Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-30 · Byla Nr. N1-1920-929/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
N1-1920-929/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
D. K.
Nukentėjusysis
E. V., A. K.
Advokatai
Snaiguolė Mažeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1920-929/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70823-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam D. K.,jo gynėjai advokatei Snaiguolei Mažeikienei,nukentėjusiajai E. V., nukentėjusiajam A. K., jo atstovei pagal įstatymą M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 22.00 val., būdamas viešoje vietoje – viešojo transporto "Vaguvos" stotelėje, esančioje Šilėnų g. 33, Vilniuje, tyčia, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto naudojimu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilusio žodinio konflikto su A. K. metu, sudavė A. K. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje, kairiajame petyje, poodinę kraujosruvą bei nubrozdinimą dešiniajame skruoste, taip nežymiai sutrikdydė A. K. sveikatą. Po to sudavė vieną smūgį kumščiu E. V. į apatinį žandikaulį bei pakėlęs pastarąją už palto atlapų sviedė ją į grindinį, padarydamas jai dešinio kelio nubrozdinimą ir taip nežymiai sutrikdydamas E. V. sveikatą. Tokiais savo veiksmais D. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad įvykis įvyko gruodžio 25 d. Jis buvo pas draugą. Tuo metu jam paskambino draugė K. ir pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas, prašė padėti. Jis nuėjo prie Vaguvos stotelės, ten buvo susirinkę nemažai žmonių. Jis sudavė kelis smūgius A. K.. Paskui E. vieną smūgį į veidą sudavė, ir pastūmęs pargriovė ją ant asfalto. Buvo išgėręs, todėl kilo konfliktas. Ten buvo ir daugiau žmonių, buvo iškviesta policija. Sutinka, kad pažeidė viešąją tvarką. Nukentėjusius pažinojo ir anksčiau. Gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė. Su Vilniaus teritorine ligonių kasa nesusitaikė, žalos neatlygino. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), jo sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išėjo susitikti su draugais. Apie 21.30 val. sūnaus draugas paskambino dukrai A. T. ir pranešė, kad Vilniuje, Šilėnų g. 33, viešojo transporto stotelėje "Vaguva", A. yra labai sužalotas, paprašė atvažiuoti jį pasiimti. Kompanijoje taip pat yra sumušta ir mergina. Apie 21.40 val. jie su dukra automobiliu nuvyko į nurodytą vietą. Apie 22.00 val. atvažiavęs ant šaligatvio pamatė gulintį sūnų A. Ant jo kūno išorinių smurto požymių nesimatė, tačiau jis buvo beveik be sąmonės. Jo draugai pasakė, kad prieš tai A. skundėsi rankos skausmu. Stotelėje su juo kartu dar buvo keturi vaikinai ir dvi merginos. Jo draugai pasakė, kad vaikinas, kuris sumušė A. ir dar vieną merginą, pabėgo link netoliese esančio miško. Jis nuo žemės pakėlė savo sūnų ant rankų ir nunešė į automobilį, su dukra nuvežė į Antakalnio ligoninę, iš kur jis buvo pervežtas į Santariškių klinikų vaikų ligoninę. V. K. liko stotelėje laukti policijos pareigūnų. Pakalbėjęs su sūnaus draugais sužinojo, kad sūnų sumušė, jo pažįstamas D. K., kuris atėjo į stotelę neblaivus, pradėjo mušti A., neleido niekam prisiartinti, grasindamas, kad papjaus. Anot A. draugų, peilio ar kito ginklo D. su savimi neturėjo. Tą patį vakarą apie 22.04 val. iš savo telefono paskambino minėtam D., paklausti, kodėl taip įvyko. D. pasakė, kad miega savo namuose, nieko nežino. Vėliau iš kito numerio paskambino vaikinas, pasakė, kad nuo D., V. K. su juo nekalbėjo, perdavė telefono aparatą atvykusiems policijos pareigūnams. Tą vakarą su sūnumi buvo D. S., E. V. ( b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d., apie 21.00 val., jis kartu su savo draugais E. V., D. S., R. S., K. K., A. K. atėjo į visuomeninio transporto sustojimą „Vaguva“, Vilniuje, Šilėnų g. 35. Ten laukė 38 maršruto autobuso. Tuo metu stotelėje sustojo ir autobuso laukė kita vaikinų bei merginų kompanija, kurioje buvo V. K., K. P., D. P.. Maždaug po penkių minučių iš miško išlindo iš matymo pažįstamas vaikinas D. K., jam (duomenys neskelbtini) metų, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyvus. Jis priėjo prie tos kitos kompanijos, nes ten buvo jo draugai. Jis pradėjo kabinėtis prie V. K., tačiau jis parodė pirštu į A. K. ir pasakė „K.“. Tada K. P. pasakė, kad ten stovi „K.“. D. K. priėjo prie A. K., paėmė jį už atlapų ir kelis kartus jam trenkė. A. K. palenkė galvą ir užsidengė nuo smūgių. Jie susikibo, D. S. juos išskyrė. D. K. pradėjo kabinėtis prie D. S., po to vėl priėjo prie A. K., jį pargriovė ant žemės. Tada prisikabino prie kito draugo R. S.. Prie jo priėjo V. K., sudavė į kaklą, jis nugriuvo. Atsipeikėjęs pamatė D. K., kuris jam spyrė koja į galvą, A. K. neteko sąmonės. Ją atgavo tik ligoninėje. Vėliau K. K. pasakojo, kad D. K. jį spardė ir daužė, o po to pabėgo. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. Jis buvo labai girtas ir kabinėjosi prie visų. Iki šito atvejo, konfliktų su juo neturėjo. Tik iš draugų vėliau sužinojo, kad D. K. sumušė ir E. V.. Šio fakto nematė, nes buvo netekęs sąmonės nuo D. K. smūgių (b . l. 27-28).

Specialisto išvadoje Nr. G 4367/15(01) nurodyta, kad A. K. padarytos kaklo kairės pusės, kairio peties poodinės kraujosruvos, dešinio skruosto poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-25). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumente nurodyta galvos smegenų sukrėtimo ir pilvo, kairio žasto sumušimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant išvados 1-ame punkte nurodytus sužalojimus. Sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį objektą (objektus) nerasta (b. l. 35-36).

Byloje esančiame asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. K. atpažino pagal nuotrauką D. K., kaip asmenį, kuris jam sudavė smūgius (b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. V. parodė, kad ji 2015 m. gruodžio 25 d. vakare kartu su draugėmis E. L. ir A. I. I., leido laiką Vilniuje, Šilėnų g. 35. Ten dar buvo nemažai iš matymo pažįstamų jaunuolių, apie 9 asmenys, tiksliai nepamena, tarp jų buvo ir nepilnametis A. K., šiuo metu negali pasakyti kas tiksliai ten buvo, nes praėjo nemažai laiko. Kompanijoje nebuvo jokių incidentų, visi bendravo draugiškai. Apie 22.00 val. prie Šilėnų g. 35, Vilniuje, buvusios kompanijos atėjo D. K., jam tada buvo (duomenys neskelbtini) metų, jį pažinojo iš matymo. Su juo, atrodo, buvo dar kažkoks vaikinas, bet jo nepažįsta. D. atėjo agresyviai nusiteikęs ir buvo akivaizdžiai neblaivus. D. iškart nuėjo prie vaikino vardu A. K., išgirdo riksmus, priėjo arčiau, pamatė, kad ant žemės gulėjo A., buvo sužeista lūpa, jis vėmė krauju, iškart suprato, kad jį sumušė D.. Kur ir kiek konkrečiai sudavė smūgių D. A., nematė. D. tuo metu buvo paėjęs į šalį. Kažkuriuo momentu, pro ją praeidinėjo D., jis iš pradžių į ją atsitrenkė, tada paklausė kodėl ji jį stumdo, ji jam nieko nespėjo atsakyti, jis jai kumščiu vieną kartą sudavė į dešinės pusės apatinį žandikaulį, dėl ko ji nuo jo atsitraukė. Tuomet jis ją sugriebė už palto atlapų ir pakėlė nuo žemės ir sviedė ant žemės. Krisdama ji nusibrozdino dešinės kojos kelį ir kairės rankos alkūnę, kelis ir alkūnė kraujavo. Be to krisdama susitrenkė į asfaltą pakaušį, dėl ko apie 5 minutes buvo netekusi sąmonės. Atgavusi sąmonė pamatė šalia savęs draugę E., kuri ją pakėlė. Kai atgavo sąmonę D. jau nebuvo. Kur jis dingo nežino. Po kelių minučių atvažiavo A. K. sesė, kuri A. nuvežė į ligoninę. A. buvo sąmoningas. K. A. sesuo išvežė į ligoninę, po 5 minučių atvažiavo A. tėvas, kuris iškvietė policiją. Tuo metu įvykio vietoje buvo tik E. V., E., A. ir dar du vaikinai, jų vardų neprisimena. Tuo metu nesijautė blogai, dėl to medikų pagalbos neprireikė. Policijai atvažiavus, su pareigūnais bendravo A. tėvas, jai pareigūnai pasiūlė iškvieti greitąją medicinos pagalbą, bet ji atsisakė. 2015-12-26 vakare pasijuto blogai, skaudėjo nubrozdintą koją ir ranką, skaudėjo galvą. Dėl to 2015-12-27 ryte kartu su mama nuvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytoja, jai buvo konstatuota galvos trauma ir kūno sumušimai (b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu kartu su specialistu buvo apžiūrėti E. V. medicininiai dokumentai, specialistas pateikė išvadą, kad E. V. 2015-12-27 VUL Santariškių ligoninėje nustatyta diagnozė – viso kūno sumušimas, tačiau konstatuotas tik vienas objektyvus kūno sužalojimas – tai dešinio kelio odos nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. L. parodė, kad ji 2015 m. gruodžio 25 d. vakare laiką leido su savo pažįstamais - E. V., A. K. ir kitais (viso buvo apie 10 asmenų) Vilniuje, Šilėnų g. 33, buvo šalia "Vaguvos" stotelės. Apie 22.00 val. prie kompanijos priėjo iš matymo pažįstamas D. K.. Jį pažįsta kadangi jis gyvena tame pačiame mikrorajone kaip ir ji. D. priėjo iš karto prie A. K., tarp jų kilo žodinis konfliktas, ką jie kalbėjo dabar jau neprisimena. Atsimena, kaip D. laikė A. K. prispaudęs prie medžio, smūgiavo jam rankomis. Tiksliai kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, pasakyti negali, neįsidėmėjo. Matė, kad A. veidas buvo kruvinas. Kiti kompanijoje buvę vaikinai pradėjo juos skirti. D. buvo akivaizdžiai neblaivus. Tada jis netikėtai priėjo prie E. V., ranka jai vieną kartą smūgiavo į veido sritį. E. D. pakėlė už palto atlapų ir nustūmė ant grindinio, ji kurį laiką buvo lyg be sąmonės, nereagavo į juos, kai jie ją priėję kalbino. Prie E. priėjo ji, netoliese dar buvo A. K.. D. pastūmęs E., nuėjo prie kitų kompanijoje buvusių asmenų, prie jų kabinėjosi. Tada jis nuėjo nuo kompanijos, pasišalino netoliese esančio miškelio link. A. ir E. smūgius sudavė tik D., niekas kitas jų nemušė (b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad jis pažįsta A. K. nuo vaikystės, kadangi jis yra jo kaimynas. 2015 m. gruodžio 25 d. vakare, valandos tiksliai nepamena, jis leido laiką kartu su savo pažįstamais A. K., E. V. ir kitais draugais, kurių šiuo metu tikslių duomenų neatsimena. Jie buvo netoli visuomeninio transporto sustojimo "Vaguva", adresu Šilėnų g. 35, Vilniuje. Jie visi bendravo draugiškai, incidentų nebuvo. Po kurio laiko prie jų priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu D. K.. Jis buvo labai agresyvus ir neblaivus. Be jokios priežasties užpuolė A. K. ir pradėjo jį mušti. D. K. jam kelis kartus trenkė į galvą. Po to jie susikibo. D. S. bandė juos išskirti. Tada D. K. pradėjo kabinėtis prie jo ir pradėjo jį stumdyti. Jis pargriuvo. Atsistojęs pamatė, kad D. K. pradėjo mušti kažką iš merginų. Bet ką jis tiksliai mušė nematė, nes nenorėjo artintis prie D. K., kadangi pastarasis buvo labai agresyvus. Jis nubėgo ieškoti pagalbos, o kai grįžo į įvykio vietą, ten jau D. K. nebebuvo. Buvo atvažiavęs A. K. tėvas. Tuo metu jis pastebėjo sumuštą merginą iš jų kompanijos. Tai buvo E. V.. Jis girdėjo kalbant, kad ją sumušė taip pat D. K.. Kodėl jis taip pasielgė, paaiškinti negali. Daugiau jo matyti neteko (b. l. 56).

Pagal BK 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Apklaustas teismo posėdžio metu, D. K. pripažino, kad jis, 2017 m. gruodžio 25 d., sudavė kelis smūgius A. K. bei vieną smūgį E. V. į veidą, ir pastūmęs pargriovė ją ant asfalto. Įvykio vietoje buvo ir įvykį matė daug žmonių. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų V. K., A. K. ir E. V., liudytojų E. L., D. S. duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas bei specialisto išvados. Iš nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų matyti, kad D. K. viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, dėl jo pavojingų veiksmų aplinkiniams buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, buvo iškviesta policija. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę D. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šis nusikaltimas pasireiškė smurto panaudojimu viešoje vietoje, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjo du asmenys. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – D. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, jis nedirba ir nesimoko neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių nusikalstamos veikos padarymo metu, į tai, kad jis anksčiau neteistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtintomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatomis, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant jam BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. įtvirtintas šios bausmės rūšies vidurkis. Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį - Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. K. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 str. 1 d. numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismas nenustatė pagrindų, numatytų BK 93 str., kuriems esant D. K. galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. BK 93 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors D. K. yra anksčiau neteistas ir nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau teisiamojo posėdžio metu jam suteikus galimybę išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, D. K. ne tik šios žalos neatlygino ir nesusitarė dėl jos atlyginimo, bet ir pasislėpė nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Ši aplinkybė bei kaltinamojo asmenybės vertinimas neleidžia teismui konstatuoti, kad egzistuoja ir kita - BK 93 str. 1 d. 3 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrįstas manymas, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

D. K. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-05-05 iki 2017-05-06. Taip pat D. K. buvo sulaikytas 2017-08-22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 nutartimi jam nustatytas vieno mėnesio kardomosios priemonės – suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2017-08-22. Kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą išnyko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-24 nutartyje nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, todėl D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina paskelbus nuosprendį. D. K. paleistinas posėdžių salėje. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliekama galioti jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 266,51 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiųjų A. K. ir E. V. gydymo išlaidų (b. l. 61-65). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais duomenimis, jį teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo D. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba mokytis, arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-05 iki 2017-05-06, taip pat jo suėmime išbūtą laiką nuo 2017-08-22 iki 2017-08-30, viso 11 dienų, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti paskelbus nuosprendį. D. K. paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios D. K. paskirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. K. 266,51 eurus (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt vieną euro centą) Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė