Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui Artūrui Bužavui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. 2020 m. kovo 25 d., apie 14:00 val. laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su S. B. metu, tyčia metaliniu ramentu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai S. B. į galvos sritį, po ko ji suklupo keliais ant laiptų bei nukentėjusiajai klūpint, metaliniu ramentu sudavė vieną smūgį per nukentėjusiosios abejas rankas, tuo jai padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, muštinę žaizdą kaktoje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. B. sveikatą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykis galėjo būti 2020 m. kovo 25 d., apie 14 val. Jis laiptinėje lipo laiptais žemyn, o nukentėjusioji S. B. lipo į viršų. Nukentėjusioji buvo dešinėje pusėje, o jis kairėje. Nukentėjusioji kažką suburbuliavo ir pastūmė jį už peties. Nuo pastūmimo jo dešinė ranka, kurioje buvo lazda, automatiškai pakilo, ir netyčia jis lazda sudavė nukentėjusiajai į dešinį smilkinį. Neprisipažįsta nukentėjusiajai sudavęs lazda per abi rankas. Jis sudavė lazda į galvą ir tik vieną kartą, ir tai padarė netyčia. Po suduoto smūgio nukentėjusioji nesuklupo ant laiptų, o nuėjo į namus. Jokių sužalojimų nebuvo. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusioji iškvietė greitąją ir ją išvežė. Galėjo nukentėjusioji ir pati su kirvuku susižaloti, nes yra prieš jį kirviu puolusi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, pagarsina specialisto išvadą (b. l. 73-74). A. O. nurodė, kad vieną kartą sudavė lazda, daugiau smūgių nesudavė. Su nukentėjusiąja nesusipykęs, bet su ja nebendrauja. Jie yra kaimynai, bendrai naudojasi virtuve, san. mazgu. Anksčiau su nukentėjusiąja santykiai buvo konfliktiški. Nemano, kad turi atsiprašyti nukentėjusiosios, pati išprovokavo tokį jo elgesį. Po šio įvykio, rugpjūčio mėnesį, jis nukrito nuo dviračio, patyrė kaulų lūžius, todėl dabar vaikšto su dviem ramentais. Iki to laiko vaikščiojo su vienu ramentu. Įvykio metu neskaudėjo kojos, nes nebuvo lūžusi.

Nukentėjusioji S. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio su kaimynu A. O. nekonfliktavo. Įvykio dieną lipo laiptais į viršų. Lipdama, vienoje rankoje laikė krepšį ir vedėsi šuniuką, kita ranka laikėsi už dešinio turėklo. Kaltinamasis laiptais lipo remdamasis ramentu. Ji buvo trimis - keturiais laipteliais žemiau nei kaltinamasis. Manydama, kad kaltinamasis nepasitrauks ir jos nepraleis ir, kad jai reikia pasitraukti, ir jį praleisti, staiga gavo smūgį lazda į galvą, ir prarado sąmonę. Atsikėlusi parėjo į namus, o kaltinamasis keikdamasis nulipo laiptais žemyn. Nematė, kaip kaltinamasis užsimojo lazda, nes nežiūrėjo, galvojo, kaip krepšį nešti ir kaip šuniuką laikyti. Smūgis buvo stiprus. Po smūgio suklupo, mėgino laikytis už turėklo virbų. Kaltinamasis pasakė necenzūrinius žodžius ir trenkė ta pačia lazda per rankas. Pamena smūgio sudavimą į kaktą ir dar vieną smūgį į rankas, dėl kitų smūgių neatsimena. Jos abi rankos buvo šalia viena kitos. Po smūgio į kaktą kraujo nebuvo. Grįžus namo pradėjo kilti gumbas, pykino, ji kvietėsi greitąją. Greitoji ją vežė į gydymo įstaigą, po to į klinikas. Kitą dieną sutino akys. Kaltinamasis jos neatsiprašė, girtas ją išvadina visokiais žodžiais, santykiai su kaltinamuoju labai konfliktiški. Ji kaltinamojo nepastūmė, kaip galėjo pastumti, jei ji buvo laiptų apačioje, o kaltinamasis laiptų viršuje. Lazda buvo smogta tyčia ir stipriai, iškėlus lazdą į viršų. Ji savo parodymuose gali painiotis, tačiau nieko nemeluoja, sako tiesą.

2020 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Pėdsakų tinkamų identifikavimui nėra. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 17-18).

2020 m. balandžio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), savanoriškai prie tyrimo medžiagos pateikė alkūninį ramentą (b. l. 75).

2020 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas metalo spalvos ramentas, kurio atsirėmimo vieta yra plastikinė. Ramento apatinė dalis, kuri remiasi į žemę yra aptraukta plastiku. Ramento bendras ilgis yra apie 110 cm. Ant ramento pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 79).?

2020 m. rugsėjo 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad parodymų patikrinimas vyko adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje. A. O. parodė savo būvimo vietą ir paaiškino, kad jam priėjus prie aikštelės laiptų leistis iš antro aukšto į pirmą aukštą, laiptais link antro aukšto lipo S. B.. Ji lipo laiptais kairėje sienos pusėje, o jis buvo prie laiptų turėklo dešinėje pusėje. A. O. nurodė, kad dešinėje rankoje laikė ramentą, o kaire ranka laikėsi už turėklo. Įtariamasis A. O. panaudodamas manekeną pademonstravo S. B. buvimo vietą ir paaiškino, kad užlipusi laiptais, praeidama šalia jo, S. B. ranka pastūmė A. O. į jo dešinį petį. Tuo metu A. O. laikydamas ramentą dešinėje rankoje nuo S. B. pastūmimo į jo dešinį petį pasilenkė žemyn į priekį, o jo dešinė ranka, kurioje jis laikė ramentą atbulai pakilo į viršų ir A. O. ramento antgaliu pataikė S. B. į jos kaktą. Po suduoto smūgio ramentu A. O. nurodė, kad S. B. nuėjo į savo namus, o jis išėjo iš laiptinės į kiemą. Parodymų patikrinimo vietoje metu filmuota (b. l. 112-113).

Specialisto išvada Nr. G 904/2020 (02) nustatyta, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku 2020 m. kovo 25 d. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių duomenų nurodančių sužalojimo padarymo eiliškumą nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajai įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje galėjo būti padaryti atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galvos smegenų sukrėtimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais duomenimis ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimamas (b. l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

A. O. apklaustas teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nukentėjusiajai metaline lazda sudavė į galvos sritį, tačiau teigė, kad sužalojimą padarė netyčia, kadangi nukentėjusioji praeidama jį pastūmė, nuo pastūmimo jo dešinė ranka, kurioje buvo lazda, automatiškai pakilo, ir jis netyčia lazda sudavė nukentėjusiajai į dešinį smilkinį. Nepripažįsta nukentėjusiajai sudavęs lazda per abi rankas.

Teismas konstatuoja, kad nesant liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo ar nukentėjusiosios parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus nukentėjusiosios ir kaltinamojo aiškinimo nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu.

Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad belipant laiptais nukentėjusioji jį ranka pastūmė į dešinį petį, dėl ko jo dešinė ranka automatiškai pakilo, ir jis netyčia, pataikė ramento galu nukentėjusiajai į kaktą, su ramentu per rankas nukentėjusiajai nesudavė. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, jis iš karto po įvykio nepripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamasis atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kad jis prieš nukentėjusiąją išvis nesmurtavo, lazda į galvos sritį nesudavė. Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis jau nurodė, kad nukentėjusiajai sudavė metaline lazda į galvos sritį, tačiau tai padarė netyčia, per rankas metaline lazda nesudavė. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. nurodė, kad kaltinamasis, remdamasis ramentu, lipo laiptais žemyn, o ji lipo laiptais aukštyn, rankoje laikė krepšį ir vedėsi šuniuką; galvodama, kaip reikės prasilenkti su kaltinamuoju, staiga gavo stiprų smūgį metaline lazda į kaktą, po smūgio trumpam prarado sąmonę, suklupo, mėgino laikytis už turėklų ir tuo metu kaltinamasis sudavė jai vieną kartą ramentu per abi rankas. Aplinkybę, kad kaltinamasis metaliniu ramentu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, nukentėjusioji nurodė 2020 m. balandžio 1 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji papildomos apklausos 2020 m. liepos 22 d. metu taip pat nurodė, kad kaltinamasis su lazda sudavė vieną smūgį į kaktą, o nuo smūgio suklupus, sudavė vieną smūgį per rankas; po smūgio į kaktą trumpam prarado sąmonę. Be to nukentėjusioji papildomos apklausos metu nurodė, kad kaltinamasis metaline lazda trenkė per abi rankas. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji iš esmės buvo nuosekli aiškindama apie įvykio aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Tai, kad nukentėjusioji apie rankų sužalojimą nurodė vėlesnėje apklausoje, negali būti pagrindu jos įrodymus laikyti nenuosekliais. Ankščiau minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga, būtent: S. B. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 25 d., apie 14.00 val. namo laiptinėje nukentėjusiajai lipant laiptais į viršų, o kaimynui A. O. žemyn, jiems prasilenkiant, A. O. sudavė jai lazda, kuria vaikšto pasiremdamas, į kaktą, nuo smūgio susmuko įsikibusi į laiptinėje esantį turėklą; tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policija gavusi pranešimą, jog S. B. kaimynas sudavė lazda per galvą ir policijos pareigūnui nuotoliniu būdu susisiekus su nukentėjusiąja, S. B., pastaroji telefonu nurodė, kad tarp jos ir kaimyno (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) sudavė lazda jai per galvą. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 904/2020 (02), kurioje nurodyta, kad S. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, muštinė žaizda kaktoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis; sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku 2020 m. kovo 25 d. keturių ar daugiau trauminių poveikių metu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu kaltinamojo pateikta jo versija dėl netyčinio nukentėjusiosios sužalojimo, t.y. kad nuo jo pastūmimo, jo dešinė ranka, kurioje buvo lazda, automatiškai pakilo ir tokiu būdu jis sudavė netyčia nukentėjusiajai smūgį lazda, ir kad nesudavė jai smūgio lazda per rankas, yra visiškai nelogiška ir neįtikinanti. Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nes jis paneigtas anksčiau ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei A. O. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia, nes, suduodamas metaliniu ramentu smūgį į galvą ir per rankas, suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ar padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nekonkretizuotas pasekmes, nors ir nenorėdamas šių padarinių - sveikatos sutrikdymo ar skausmo sukėlimo, sąmoningai leido jiems kilti. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. O. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas baigtas, nesunkus, tyčinis, smurtinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikytinas neteistu (b. l. 92-94), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. birželio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 95-96), nedirba (b. l. 90), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91). Viešojoje įstaigoje Jonavos psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas ( b. l. 100).

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. O. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Nenustačius kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nebuvo intensyvus ir išskirtinai pavojingi, tai rodo mažesnį veiko pavojingumą, nustatomas mažesnis už bausmės vidurkį bausmės dydis, o būtent, laisvės apribojimas 9 mėnesiams. Kartu su laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį, t.y. - draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Prokuroras siūlė A. O. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72² straipsnis) įprastai skirtina asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o šioje byloje toks ryšys tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nenustatytas.

A. O. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - ramentas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

A. O. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - ramentą, saugoma Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam A. O..

Išaiškinti A. O., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).