo 2003 metų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj to, yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu.
Atkreipė dėmesį, kad ginčo klausimu jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsakovas Lukiškių TI-K turėtų būti įpareigotas išduoti po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs nurodytu laikotarpiu. Kadangi Tvarkoje nustatyta, kad vienu metu pareigūnui turi būti išduodami dveji marškiniai trumpomis rankovėmis bei dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, šių tarnybinės uniformų dalių turėtų būti išduota atitinkamai po dvi, taigi iš viso už 2003–2011 metus turėtų būti išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 1 vasarinė kepurė (už 2003 metus), 1 žieminė kepurė (už 2003 metus), 1 švarkas (už 2010 metus), 1 kelnės (už 2004 metus), 1 vasarinė striukė (už 2008 metus), 1 megztinis (už 2009 metus), 2 vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (1 už 2003 metus ir 1 už 2006 metus), 2 vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis (1 už 2005 metus ir 1 už 2007 metus), 1 kaklaraištis (už 2003 metus), 1 šalikas (už 2006 metus), 1 pora batelių (už 2003 metus), 1 pora žieminių batų (už 2003 metus), 1 pora demisezoninių batų (už 2003 metus), 1 pora pirštinių (už 2003 metus), 1 odinis kelnių diržas (už 2003 metus). Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias uniformos dalis teko siaurinti, kadangi jos buvo netinkamo dydžio, ir pan. Be to, vieną kartą savo lėšomis siuvosi kelnes, tarnyboje praktiškai nuolat nešiodavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, savo šaliką, pirštines ir pan. Duomenų, kiek išlaidų yra patyręs, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos.
Pareiškėjo manymu, padaryta žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta turėjusia būti išmokėta kompensacija. Aplinkybė, kad atsakovas ginčijamu laikotarpiu neišduodavo trūkstamų tarnybinės uniformos dalių, reiškia, kad jis preziumavo, jog turimos uniformos dalys yra tinkamos dėvėti tarnyboje. Taigi atsakovas turėjo pareigą už kiekvienus kitus metus, kuriais neplanavo išduoti naujų tarnybinės uniformos dalių, už kiekvieną neišduotą tarnybinės uniformos dalį išmokėti po 30 procentų atitinkamos uniformos dalies vertės dydžio kompensaciją.
Pareiškėjas pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos jam iš atsakovo Lietuvos valstybės turėtų būti priteista 948,21 Lt žalos atlyginimo už 2003–2011 metais neišduotas tarnybinės uniformos dalis: už 5 vasarines kepures (neišduotas 2004, 2005, 2006, 2007, 2011 m.) – 72 Lt; už 1 žieminę kepurę (neišduotą 2010 metais) – 49,50 Lt; už 1 švarką (neišduotą 2011 metais) – 28,50 Lt; už 2 kelnes (neišduotas 2006 ir 2010 metais) – 57 Lt; už 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (vieni buvo neišduoti 2006 metais, dveji – 2010 metais ir vieni – 2011 metais) – 64,80 Lt; už 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduotus 2010 m.) – 27,60 Lt; už 5 kaklaraiščius (neišduotus 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2011 metais) – 24 Lt; už 1 šaliką (neišduotą 2010 metais) – 5,31 Lt; už 4 poras batelių (neišduotų 2004, 2006, 2007 ir 2010 metais) – 155,76 Lt; už 3 poras žieminių batų (neišduotų 2005, 2007 ir 2011 metais) – 159,30 Lt; už 3 poras demisezoninių batų (neišduotų 2005, 2007, 2011 m.) – 153,99 Lt; už 4 poras pirštinių (neišduotų 2007, 2009, 2010, 2011 metais) – 134,52 Lt; 1 už odinį kelnių diržą (neišduotą 2009 metais) – 15,93 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą (b. l. 61–63, 112–114) nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovavosi Statuto bei Tvarkos nuostatomis ir pažymėjo, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Atkreipė dėmesį, kad 2003–2011 metais pareiškėjas nesivadovavo Tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo jam nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų ir prašė pateikti pažymą, kurioje būtų nurodyta, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi 2008 m. rugpjūčio–2011 m. rugpjūčio mėnesiais, nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už 2008 m. rugpjūčio–2011 m. rugpjūčio mėnesiais neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K į prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Taigi pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Be to, pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. spalio 26 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. 2012 m. kovo mėnesį pareigūnams buvo išduodamos vasarinės striukės bei marškiniai ilgomis rankovėmis. Iš pareiškėjo N. A. asmens kortelės matyti, kad pareiškėjas gavo 1 vasarinę striukę bei 1 marškinius ilgomis rankovėmis. Taip pat 2012 m. rugsėjo mėnesį pareigūnams buvo išduodami odiniai kelnių diržai, odiniai diržai su dėklais. Iš pareiškėjo asmens kortelės taip pat matyti, kad jis pasiėmė visas minėtas uniformos dalis.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui N. A. tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metais: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 odinį kelnių diržą bei priteisė pareiškėjui N. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 948,21 Lt žalai atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statuto 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Tvarkos 1, 2 ir 3 punktus. Padarė išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui atsakovui kyla pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Pažymėta, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoje jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012).
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame prašyme pripažino, kad į įstaigos vadovą su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo nesikreipė (b. l. 104). Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, 2012 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012 ir kt.) ir padarė išvadą, kad nors pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo išmokėti kompensaciją už neišduotą uniformą, tačiau jo teisės aktuose įtvirtinta socialinė garantija vien dėl šios aplinkybės negali būti paneigta. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012) ir darė išvadą, kad pareiškėjas N. A. turi teisę gauti po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs 2003–2011 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškėjo asmens kortelės nustatyta, kokios jam buvo išduotos tarnybinės uniformos dalys (b. l. 115–116). Pažymoje Nr. 9-4722 atsakovas nurodė, nuo kada, kiek ir kokią uniformos dalį priklausė išduoti pareiškėjui 2008–2011 metais (b. l. 47–48). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašomos išduoti uniformos dalys atitinka atsakovo pateiktoje pažymoje nurodytas dalis bei neprieštarauja Taisyklių nuostatoms, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darė išvadą, kad atsakovas yra įpareigotinas išduoti pareiškėjui po vieną (išskyrus marškinius trumpomis ir ilgomis rankovėmis, kadangi Tvarkoje nustatyta, kad vienu metu pareigūnui turi būti išduodami dveji marškiniai trumpomis rankovėmis bei dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, taigi šių tarnybinės uniformų dalių turėtų būti išduota atitinkamai po dvi) tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs 2003–2011 metais.
Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo drabužius, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.247 straipsnį, CK 6.246–6.249 straipsnius.
Šalies argumentai
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjui pagal teisės aktus priklausančios uniformos dalys nebuvo išduotos, nėra. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad dėl laiku tarnybinės uniformos dalių neišdavimo patirtų išlaidų pagrįsti negali, tačiau jo žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta kompensacija. Pažymėta, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme nustatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs Taisyklių (redakcija iki 2009 m. birželio 10 d. ir nuo 2009 m. birželio 10 d.) nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2008 ir 2009 m. buvo tėvystės atostogose, bei į tai, kad atsakovas įpareigotinas jam po vieną (dvi) uniformos dalį išduoti, darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003 iki 2011 m. turėjo būti išduotos 5 vasarinės kepurės (neišduotas 2004, 2005, 2006, 2007, 2011 metais), 1 žieminė kepurė (neišduota 2010 metais), 1 švarkas (neišduotas 2011 metais), 2 kelnės (neišduotos 2006 ir 2010 metais), 4 vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis (1 neišduoti 2006 metais, 2 – 2010 metais, 1 – 2011 metais), 2 vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), 5 kaklaraiščiai (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2011 metais), 1 šalikas (neišduotas 2010 metais), 4 poros batelių (neišduoti 2004, 2006, 2007 ir 2010 metais), 3 poros žieminių batų (neišduoti 2005, 2007 ir 2011 metais), 3 poros demisezoninių batų (neišduoti 2005, 2007, 2011 m.), 4 poros pirštinių (neišduotos 2007, 2009, 2010, 2011 metais), 1 odinis kelnių diržas (neišduotas 2009 metais).
Atsižvelgus į atsakovo pažymoje Nr. 9-4722 (b. l. 47–48) pateiktus duomenis apie uniformos dalių kainą (vasarinė kepurė – 48 Lt, žieminė kepurė – 165 Lt, švarkas – 95 Lt, kostiumas – 190 Lt, kelnės – 95 Lt, vasarinė striukė – 155 Lt, pirminė striukė – 325 Lt, megztinis – 118 Lt, marškiniai ilgomis rankovėmis – 54 Lt, marškiniai trumpomis rankovėmis – 46 Lt, kaklaraištis – 16 Lt, šalikas – 17,70 Lt, bateliai – 129,80 Lt, žieminiai batai – 177 Lt, demisezoniniai batai – 171,10 Lt, pirštinės – 112,10 Lt, diržas – 53,10 Lt), padaryta išvada, kad pareiškėjo prašomas priteisti žalos dydis (948, 21 Lt) yra pagrįstas ir apskaičiuotas teisingai (pagal Taisyklių 1 punktą – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės).
IV.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 135-137) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde vadovaujasi Statuto 18 straipsniu, Tvarkos 1, 2 ir 3 punktais. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2003–2011 metais pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėtose normose numatyta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. N. A. prašė pateikti pažymą nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi 2008 m. rugpjūčio – 2011 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu, nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą), taip pat prašė paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už 2008 m. rugpjūčio – 2011 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpiu jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K į prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašymuose. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. pirmajame-antrajame ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 mėnesį pareiškėjui nurodytas tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam neišduotų uniformos dalių, nurodydamas laikotarpį nuo 2003 m. iki 2011 m., todėl, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas N. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141-143) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad atsakovas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu, jo nuomone, turėtų būti panaikintas skundžiamas teismo sprendimas, t. y. neišdėstytas juridinis apeliacinio skundo pagrindas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Teigia, jog atsakovo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepaneigia atsakovo pareigos nedelsiant (o ne 2013 m. pirmajame-antrajame ketvirtyje) aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis. Tai, kad jam turi būti priteista po vieną (ar dvi) atitinkamos tarnybinės uniformos dalies vienetą, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2869/2012, todėl mano, jog ši sprendimo dalis apskritai nebegali būti ginčijama. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu jam buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Be to, jo teisė į patirtos žalos atlyginimą buvo pripažinta šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2869/2012. Mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą, šiuo klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atitinkantį sprendimą. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą nereiškė. Apeliaciniu skundu iš esmės yra keliami nauji reikalavimai, todėl pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, mano, kad šis reikalavimas neturi būti nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui neišduotų tarnybinių uniformų dalių išdavimo ir turtinės žalos atlyginimo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma.
Pažymėtina, jog pirmą kartą nagrinėdama šį ginčą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsakovo Lukiškių TI-K apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovas Lukiškių TI-K įpareigotas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metų (imtinai) laikotarpiu, t. y. 5 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 2 kelnes, 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 5 kaklaraiščius, 1 šaliką, 4 batelių poras, 3 žieminių batų poras, 3 demisezoninių batų poras, 1 pirštinių porą, 1 diržą, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, o kitą sprendimo dalį, t. y. dalį, kuria atmestas pareiškėjo N. A. reikalavimas panaikinti atsakovo Lukiškių TI-K 2011 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 22-1233 „Dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ bei kuria atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą), kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti 1 demisezoninių batų porą ir 3 pirštinių poras, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią.
Taigi, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė per laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 batelių porą, 1 žieminių batų porą, 1 demisezoninių batų porą, 1 pirštinių porą, 1 diržą), palikta nepakeista. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo prasmės iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 m., kadangi šis pareiškėjo reikalavimas jau buvo išnagrinėtas ir iš dalies tenkintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu.
Pirmosios instancijos teismui grąžintos iš naujo nagrinėti bylos dalis buvo susijusi tik su reikalavimu dėl atsakovo Lukiškių TI-K įpareigojimo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003– 2011 metų (imtinai) laikotarpiu, t. y. 5 vasarines kepures, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 2 kelnes, 4 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 5 kaklaraiščius, 1 šaliką, 4 batelių poras, 3 žieminių batų poras, 3 demisezoninių batų poras, 1 pirštinių porą, 1 diržą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pažymėjo, kad tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, o galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl laiku neišduotos uniformos turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį, ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas patikslino savo prašymą ir, be pakartotinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl 2003–2011 metais neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišmokėtas tarnybinės uniformos dalis 948,21 Lt patirtos žalos atlyginimo. Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, atsakovo įpareigojimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis klausimas buvo išnagrinėtas anksčiau bylą nagrinėjusių teismų, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą tik spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, ši teismo sprendimo dalis naikintina (ABTĮ 143 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su įpareigojimu išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, nenagrinėtini.
Statuto 18 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Pagal Tvarkos 2 punktą, Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).
Byloje esantys duomenys (b. l. 16-17, 41-42, 47) patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija.
Pareiškėjas savo skundu prašė atlyginti žalą, kurios dydį nustatė pagal Tvarkos 1 punkte numatytos kompensacijos dydį. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą. Paaiškino, jog atsakovui neįgyvendinus pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, buvo priverstas dėvėti tas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, dėl to patyrė nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti, kadangi jos buvo išduotos netinkamo dydžio, turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan., vieną kartą savo lėšomis siuvosi kelnes. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Taigi pareiškėjas, turėjęs teisę gauti uniformą ir jos negavęs, prašo atlyginti tokiu būdu padarytą materialinę žalą, atsiradusią dėl to, kad jis patyrė išlaidas įsigydamas drabužius, kuriuos dėvėjo vietoj tarnybinės uniformos, taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra suėjęs.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės aktuose įtvirtinta nuostata, jog pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai, gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. Pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir kt.).
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos, yra teisiškai nereikšmingos. Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad tarnyboje nešiodamas savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo, taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra suėjęs. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjo turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydamas savo drabužius dėvėti darbe bei juos taisydamas (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo patirtų nuotolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atliktu ir pirmosios instancijos teismo patvirtintu turtinės žalos apskaičiavimu. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartyje padarė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. spalio 26 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, odinės pirštinės jam turėjo būti išduotos 2003 m., 2007 m., iš viso 2 pirštinių poros, 2007 m. išduotų odinių pirštinių dėvėjimo terminas yra 4 metai, todėl jų dėvėjimo terminas baigsis tik 2013 m. Pareiškėjas apskaičiuodamas turtinės žalos atlyginimą nepagrįstai prašė priteisti 134,52 Lt už 4 poras pirštinių. Pažymėtina, jog atsakovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (toje dalyje, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą) yra įpareigotas išduoti pareiškėjui 1 porą pirštinių, todėl jam priklauso turtinės žalos atlyginimas tik už 1 neišduotą porą pirštinių (112,10 x 30 procentų = 33,63 Lt). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio keistina ir pareiškėjui priteistina 847,32 Lt (948,21 Lt – (33,63 x 3) Lt = 847,32 Lt) turtinės žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui žalos atlyginimą priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, tačiau Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis šia nuostata nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu keistinas ir pareiškėjui 847,32 Lt dydžio turtinė žala priteistina iš atsakovo Lukiškių TI-K. Tokią pačią išvadą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė ir kitose bylose (2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-979/2007, 2010 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1625/2010).
Vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovas teismo prašo pareiškėjo skundo daliai taikyti CK 6.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-718/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-809/2012) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39, konstatuoja, jog prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje atsakovui neprašius pareiškėjo reikalavimams taikyti senaties termino pirmosios instancijos teisme, toks atsakovo prašymas vertintinas kaip naujai keliamas reikalavimas, todėl jis apeliacine tvarka nenagrinėtinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, jo prašymą įpareigoti atsakovą išduoti jam tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metais, atmetant ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 847,32 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas įpareigotas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui N. A. tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003–2011 metais: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų, 1 porą pirštinių, 1 odinį kelnių diržą, panaikinti.
Priteisti pareiškėjui N. A. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 847,32 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis litus trisdešimt du centus) turtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.