Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) Kelių patrulių kuopos vadas D. U. 2017 m. sausio 17 surašė Pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 13 d., 11.19 val., kelio (duomenys neskelbtini), 10 km., vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas du lengvuosius automobilius, iš kurių antrasis buvo policijos specialusis automobilis, pažymėtas skiriamaisiais policijos ženklais, prieš išvažiuodamas į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešai atvažiuojančioms transporto priemonėms dėl ko privertė priešpriešai važiavusio kito policijos specialiojo automobilio, pažymėto policijos skiriamaisiais ženklais, vairuotoją staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Be to, dėl atliekamo lenkimo manevro buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį ir lenkiamo policijos specialiojo automobilio vairuotojas. Šiais veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė policijos specialiųjų automobilių vairuotojus imtis minėtų veiksmų, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Protokole ir nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais Pažeidėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.2, 136.4, 9 punktų reikalavimus.Institucijos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Pažeidėjas nubaustas 180 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, Pažeidėjas pateikė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą, kadangi jis nepadarė jam inkriminuoto teisės pažeidimo. Nurodė, kad būtent pareigūnų elgesys kelyje buvo netinkamas. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi Pažeidėjo skundo netenkino ir minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tuo atveju, jei vis tik jis būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) teisės normas, netyrė ir neatsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus. Teigia, kad jo kaltė grindžiama išimtinai pareigūnų parodymais, (nenuosekliais, prieštaraujančiais vieni kitiems ir tarnybiniame pranešime išdėstytoms aplinkybėms) neatsižvelgiant į jo (Pažeidėjo) atsakomybę bei teisinę padėtį lengvinančias aplinkybes (sutinka dalyvauti įvairiose programose (ANK 35 str. 1 d. 10 p.); charakterizuojamas teigiamai (ANK 35 str. 2 d.)), todėl mano, kad tokiu būdu pažeistos jo teisės į nešališką ir sąžiningą teismo procesą.Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucija apskritai buvo šališka. Pažymi, kad jis kreipėsi dėl pareigūno D. D. netinkamo elgesio, todėl Institucija negalėjo būti objektyvi ir šališka skirdama jam griežtą nuobaudą. Taip pat mano, kad buvo pažeistos jo teisės, nekreipta dėmesio į jo prašymus, paaiškinimus, nebuvo suteikta teisė surinkti papildomus įrodymus ir nustatyti nešališkus įvykio liudytojus, nepagrįstai nepersiųsta administracinio teisės pažeidimo byla pagal jo gyvenamą vietą. Galiausia nurodo, kad iš naujo surašytam protokolui turėjo būti suteiktas naujas registracijos numeris, kitu atveju bylos teisena turėjo būti nutraukta. Teigia, jog jo veiksmai atliekant lenkimo manevrą nebuvo tyčiniai, kadangi įvertinęs situaciją manė, jog spės atlikti manevrą, tačiau dėl kitų, nuo jo nepriklausančių aplinkybių (kitų vairuotojų greičio ir kt.), jis negalėjo tinkamai jo užbaigti. Mano, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje sudėties požymių (tiek subjektyvių, tiek objektyvių). Institucijos viršininkas V. M. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą, nurodo, kad su skunde nurodytais Pažeidėjo subjektyviais argumentais nesutinka ir prašo skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Skundas netenkinamas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš Pažeidėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kadangi mano, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios sukelti pavojų eismo saugumui, taip pat teigia, jog skirta nuobauda yra per griežta. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas, apklausęs ne tik patį Pažeidėją, tačiau ir liudytojus -policijos pareigūnus (D. D., A. T., V. A., L. S.) bei įvertinęs administracinio teisės pažeidimo medžiagą, skundžiamą Institucijos 2017 m. vasario 1 d. nutarimą, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas Pažeidėjas ir nubaustas pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 124² straipsnio 1 dalį, apelianto skundo argumentus, sprendė, jog skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Abejoti šiuo teismo sprendimu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo.ATPK 124² straipsnio 1 dalis (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas) numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, iš įstatymo normos turinio matyti, kad atsakomybę už pavojingą ir/ar chuliganišką vairavimą suponuoja vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją. Nagrinėjamoje byloje Pažeidėjas nubaustas kaltinant jį padarius KET pažeidimus (136.3, 136.4 punktai), sukėlusį pavojingą situaciją. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje patikslino, kad KET 9 punktas yra bendroji norma, kuri detalizuota prieš tai minėtuose straipsniuose, todėl sutiktina, kad šio punkto papildomas kvalifikavimas Institucijos nutarime, nesudaro pagrindo keisti Pažeidėjo veiksmų kvalifikacijos. Institucija nutarime taip pat nurodė, kad Pažeidėjas savo veiksmais privertė kitų važiuojančių transporto priemonių (policijos specialiųjų automobilių) vairuotojus staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tuo tarpu Pažeidėjas savo kaltės nepripažino, nurodė, jog taip pasielgė, kadangi manė, jog spės atlikti manevrą, tačiau to padaryti negalėjo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – dėl kitų vairuotojų greičio ir kt., t. y. šios aplinkybės jis negalėjo numatyti. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymi, kad labai svarbus eismo dalyvių elgesys, kuris grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pažeidėjas nusprendęs lenkti net ne vieną, o du automobilius, pats vairuodamas krovininį automobilį su puspriekabe, pirmiausia turėjo realiai įvertinti ne tik savo vairavimo įgūdžius, tačiau ir eismą kelyje. Šiuo atveju, teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog galimai neapskaičiavo, kad nespės aplenkti automobilių, reiškia, jis suvokė ir vertino situacijos realumą. Kita vertus, pavojingos situacijos sukėlimą patvirtina ir paties Pažeidėjo parodymai, kad jis iš tolo pastebėjo, jog priešpriešai atvažiuojantys automobiliai pasitraukė dešiniau, tačiau jie toliau važiavo. A. P. dėmesys į tai, kad kitų transporto priemonių, važiuojančių kelyje, krypties keitimas visai nereiškia, jog yra geranoriškai leidžiama atlikti lenkimo manevrą, priešingai, tokių veiksmų atlikimas rodo, kad kitiems eismo dalyviams keliama pavojinga situacija, dėl ko jie turi keisti važiavimo kryptį. Tai, kaip nurodo Pažeidėjas, kad automobiliai, pakeitę važiavimo kryptį toliau važiavo, taip pat nereiškia, jog jie staiga nestabdė ir nesulėtino važiavimo greičio. Kaip jau konstatuota, Pažeidėjo kaltę įrodo tiesiogiai teisme ištirti įrodymai, t. y., jau pirmosios instancijos teismo aptarti ir išanalizuoti bei tinkamai įvertinti liudytojų parodymai. Nors Pažeidėjas kritikuoja liudytojų policijos pareigūnų parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo jų vertinti kitaip, nei jau įvertino teismas skundžiamoje nutartyje. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl vertinti juos kitaip jau šiuo aspektu nėra pagrindo. Antra, kaip visiškai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnams keliami ypatingi reikalavimai, todėl netikėti tiesiogiai vykdančių, šiuo atveju, eismo priežiūros funkcijas, pareigūnų parodymais, išties taip pat nėra pagrindo. Nors Pažeidėjas nurodo, kad A. T. parodymai neobjektyvūs ir neįrodo, kad būtent jis sutrukdė eismui, kadangi pareigūnas neįsidėmėjo vairuojamo krovininio automobilio valstybinio numerio, tačiau pažymėtina, kad situacijoje, kai netikėtai kyla pavojus eisme, visiškai suprantama, jog pirmiausia dėmesys koncentruojamas ne į Pažeidėjo vairuojamo automobilio valstybinį numerį, tačiau į tai, kaip išvengti neigiamų pasekmių. Kita vertus, pareigūnas išskyrė, jog tai buvo būtent krovinis automobilis, ką patvirtino ne tik kartu vykęs jo kolega - pareigūnas L. S., tačiau ir priešpriešais kitu tarnybiniu policijos automobiliu vykę pareigūnai V. A. ir D. D.. Todėl tai, kad pareigūnai negalėjo identifikuoti krovininio automobilio valstybinio numerio savaime nedaro šių pareigūnų parodymų nepatikimais ar nepatvirtinančiais byloje nustatytas kitas faktines aplinkybes. Pažeidėjo nurodomos aplinkybės, jog kiti eismo dalyviai neleido jam saugiai užbaigti lenkimo manevro, kaip galima suprasti, kadangi buvo didinamas jų važiavimo greitis, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Kita vertus tai, jog lenkiamas policijos pareigūnų automobilis nedidino greičio, patvirtina ir byloje esantis tachografo įrašas, ir policijos pareigūnų parodymai, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip siekis bet kokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio vairavimas, keliantis grėsmę eismo saugumui, sukėlęs pavojingą situaciją, kuomet kiti eismo dalyviai priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nebūtinai sietinas tik su asmens tyčia taip veikti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Pažeidėjas, pernelyg pasitikėdamas savimi, priėmė sprendimą aplenkti iš karto du automobilius neįvertinęs ne tik lenkimui būtinos eismo juostos laisvumo, tačiau ir tai, ar baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, tuo sudarė ypač pavojingą situaciją, nulėmusią grėsmę kitiems eismo dalyviams, kurie buvo priversti imtis atitinkamų priemonių saugumui užtikrinti, t. y., keisti važiavimo greitį ir kryptį. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pažeidėjas pagal savo asmenines savybes bei turimą vairavimo patirtį, juolab, kad jo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su vairavimu, turėjo numatyti, kad dėl jo lenkimo manevro gali atsirasti neigiami padariniai, tačiau akivaizdu, jog iš esmės netinkamai įvertinęs eismo situacijos pavojingumo, lengvabūdiškai stengėsi išvengti padarinių, t. y., kaip teigia Pažeidėjas, pažeidimus padarė dėl neatsargumo. Šioje dalyje skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį nebūtina nustatyti, kokia kaltės forma buvo padaryti pažeidimai, nulėmę pavojingą situaciją. Šie pažeidimai gali būti padaromi ir tyčia, ir dėl neatsargumo, svarbu nustatyti, kad dėl padarytų KET pažeidimų kilo padariniai, t. y., kilo pavojinga situacija. Todėl Pažeidėjo argumentas, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, laikytinas nepagrįstu. Pažeidėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Institucija turėjo administracinę teiseną nutraukti ne tik todėl, kad naujajam protokolui paliko tą patį protokolo numerį, tačiau ir dėl subjektyviai paskirtos griežtos administracinės nuobaudos. Šiuo aspektu pažymėtina, kaip visiškai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad Institucija naujai surašytam protokolui suteikė tą patį protokolo numerį, jokios esminės įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Subjektyviai reiškiami samprotavimai apie Institucijos šališkumą taip pat laikytini deklaratyviais, kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės teismas šios aplinkybės nenustatė, be to, Pažeidėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo skundo argumentus. Esamoje situacijoje pažymėtina, kad teismui nekyla jokių abejonių, jog Pažeidėjui tinkamai inkriminuotas teisės pažeidimas, kuris įrodytas ištirta ir objektyviai surinkta bylos medžiaga. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi vidiniu įsitikinimu, kuris pagrįstas surinktų įrodymų visuma, kurie patikimi ir pakankami, kad būtų susieti į loginę grandinę formuojant galutinę teisinę išvadą, o ne atskirais ir selektyviai nurodytais įrodymais. Šiuo pagrindu abejonių nutarties teisėtumu ar nepagrįstumu skundą nagrinėjančiam teismui nekyla.Pažeidėjas, kaip minėta, nesutinka su neva subjektyviai jam paskirta administracine nuobauda, prašo ją švelninti, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, toks prašymas negali būti tenkinamas. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos pakankamai išsamiai pasisakė ir dėl Pažeidėjui taikytos administracinės nuobaudos, pripažintina, kad Pažeidėjui už jo padarytą teisės pažeidimą skirta artima vidurkiui administracinė nuobauda – 180 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 5 mėnesiams, yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus ir turės auklėjamąjį poveikį. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir keisti Pažeidėjui paskirtą administracinę nuobaudą. Apibendrindamas skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Pažeidėjo veiksmai tinkamai įvertinti, atitinka jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtį, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie visiškai paneigia apelianto teiginius, kad jis pažeidimo nepadarė, kad liudytojų - policijos pareigūnų parodymai neobjektyvūs, skirta nuobauda per griežta, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmus ar nutraukti bylą.Taigi atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai įvertinęs įrodymus, pagrįstai Pažeidėjo skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos surašytą nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, todėl konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.