Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-399-781/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-05Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2020-06-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-09-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2A-399-781/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00222-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Knyslys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-399-781/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00222-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knyslys“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Knyslys“, tretieji asmenys ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Univesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos miestelis urmas“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knyslys“ (toliau – atsakovė) 64 304,23 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Univesa“ (toliau – UAB „Univesa“) nuosavybės teise priklauso sandėliavimo pastato 12-as sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Šios patalpos 2008 m. liepos 31 d. nuomos sutarties Nr. 127A/82 ir vėlesnių susitarimų pagrindu išnuomotos trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos miestelis urmas“ (toliau – UAB „Prekybos miestelis urmas“), kuris minėto sandėlio 14-tą paviljoną 2015 m. liepos 30 d. Patalpų subnuomos sutarties Nr. 007S12A1-013-3 pagrindu išnuomojo (subnuomavo) atsakovei. Patalpų savininkė UAB „Univesa“ ir ieškovė yra sudarusios turto draudimo sutartį. 2017 m. liepos 16 d. atsakovės subnuomojamose patalpose kilo gaisras. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir trečiajam asmeniui UAB „Univesa“ išmokėjo 64 812,18 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. liepos 19 d. rašte nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos (ilginamojo laido) gedimas. Ieškovė kreipėsi į gaisrų tyrimų specialistus – uždarąją akcinę bendrovę „Gaisriniai tyrimai“ (toliau – UAB „Gaisriniai tyrimai“). Tyrimą atliko specialistas E. P., turintis teismo eksperto kvalifikaciją gaisrų ekspertizių srityje. 2017 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje (toliau – specialisto išvada) nurodyta, jog gaisras kilo 14-to paviljono pietryčių dalyje, ties medine spintele, tarp raudonos ir baltos spalvos vitrininių šaldytuvų. Labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, būdama verslininkė, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nesinaudojo nuomojamomis patalpomis tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Jos manymu, ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų žalos padarymo faktui konstatuoti. Pats ilginamasis laidas nebuvo ir nėra atsakovės nuosavybė, o UAB „Univesa“ darbuotojų įrenginys, kuriuo jie patys ir sujungė atsakovės šaldytuvus. Vadinasi, gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovė nėra atsakinga. Nesant nustatytos tikslios gaisro kilimo priežasties, negalimas visiškas nuostolių atlyginimas tik iš atsakovės. Nors atsakovė nėra kalta dėl gaisro kilimo, ji taip pat nesutinka ir su gaisro metu patirtų nuostolių dydžiu.

4. Tretieji asmenys UAB „Prekybos miestelis urmas“ ir UAB „Univesa“ prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 32 152,12 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (32 152,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas sutiko su atsakove, kad nagrinėjamu atveju tikroji gaisro priežastis nebuvo nustatyta. Pripažino, kad byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigti nuo gaisro tyrimo pradžios atsakovės nuoseklūs paaiškinimai, jog atsakovei priklausančių elektros įrenginių pajungimą savo jėgomis ir priemonėmis (taigi ir ilginamuoju laidu) atliko UAB „Prekybos miestelis urmas“ darbuotojai.

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, ir konstatavo, jog ieškovė įrodė realiai patirtų nuostolių dydį. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta tik tikėtina gaisro kilimo priežastis, tretieji asmenys tinkamai neužtikrino priešgaisrinės patalpų būklės, t. y. nebuvo pakankamai rūpestingi, kad perduodamos subnuomininkams patalpos atitiktų visus priešgaisrinės saugos reikalavimus, ir ginčo patalpų nusidėvėjimas siekė 38 procentus, prašomą priteisti iš atsakovės žalos dydį teismas sumažino iki 32 152,12 Eur (50 procentų).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl nuostolių dydžio mažinimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nenurodė, kokios sąlygos sudaro pagrindą manyti, kad taikant visiško nuostolių atlyginimo principą bus pažeisti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principai. Taip pat teismas nemotyvavo, kodėl mažinimas sudaro būtent 50 procentų.

8.2. Gaisro priežastis ekspertizėse ir/ ar teismų sprendimuose visuomet nurodoma kaip labiausiai tikėtina. Išvada apie labiausiai tikėtiną priežastį padaroma atmetus kitas galimas priežastis ir surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečios priežasties buvimą. Nagrinėjamu atveju išvadą dėl gaisro priežasties – elektros instaliacijos (ilginamojo laido) gedimo – patvirtina tiek specialisto išvada, tiek gaisrą gesinusios ir įvykio vietoje dalyvavusios tarnybos raštas.

8.3. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad priešgaisrinė sistema veikė netvarkingai, ar kad jos netinkamas veikimas turėjo bent kiek įtakos gaisro kilimui ar nuostolių dydžio padidėjimui. Todėl teismo argumentas, kad atsakovei perduotos patalpos neatitiko priešgaisrinės saugos reikalavimų, yra nepagrįstas.

8.4. Teismo argumentas, kad ginčo patalpų nusidėvėjimas įvykio dieną buvo 38 procentai, nėra patvirtintas bylos duomenimis. Net jei ji ir būtų buvusi įrodyta, tai nėra pakankamas pagrindas mažinti nuostolių dydį 50 procentais.

8.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Nors atsakovė teigė, kad jai priklausančių elektros įrenginių pajungimą savo jėgomis ir priemonėmis (taigi ir ilginamuoju laidu) atliko trečiojo asmens UAB „Prekybos miestelis urmas“ darbuotojai, tačiau byloje nebuvo pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad byloje taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigti atsakovės paaiškinimai, iš esmės pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę.

9. Atsakovė teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

9.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, kadangi byloje nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti. Teismo ekspertai nustatė eilę lygiaverčių ir vienodai tikėtinų gaisro kilimo priežasčių, todėl teismas be aiškaus motyvo negalėjo išskirti tik vieną priežastį ir pripažinti vieną asmenį – atsakovę – atsakingu.

9.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teiginiu, kad nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti gaisro atsakovės patalpose kilimo priežasties. Ši kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 nurodyta taisyklė taikoma tik kai gaisras kyla ir žala padaroma visą laiką kaltam asmeniui valdant patalpas. Nagrinėjamu atveju prekybos vieta nėra atskiras turtas, atsakovės ji buvo valdoma tik dienos metu, t. y. ne gaisro kilimo metu.

9.3. Trečiasis asmuo UAB „Univesa“ negali įgyti pranašumo vien todėl, kad tyčia neišsaugojo visų įrodymų ir skubiai išvalė patalpas.

9.4. Ilginamasis laidas nebuvo ir nėra atsakovės nuosavybė, o UAB „Univesa“ darbuotojų įrenginys, kuriuo jie patys ir sujungė atsakovės šaldytuvus. Todėl gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovė nėra atsakinga.

9.4. Ieškovės pateiktos sąmatos, sąskaitos ir kiti dokumentai, kuriais grindžiamas žalos dydis, kelia abejones dėl įvykdytų darbų ir kainos skaičiavimo pagrįstumo, remonto darbus vykdžiusios įmonės kvalifikacijos ir galimybės atlikti šiuos darbus.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad:

10.1. Atsakovė yra subnuomojamų patalpų valdytoja. Ji yra vienintelė subnuomojamose patalpose naudojamų buitinių įrenginių naudotoja ir savininkė, tiesiogiai atsakinga už jų priežiūrą, privalanti užtikrinti, kad šie prietaisai atitiktų priešgaisrinius reikalavimus ir būtų techniškai tvarkingi tiek darbo metu, tiek po darbo valandų.

10.2. Tik vieną iš atsakovės nurodomų gaisro kilimo priežasčių, t.y. elektros instaliacijos (ilgintuvo) gedimą, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

10.3. Byloje nėra įrodymų, kad ilginamasis laidas ar jo fragmentai dingo būtent dėl trečiojo asmens UAB „Univesa“ veiksmų, tvarkant įvykio vietą.

10.4. Atsakovė buvo atsakinga už visų buitinių prietaisų ir naudojamų įrenginių instaliacijos priežiūrą, techninį tinkamumą ir saugumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 16 d. trečiajam asmeniui UAB „Univesa“ nuosavybės teise priklausančiose ir atsakovės subnuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 12-o sandėlio 14-ame paviljone, kilo gaisras. Byloje ginčo, kad ieškovė, kaip trečiojo asmens UAB „Univesa“ civilinės atsakomybės draudikė, išmokėjo draudimo išmoką dėl 2017 m. liepos 16 d. kilusio gaisro, kurio židinys buvo atsakovės subnuomojamose patalpose, nėra. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė pareikalavo iš šios patalpos valdytojos atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, vertindama, kad dėl kilusio gaisro yra atsakinga turto subnuomotoja (atsakovė). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, prašė priteisti iš atsakovės 64 304,23 Eur žalos, kurią ji sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Univesa“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės pusę prašomos atlyginti žalos dydžio – 32 152,12 Eur. Bylos šalys, pateikusios apeliacinius skundus, su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia priteistos žalos dydžio klausimą. Atsakovė apeliuoja į civilinės atsakomybės sąlygų taikymo nepagrįstumą jos atžvilgiu.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

13. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl atsakovės kaltės, nes pagal atsakovės (subnuomininkės) ir trečiojo asmens UAB „Prekybos miestelis urmas“ 2015 m. liepos 30 d. sudarytos Patalpų subnuomos sutarties sąlygas atsakovė privalėjo užtikrinti priešgaisrinį patalpų režimą ir įsipareigojo užtikrinti, kad visi elektros įrenginiai būtų apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų avarinių režimų, galinčių sukelti gaisrą. Tai yra atsakovė, būdama sudegusių patalpų subnuomininke, įsipareigojusia užtikrinti tinkamą patalpų eksploatavimą ir priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi, turi prisiimti dėl gaisro kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija šią teismo išvadą teigdama, kad byloje nenustačius tikslios gaisro priežasties, bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų (toliau – CK) (CK 6. 246–6.249, 6.263 straipsniai) taikymas jos atžvilgiu nėra galimas.

14. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šalių apeliacinius skundus, nustatė, kad byloje nėra įrodymų, tiksliai nurodančių ir aiškiai patvirtinančių gaisro kilimo priežastį, kas ieškovės manymu, suponuotų besąlygišką atsakovės atsakomybę dėl gaisro pasekmių. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. parengtoje specialisto išvadoje, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus, vidaus tarnybos kapitono K. S. 2017 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. liepos 16 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra elektros instaliacijos gedimas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atlikus ekspertizę, iš 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte užfiksuotų išvadų matyti, kad teismo ekspertas patvirtino gaisro židinio zoną, tačiau dėl duomenų stokos jis negalėjo nustatyti tiesioginės gaisro priežasties, taip pat aplinkybės, kokie procesai sukėlė uždegimo šaltinio veikimą, sąlygojusį tiriamojo gaisro kilimą. Be to, minėtoje UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus tarnybiniame pranešime, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte užfiksuotos išvados dėl gaisro priežasties, kuriomis remiasi ieškovė, yra nurodytos prielaidos forma, ir apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė įrodymų, galinčių patvirtinti šias prielaidas. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina gaisro kilimo zoną, bet jie neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad gaisrą sąlygojo būtent ilginamasis laidas ar atsakovės veiksmai, kaip teigia ieškovė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengtoje išvadoje pažymėta, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistui atliekant įvykio vietos apžiūrą, gaisravietėje buvo atlikti gaisro šiukšlių valymo darbai, todėl nustatant gaisro židinio zoną buvo vadovautasi tik ieškovės pateiktomis nuotraukomis. Ši aplinkybė taip pat leidžia teigti, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ neturėjo pakankamai galimybių objektyvios bei išsamios išvados parengimui.

16. Nors byloje buvo tiksliai nustatyta gaisro kilimo vieta – atsakovės subnuomojamos patalpos – ir šalys šito fakto neginčija, ši aplinkybė negali sąlygoti civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė (trečiasis asmuo UAB „Univesa“), neišsaugojusi pagrindinio įrodymo (ilginamojo laido), galinčio patvirtinti tikslią gaisro priežastį, ir skubiai bei nerūpestingai sutvarkiusi gaisro vietą, atėmė iš atsakovės galimybę gintis nuo jai pareikštų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui UAB „Univesa“ (ieškovei) sutvarkius gaisravietę, neišsaugojus ilginamojo laido, kuris galėjo būti gaisro priežastimi, šie asmenys savo veiksmais užkirto galimybę atsakovei įrodyti, kad ji nėra pažeidusi pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai valdant subnuomojamą turtą, ir dėl kilusio gaisro ji nėra atsakinga. Ilginamojo laido, kaip galimos gaisro priežasties, ištyrimo svarbą pažymėjo ir teismo ekspertas, ekspertizės akte nurodęs, kad nepateikus ilgintuvo liekanų, negalima nustatyti, ar jo liekanose yra avarinio darbo režimo požymių, pėdsakų, o nustačius jų buvimą – nustatyti avarinio darbo režimo pobūdį (gaisro kilimo priežastis ar dėl kitokių priežasčių kilusio gaisro poveikio pasekmė).

17. Apibendrindama išdėstytą poziciją, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje tiksliai nenustačius gaisro kilimo priežasties, nesant įrodymų, patvirtinančių tikėtinas UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus tarnybiniame pranešime, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte užfiksuotas išvadas, atsakovei dėl trečiojo asmens UAB „Univesa“ (ieškovės) veiksmų neturint galimybės įrodyti fakto, kad gaisro priežastis nepriklausė nuo jos elgesio, byloje neegzistuoja teisinis pagrindas atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimui ir civilinės atsakomybės jai taikymui. Nustačius, jog civilinė atsakomybė netaikytina, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde keliamo žalos dydžio klausimo.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl būtinybės atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 190 Eur žyminis mokestis, atsakovės – 719,95 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 566,13 Eur išlaidos už ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 50 procentų, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 595 Eur (iš sumokėtų 1 190 Eur) žyminio mokesčio, o iš ieškovės atsakovei – 643,04 Eur; atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą – iš ieškovės atsakovei priteisė 48,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš šalių lygiomis dalimis (po 4,67 Eur) valstybei buvo priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1 286,08 Eur (100 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir valstybei iš ieškovės – 9,34 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

21. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 512 matyti, kad atsakovė į valstybės biudžetą sumokėjo 707 Eur žyminį mokestį už teismui teikiamą apeliacinį skundą, todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Knyslys“ (juridinio asmens kodas 135713740) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 1 286,08 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 8 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 9,34 Eur (devynis eurus 34 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Knyslys“ iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 707 Eur (septynis šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėJūratė Varanauskaitė