Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 93-223 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. (toliau – ir V. K.) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 15 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi V. K., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Bylos duomenimis, nuteistasis V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad ji yra per maža, nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose užimtumo programose, jokių drausminių nuobaudų pataisos įstaigoje neturi, buvo skatintas 6 kartus. Be to, nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, išėjęs iš pataisos įstaigos turės darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, pataisos įstaigoje mokosi ir dirba, tokiu savo elgesiu neabejotinai koreguodamas savo gyvenimo būdą tinkama linkme. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu V. K. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, ką pagrįstai padarė ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas.

9. Kaip minėta, V. K. šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka jo nusikalstamą elgesį didinantis dinaminis kriminogeninis rizikos veiksnys – tai, kad jis buvo įtakojamas asocialios grupės. Svarbu tai, kad minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys yra priskiriamas ne statiniams veiksniams, t. y. kurių eliminavimui asmens veiksmai reikšmės neturi, bet dinaminiams, kurį nuteistasis savo elgesiu gali ir privalo koreguoti laisvės atėmimo bausmę toliau atlikdamas pataisos įstaigoje.

1. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinių labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, šių medžiagų kontrabanda, padarymu, veikiant organizuotoje grupėje ir nuteistajam būnant nusikaltimų organizatoriumi ir vykdytoju. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą V. K. kaltu dėl jam inkriminuojamų veikų neprisipažino ir parodė, kad kaltinime inkriminuojamų narkotinių medžiagų – hašišo, nurodytomis aplinkybėmis neįgijo, neperdavė kitiems asmenims ir nedavė nurodymų jų gabenti. Nors skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nurodo, kad dėl savo elgesio gailisi, tačiau Socialinio tyrimo išvados rengėjai pastebėjo, kad didžiausia problema V. K. yra tai, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam sunku identifikuoti priežastis, kaip jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo. V. K. pataisos įstaigos darbuotojams teigė, kad atsirado netinkamoje vietoje, netinkamu laiku. Be to, įvertindamas savo elgesio pasekmes, jas labiau sieja su asmenine patirtimi – gėda ir skausmas tėvams, laisvės atėmimas, prarastos galimybės, stigmatizavimas, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistojo požiūriui į savo praeityje buvusius neteisėtus veiksmus trūksta kritiško požiūrio, todėl manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje asmuo jau yra pasirengęs išeiti į laisvę ir ten savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo. Abejoti V. K. gailesčiu dėl nusikalstamos veikos padarymo leidžia ir tai, jog nuteistasis, pradėjus ikiteisminį tyrimą, nuo jo pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška. Pažymėtina, kad nors V. K. lygtinio paleidimo Komisijai pristatomas ne pirmą kartą, tačiau 2022 m. birželio 16 d. priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, iš keturių Komisijos narių vienas narys balsavo prieš V. K. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

10. Nors nuteistasis nusikalto pirmą kartą, tačiau nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų pavojingumas, organizuotumas, V. K. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme rodo, kad vertinamu atveju asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Atitinkamai, nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog, priešingai nei savo skunde tvirtina nuteistasis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo praeitį, vertinant, ar praeityje jo buvęs elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog toliau nuteistasis gali būti koreguojamas laisvėje. Tokiu būdu, nuteistojo skundo motyvai, kiek jie susiję su neva nepagrįstu jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir jo artimi socialiniai ryšiai su savo šeima, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir aukšta motyvacija darbui. Akivaizdu, kad prieš nuteisimą aplinkybių, susijusių su šeima bei darbiniais santykiais, nuteistasis nepaisė, vykdydamas nusikaltimus neįvertino savo elgesio nusikalstamų pasekmių. Darant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis šeimą ir darbą turėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo tai akivaizdžiai nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant V. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tai gali būti apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Analogiškai vertintini ir nuteistojo skundo motyvai, susiję su darbu bei nuteistojo gyvenamąja vieta. Atitinkamai vien tik faktas, jog laisvėje asmuo turės darbą, nesudaro pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

12. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad V. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė, be kita ko, ir siekdamas tiesioginio finansinio atlygio, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad laisvėje gaunamų legalių pajamų jam nepakako savo poreikių tenkinimui, todėl lėšų ir pajamų tvarkymo ypatumai yra susiję su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis teigė, kad turimų pajamų laisvėje jam pakako, tačiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia teigti priešingai. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad V. K. nusikalstamas elgesys pasireiškė pakankamai brandžiame amžiuje, atsidūrus asmenų, kurie pažeidinėja įstatymus, įtakos sferoje. Nors šiuo metu asmuo geba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos, tačiau vien tik šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs elgesys pakito tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti laisvėje. Neabejotina, kad būnant struktūrizuotoje aplinkoje, siekiant išvengti drausminių nuobaudų ir kuo greičiau patekti į laisvę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagalba, nuteistas asmuo ypatingai skrupulingai atsirenka asmenis, su kuriais jis gali bendrauti pataisos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad analogišku elgesiu nuteistasis pasižymės ir būdamas laisvėje.

13. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jam nustatyta arterinė hipertenzija. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BVK 11, 174 straipsnius, tarptautinius ir Lietuvos Respublikos teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose. Tai reiškia, kad nuteistiesiems suteikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tai yra sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba/ir gydytojų rekomendacijų įvykdymas. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi jokių duomenų, kad pataisos įstaigoje nuteistajam negalėtų būti užtikrinama reikiama medicininė pagalba.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.