Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00163-19, kurioje

P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 2016-11-30 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. viešųjų darbų bausme, bausmė pakeista į baudą; 2016-12-15 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (376,6 Eur) pinigine bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. kaltinamas tuo, kad 2019-01-01, apie 13 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.70 prom.), savo namuose, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip 5 kartus ranka sudavė šeimos nariui-tėvui R. R. per veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad jis prieš porą mėnesių grįžo iš (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su tėvais. 2019-01-01, apie 13.00 val., jis su drauge, kurios vardo ir pavardės nesakys, atvyko į tėvų namus. Tėvų namuose kalbėjosi su drauge. Namuose buvo jo tėvas R. R. ir mama V. R.. Pasiūlė tėvui išgerti. Tuo metu buvo išgėręs vieną stikliuką degtinės. Tėvas atsisakė su juo išgerti. Jis pradėjo su tėvu kalbėtis, kad nesipyktų, nes prieš tai buvo susipykęs. Jis atsistojo ir tėvui pabučiavo į kaktą, kad šis nepyktų. Tuomet tėvas pradėjo priekaištauti dėl įvairių šeiminių dalykų. Jis su tėvu pradėjo pyktis. Tėvas išėjo į miegamąjį, tuomet jis norėjo uždaryti kambario duris, kad nesigirdėtų tėvo ,,bambėjimo". Tėvas jį pastūmė, neleisdamas jam uždaryti durų. Tuomet jis virtuvėje vėl su tėvu susistumdė ir jis kumščiu trenkė du kartus į veidą. Jis nežino kur pataikė, mano, kad į pakaušį. Jis tiksliai neskaičiavo, kiek jam kartų kumščiu trenkė. Įvykį matė jo mama. Po to jis apsirengė ir išėjo su drauge, kad nebūtų dar didesnio konflikto. Jis negirdėjo, kada tėvas skambino į policiją, tik po to jam mama pasakė, kad tėvas iškvietė policiją. Jį policijos pareigūnai sulaikė Raseinių mieste Vilniaus gatvėje. Jis supranta, kad tėvui sukėlė fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 55-56).

Kaltinimas be visiško P. R. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2019-01-01, apie pietus, buvo su žmona namuose. Sūnus gyvena kartu su jais. Sūnus P. iš užsienio grįžo 2018 metų spalio mėnesį ir būna pas juos. 2019-01-01 sūnus grįžo į namus neblaivus. Buvo kartu su drauge. Grįžus namuose sūnus išgėrinėjo toliau, jis su juo negėrė. Jis su sūnumi kiekvieną dieną pykstasi. Sūnus pats ieško konfliktų. Paskutinis konfliktas su sūnumi buvo 2018-12-25. Sūnus būdamas namuose jam pasiūlė muštis. Jis jam pasakė, kad jis su juo nesimuš. Tuomet jis priėjo prie jo ir kumščiu vieną kartą trenkė jam į dešinę veido pusę. Pataikė į žandikaulį. Jis pasakė sūnaus draugei, kad bėgtų nuo tokio sūnaus. Tuomet sūnus vėl puolė ir ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu jam trenkė į veidą ir į kitas kūno vietas. Viskas įvyko labai greitai ir jis neskaičiavo, kiek smūgių jam sudavė. Sūnus jam sukėlė fizinį skausmą. Jam po akim atsirado kraujosruva, skauda šonus ir žandikaulį. Po įvykio jis iš karto paskambino į policiją. Įvykį matė jo žmona. Buvo atvykę medikai, kurie jį pristatė į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėjus medikams lūžių nenustatė, žandikaulio išnirimo nebuvo. Buvo tik sumušimai. Jis į teismo medicinos ekspertą nesikreips. Jis nori, kad sūnus gydytųsi nuo alkoholizmo ir narkotikų, nes jis turi dėl to problemų (b. l. 23-24).

Liudytoja V. R. parodė, kad 2019-01-01, apie 13.00 val., ji buvo namuose, kai grįžo sūnus su drauge. Prieš kelias dienas P. su tėvu buvo susipykę. Sūnus sėdėjo su drauge kambaryje. Kartu buvo jos vyras. Ji tuo metu buvo virtuvėje. Girdėjo, kad jos sūnus pradėjo verkti. Ji tuomet nuėjo į kambarį. Jos vyras pasakė, kad ,,jis su girtu kiaule nekalbės". Tuomet matė, kad jos sūnus supyko. Sūnus pasakė, kad tėvas jo nemylėjo, kad jį skriaudė. Sūnus trenkė ranka tėvui per veidą, pagriebė tėvą ir parvertęs ant sofos trenkė ranka tėvui per veidą. Sūnus sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą. Tuomet ji puolė jų skirti, kad daugiau nemuštų tėvo, ji plėšė sūnų nuo tėvo ir jie pargriuvo ant grindų. R. ištrūko ir pabėgo į katilinę, ten ir užsirakino. Išvykus sūnui jai vyras pasakė, kad paskambino į policiją. Atvyko labai greitai policija ir medikai. Medikai jos vyrą išsivežė į priėmimo skyrių. Vyrui nebuvo nustatyti jokie lūžimai ar išnirimai. Po akim buvo kraujosruva (b. l. 33-34).

2019-01-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą jokių akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių nesimato (b. l. 9-15).

2019-01-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, foto lentelėje užfiksuoti nukentėjusiojo R. R. sužalojimai. Nukentėjusysis paaiškino, kad neblaivus sūnus jį sumušė ir pasišalino (b. l. 16-18).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš tėvą R. R., atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuos papildo liudytojos bei tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis P. R. 2019-01-01, apie 13 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.70 prom.), savo namuose, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip 5 kartus ranka sudavė šeimos nariui-tėvui R. R. per veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 62-65, 67), baustas administracine tvarka (b. l. 68-70), nedirba (b. l. 71), neregistruotas Darbo biržoje (b. l. 73). Duomenys apie kaltinamojo teistumą bei padarytus administracinius nusižengimus, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį nėra pavieniai, atsitiktiniai, dėl savo veiksmų jis teigiamų išvadų nepadarė, yra linkęs į smurto naudojimą.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, P. R. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam P. R. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo2019-01-01 14.00 val. iki 2019-01-03 11.00 val., t. y. yra dvi paras, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginat 6 val. viešųjų darbų, ir laikyti, kad P. R. yra atlikęs 12 val. viešųjų darbų.

P. R. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.